Lietuvoje

2019.09.04 16:27

Minkštųjų kompetencijų ugdymasis – raktas į jaunuolio ateitį?

LRT.lt 2019.09.04 16:27

Į duris pasibeldus rugsėjui ir mokiniams vėl sugužėjus į mokyklas ne tik semiamasi akademinių žinių – ten modeliuojamas būsimas jauno žmogaus gyvenimas, nuolat svarstoma, „o kas toliau?“. Laikas ribotas, o pasirinkimo galimybių jaunimui, ką veikti laisvu laiku po pamokų ar pabaigus mokyklą – nesuskaičiuojama daugybė.

Vieni tvirtina, kad studijos universitete – nebūtinos, galima verslą sukurti/ užsidirbti pragyvenimui ir be diplomo, kiti – kad studijuoti būtina, nes studijos aukštojoje mokykloje daugiau nei diplomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Treti tvirtina, kad dar mokykloje būdamas, jau gali investuoti savo laiką į „minkštųjų kompetencijų“ tobulinimą, nes šiuolaikiniai darbdaviai išmokys specifinių dalykų, tačiau padirbėti su savo asmenybe – jau paties jauno žmogaus investicija. Kai tiek daug galimų kelių, labai sunku suprasti, kuriuo labiausiai verta eiti. Apie tai, kaip tikslingiausia investuoti savo energiją ir laiką kalbamės su Inga Naujale – tarptautinės The Duke of Edinburgh‘s International Award (DofE) programos jaunimui vadove Lietuvoje

– Šiandien dažnai kalbame apie švietimo krizę, mokslo, išsilavinimo devalvaciją. Ar studijos aukštosiose mokyklose, universitetinis išsilavinimas iš tiesų nuvertėjo?

–Žvelgiant į šį klausimą žmogaus, esančio nebe universitete, bet dirbant su dar mokykloje besimokančiu ir/arba jau baigiančiu ją jaunimu, pastebiu, kad kinta aukštosios mokyklos ir studento santykis. Žinias teikiančio ir besimokančiojo rolės išlieka, tačiau daugėja dialogo ir bendradarbiavimo, tuo pačiu artėjama ir prie verslui būdingo paslaugos tiekėjo ir kliento santykio.

Aukštosios mokyklos vis labiau siekia suprasti jaunosios kartos poreikius ir kurti erdvę, kurioje žinios yra nemažiau svarbios nei diskusija ir kritinis mąstymas, aktyviai siekiama su studentais pasidalinti atsakomybę už mokymąsi.

Kita vertus, gana lėtai vykstantys pokyčiai švietimo sistemoje. Aukštojo mokslo finansavimo modelis vis dar skatina aukštąsias mokyklas turėti santykinai mažesnius atrankos kriterijus bei atlaidžiau vertinti studijuojančių pastangas ir rezultatus studijų metu. Būtų galima svarstyti, kad tokia situacija galimai prisideda prie mažėjančios aukštojo mokslo vertės suvokimo visuomenės akyse.

– Kas svarbiau – diplomas ar žinios? Ar žinios be diplomo šiandien turi vertę?

– Šis klausimas man labai siejasi su klausimu, kas svarbiau – formalus ar neformalusis ugdymas. Mano patirtis, ypač dirbant su tarptautine daugiau nei prieš 60 m. sukurta programa, rodo, kad diskusija „arba-arba“ kategorijomis nėra išmintinga.

Stiprus fundamentalus išsilavinimas yra esminė sąlyga asmens ir visuomenės progresui, tačiau nemažiau svarbu, kad jaunas žmogus, išeidamas iš mokyklos turėtų gyvenimui naudingų įgūdžių: geriau pažintų savo paties emocijas ir troškimus, suprastų prasmę ir naudą aktyviai įsitraukti į bendruomenės (šalies) gyvenimą ir, esant poreikiui, galėtų ir norėtų pasirūpinti žmonėmis esančiais šalia; mokėtų dirbti komandose bei atrastų vidinę motyvaciją nuolatiniam mokymuisi.

