Lietuvoje

2019.09.09 05:30

Ugniagesių atstovas Džiautas apie absurdišką padėtį: jei tokiu greičiu gesintume gaisrus, tai Lietuvos neliktų

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.09.09 05:30

„Sovietinis mąstymas, kad aš vadovas, o tu „durnius“, yra pas mus dar labai labai gajus“, – interviu LRT.lt tvirtino Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Jis tikisi, jog šį mąstymą pakeis tiek naujasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas, tiek ir naujoji vidaus reikalų ministrė. Be to, S. Džiautas atkreipia dėmesį, kad apie 630 eurų uždirbantys ugniagesiai liko kone vieninteliai statutiniai pareigūnai, nepajutę ženklesnio algų padidėjimo.

Maži atlyginimai – ne vienintelė Lietuvos ugniagesius kankinanti problema. Pasak Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovo S. Džiauto, pareigūnus, kuriais visuomenė pasitiki labiausiai, vis dar kamuoja uniformų trūkumas, ugniagesiai laiku negauna žadėtųjų skiepų nuo erkinio encefalito. Galiausiai, pasak S. Džiauto, tarnyboje trūksta ir pačių ugniagesių.

– Jūsų vadovaujama profesinė sąjunga pabrėžia, kad vienas iš prioritetinių ir neatidėliotinų naujos vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės darbų turėtų būti PAGD vadovo paieška. Kodėl?

– Nors visuomenė mus mato rožinėmis spalvomis, pasitikėjimas ugniagesiais yra didžiulis ir jis nekrenta, tačiau viduje matome, kad labai smarkiai krentame. Kai mūsų saugumas nėra garantuotas, visuomenės saugumas gali taip pat nukentėti. Turiu omeny nesukomplektuojamas ugniagesių pamainas: į gaisrus važiuoja du ugniagesiai vietoje keturių ar penkių. Taigi viena pagrindinių bėdų – neužtikrinama parengtis.

Tarkime, į uždūmintas patalpas eina vienas ar du ugniagesiai. Mes pastatomi prieš faktą: esi išsiunčiamas į gaisrą, turi dirbti, nes juk nelauksi pastiprinimo. Pavyzdžiui, neseniai Kaišiadoryse įvykio metu nukentėjo ugniagesiai. Ugniagesys nuvežamas į Lazdynų ligoninę, apkrautas ledais, be batų, be telefono ir kas juo turi rūpintis? Atrodytų, kad sunerimti turėtų patys aukščiausi vadovai, nes įvykis, kurio metu apdega ugniagesys, nėra eilinis. Tačiau pamainos vadas, su kuriuo nukentėjęs ugniagesys gesino gaisrą, po dar dviejų gaisrų važiuoja kolegos pasiimti iš ligoninės. Niekas jam net nesuteikė tarnybinio automobilio.

Toks požiūris į eilinį ugniagesį parodo departamento ir kitų vadovų požiūrį ir į eilinius žmones. Sovietinis mąstymas, kad aš vadovas, o tu „durnius“, pas mus dar yra labai labai gajus. Šitą mąstymą naujas PAGD vadovas turi pakeisti arba, jeigu toks mąstymas nebus pakeistas, tai reikia pakeisti pačius vadovus. Vienas pagrindinių dalykų, ko mums reikia, yra socialinis dialogas, dialogas su visa bendruomenė, kad departamento vadovas žinotų, kokia yra ugniagesio virtuvė.

– Akcentavote, kad PAGD vadovo reikėtų ieškoti kitose teisėsaugos institucijose, o ne tarnybos viduje. Kodėl taip galvojate? Ar taip kalbėti verčia pastarojo PAGD vadovo Kęstučio Lukošiaus, kuris pasitraukė iš pareigų dėl interesų derinimo pažeidimų, istorija?

– Vis dėlto K. Lukošius buvo vienas geresnių PAGD vadovų. Mes jų turėjome tik tris per visą atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį. Per 25-erius mano tarnybos metus ir aš, ir dauguma kitų vyresnių pareigūnų matome, kad egzistuoja vadovų kastos, klanai, kuriuose vadai proteguoja savo kursiokus. Protegavimas, nepotizmas klesti pas mus iki šiol.

Paskutinio vadovo atvejis tai tik patvirtina – ir jo komanda buvo surinkta, remiantis ne tokiais kriterijais, kuriais rėmėsi buvę PAGD vadovai. Profesinės sąjungos nuomone, kai PAGD buvo centralizuotas, vadovai, pagal statutą, turėtų būti skiriami atrankų būdu, tačiau departamento direktorius vadovus skiria savo įsakymais, be jokio konkurso. Vadovų funkcijos prasiplėtė, nes, pavyzdžiui, Vilnius susijungė su Alytumi, tai galbūt reikėtų ir konkursą skelbti vadovų paieškoms. Mes šią tvarką apskundėme teismui. Galbūt skųsime teismui visą reorganizaciją kaip neteisėtą.

Šios Vyriausybės programoje akcentuojamas socialinis dialogas, partnerystės ir profesinių sąjungų vaidmuo ir politiniame, ir bendruomeniniame gyvenime. Matome, kad Vyriausybė daro gerus žingsnius, profesinės sąjungos įgauna daugiau galių, bet su tokiais darbdaviais neįmanoma surasti kompromiso ir negalima pasiekti rezultatų. Nesutarimų galima išvengti, tariantis su profesinėmis sąjungomis. Keista, kai paskiriami vadovauti žmonės, apie tai nepasitarus su bendruomene.