Mano akimis, tai dvi tarpusavyje susijusios ir labai reikšmingos jauno žmogaus brandai švietimo dalys, kurių integracija į ugdymą buvo svarbi prieš 60 m. ir tampa vis aktualesnė šiandien sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Kitais žodžiais tariant, kalbame apie intelektinės veiklos ir gyvenimiškų, bendražmogiškų vertybių sąjungą, žengiant į dirbtinio intelekto ir robotizacijos laikus.

– Ką mūsų moksleiviai šiandien žino apie minkštąsias kompetencijas ir jų ugdymą?

– Sutinku, kad šiandien vyksta intensyvus pokalbis apie „minkštųjų kompetencijų“ svarbą ir reikšmę gyvenime ir ypatingai darbe. Tačiau visai gali būti, kad ne kiekvienas jaunas žmogus aiškiai supranta apie ką eina kalba, nes „Google“ paieškoje įvedus į „soft skills“ prieš akis iškyla 320 000 000 paieškos rezultatų.

Taigi, kas yra „minkštieji įgūdžiai“? Šis terminas buvo sukurtas prieš daugiau nei 20 metų kuomet svarbiausi buvo „kietieji įgūdžiai“ atėję iš inžinerijos ir kitų mokslo sričių. Visa kita, kas liko buvo „sumesta“ į vieną krūvą ir pavadinta „minkštaisiais įgūdžiais“ (švietimo kontekste labiau žinomi, kaip socialinės – emocinės kompetencijos). Jei tiksliau, minkštieji įgūdžiai yra visi žmogiškieji įgūdžiai nuo gebėjimo bendrauti vienas su kitu iki kūrybiškumo, komandinio darbo ir dar daugiau. Mokslas jau įrodė, kad yra ganėtinai lengva „išmokyti“ kietųjų įgūdžių, tačiau minkštuosius įgūdžius turi „išmokti“ pats. O tam reikia laiko ir tam tikros patirties.

– Tad kas gali padėti išmokti tų minkštųjų įgūdžių?

– Patirtis gimsta tik aktyviai veikiant. Kuo įvairesnė yra veikla į kurią įsitraukia moksleiviai, tuo daugiau jie turi galimybių aktyviai mokytis „minkštųjų kompetencijų“ ne iš vadovėlių. Pavyzdžiui, siekdami tikslų kiekvienoje iš mūsų programos dalių jaunuoliai ugdo savo kūrybiškumą; savanoriaudami – mokosi klausytis, kalbėtis ir geriau suprasti esančius šalia; užsiimdami aktyvia fizine veikla – tobulina ne tik savo kūną, bet stiprina valią ir ryžtą judėti pirmyn; leidęsi į žygį gamtoje – mokosi dirbti komandoje, spręsti netikėtai iššylančias problemas, prisitaikyti prie netikėtumų. Dar vienas itin svarbus įgūdis, kurį dalyviai tobulina visos programos metu – tai gebėjimas efektyviai valdyti savo laiką ir supratimas, kad einant žingsnis po žingsnio, galima savo svajones paversti pasiekimais, kuriais verta didžiuotis.

–O kaip mokykla – ar joje moksleivis taip pat gali ugdytis savo minkštuosius įgūdžius?

– Būtų neteisinga teigti, kad jaunuoliai nesimoko minkštųjų kompetencijų tradicinių pamokų metu. Tai tikrai vyksta, jeigu yra užtikrinama viena iš esminių sąlygų – vedamos reguliarios refleksijos, kviečiančios apmąstyti ir suprasti patirties metu kilusius jausmus ir mintis.

Matydamas vykstančius pokyčius darbo rinkoje, švietimas irgi vis daugiau skiria dėmesio socialinių – emocinių kompetencijų ugdymui. Šiuos pokyčius versle puikiai iliustruoja 2019 m. sausio mėn. „LinkedIn“ publikuota vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų apklausos ataskaita, kuri atskleidė, kad net 92 proc. su talentų paieška dirbančių specialistų pripažįsta, kad kandidatų minkštieji įgūdžiai tampa vis labiau aktualūs priimant sprendimą, kurį kandidatą pakviesti į komandą. Tyrimas atskleidė penkis pačius svarbiausius ir paklausiausius darbo rinkoje minkštuosius įgūdžius – tai kūrybiškumas, gebėjimas įtikinti kitus, bendradarbiavimas, gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos pokyčių ir efektyvus laiko valdymas.

– Tad kaip jaunuoliui pasirinkti studijas, kad ateityje netektų gailėtis? Ką daryti, jei abiturientas jaučiasi neatradęs savęs, niekam negabus arba atvirkščiai - gabus net keliose srityse?

– Bet kokį sprendimą sunkiausia priimti dėl šių priežasčių: yra bijoma suklysti ir pasirinkti neteisingai ir suvokiamos neteisingo pasirinkimo pasekmės atrodo itin grėsmingos ar turinčios didelę įtaką besirenkančiojo gyvenimui. Tad esminis klausimas, kas gali jaunuoliui padėti priimti svarbius gyvenimo sprendimus lengviau ir ramiau? Manau, kad mokykla ir veiklos po pamokų yra ta terpė, kurioje galima aktyviai eksperimentuoti. Programa, su kuria dirbu, yra puikus pavyzdys, kaip tai gali vykti. Programos dalyviai kviečiami „persijungti“ iš mąstymo „teisingas – neteisingas atsakymas“, „moku arba nemoku“, „žinau – nežinau“ ir pereiti prie mąstymo „dar neišmokau“, „dar nežinau“.

Toks mąstymo pokytis suteikia laisvės bandyti ir bandymo procese pasitaikančias klaidas priimti, kaip natūralų mokymosi procesą, kurio metu sužinau, kas man tikrai patinka, o kas ne, kur aš jaučiuosi „savo rogėse“, o kur nelabai. Pavyzdžiui mūsų programos dalyviai savanoriauja, mokosi naujų jiems asmeniškai įdomių įgūdžių, ieško jiems patinkančios fizinio judėjimo formos, leidžiasi į žygį gamtoje. Šių patirčių metu jiems paaiškėja, kad tai, kas pradžioje atrodė, kaip labai patraukti veikla, pabandžius mėnesį ar kelis, tapo aišku, kad tikrai tai ne mano kelias.

Turint aktyvios savęs pažinimo per skirtingą veiklą ir vaidmenis joje patirties, bei prisijaukinus baimę suklysti, keičiasi požiūris į galimas neteisingo pasirinkimo pasekmes. Neįmanoma išvengti neteisingų pasirinkimų, tačiau tampa lengviau apmąstyti įvykusią patirtį ir joje pamatyti kažką nauja ir vertinga apie save patį, įžvelgti, ką galima daryti toliau.

Sugrįžtant prie studijų krypties pasirinkimo – svarbu pamatyti pasirinkimą ne kaip viską nulemiantį sprendimą, bet kaip galimybę geriau pažinti save ir per tą laiką (ir patirtį) suprasti, ar tai man tinka ar ne. Ir jei netinka – pasirinkti, ką nors kita. Taigi, įvairios neformalios veiklos dar mokykloje leidžia „pasimatuoti“ specialybę arba pabandyti išmokti konkrečiai profesijai reikalingą įgūdį. Ir tada sąmoningiau rinktis.

Apie jaunuolių minkštųjų kompetencijų ugdymą bus diskutuojama diskusijų festivalyje „Būtent!“ Birštone rugsėjo 6–7 d. Visa festivalio programa www.diskusijufestivalis.lt arba mobiliojoje festivalio programėlėje.