– Kalbėdamas apie didžiausias ugniagesių bėdas, užsiminėte apie pajėgų trūkumą. Kaip apibūdintumėte situaciją?

– Iš viso Lietuvoje trūksta apie 500 ugniagesių. Įskaičiuojant kitus darbuotojus, trūksta apie 600 žmonių iš daugiau nei 3000. Pamainoje dirba 5 žmonės. Taip nustatė buvęs PAGD vadovas, nes neva tiek užtenka. Dviejuose automobiliuose dirba 5 žmonės. Įsivaizduokime, pamainos vadas važiuoja su pirmu skyriumi, kuriame yra vairuotojas ir vienas ugniagesys. Į gaisrą visi nuvažiuoja dviem automobiliais, pamainos vadas vadovauja, vairuotojas „duoda“ vandenį, tai lieka kitas vairuotojas ir du ugniagesiai. Du ugniagesiai nesudėtingo gaisro metu gali eiti į uždūmintą patalpą, o vairuotojas lieka stovėti poste, palaiko ryšį su ugniagesiais.

Ugniagesiai dirba apie 15 minučių – po tiek laiko jie turi išeiti iš uždūmintų patalpų, nes jiems baigiasi oras, bet jų niekas negali pakeisti, o liepsna vėl pradeda plisti. Tada tie patys ugniagesiai per kelias minutes pasikeičia deguonies balionus ir vėl eina į gaisrą, nepaisydami to, kad nuo karščio gali patirti šilumos smūgį. Kitu atveju kviečiamos kitos pajėgos iš gretimų miestų.

Ar tai yra efektyvu? Ar efektyvu automobilį varinėti, ar geriau turėti daugiau ugniagesių? Į gaisrą dviem automobiliais turėtų važiuoti 11 žmonių, bet važiuoja 5. Gali nukentėti ir patys ugniagesiai, o ir gaisras gali likti neužgesintas. Jei iš karto į įvykio vietas vyktų 6 ugniagesiai, tai, pavyzdžiui, ir eismo įvykiuose, kur būna daugiau nukentėjusiųjų, būtų lengviau gyvybes gelbėti.

– Ugniagesiai ne kartą užsiminė apie uniformų trūkumą. Ar tą trūkumą tebejaučiate?

– Nusibodo jau kartoti, kad mes neturime antros uniformos. Specialiąją aprangą, su kuria važiuojame į gaisrus, turime. Galbūt kartais pirštinių pritrūksta. Bet trūksta tų uniformų, kurias dėvėtume po specialiąja uniforma, kurias dėvėtume gaisrinėje, su kuriomis eitume namo. Ši problema yra likusi neišspręsta.

Taip pat yra bėda dėl pakaitinių specialiųjų uniformų. Jų nėra. Tiesa, su PAGD aptarėme šią situaciją, tad galbūt turėsime bendrojo naudojimo pakaitines specialiąsias uniformas – vieną uniformą keturiems žmonėms. Tokią uniformą galima užsivilkti, kol tavo uniforma išdžius. Tokį pažadą gavome ir laukiame.

Dabar numatyta nupirkti ugniagesiams „treningus“. Tiesa, ir čia esame laukimo stadijoje. Žinome, kad lyg vyksta viešasis pirkimas.

– Ar ugniagesius laiku pasiekia skiepai nuo erkinio encefalito? Neseniai nuo šios ligos Plungėje mirė vienas ugniagesys.

– Skiepai yra būtini ar nebūtini? Galima galvoti įvairiai. Apsaugos priemonės, pavyzdžiui, šalmas, būtinos ar nebūtinos? Gal susitrenksi galvą, o gal ir nesusitrenksi? Tas pats ir su skiepais – gal įkąs erkė, o gal ir neįkąs. Visur darbo teisės dokumentuose reikalaujama apsisaugoti, bet 100 procentų nuo visko neapsisaugosi, nes ugniagesys nežino, kas bus. Taip pat ir dėl erkinio encefalito.

Aišku, manau, kad, jei jau yra pažadai, o yra precedentų, kad pareigūnai skiepijami kitose tarnybose, tai jie turi būti įgyvendinti. Be to, skiepams jau skirtos lėšos. Dabar lėšos ugniagesių skiepams nuo erkinio encefalito buvo skirtos metų pradžioje, bet kol ampulės atėjo iki tų įstaigų, kurios laimėjo konkursą, tai atėjo ir rugpjūtis. Jeigu mes tokiu greičiu gesintume gaisrus, tai Lietuvos neliktų. Per daugiau negu pusę metų atsirado skiepai, bet, pavyzdžiui, Kauno valdyboje žmonės nežino, kada bus paskiepyti. Jau pasigirsta kalbos, kad „atėjo kiti, pasiėmė skiepus, jūsų sąrašuose nėra“. Tokio chaoso administravime nesu matęs. Tokiose įstaigose turėtų būti už darbuotojų sveikatą atsakingas asmuo, kuris viską sutvarkytų.

– Mažos algos – dar viena ugniagesių problema. Jūs esate sakęs, kad, jei 2020 m. vidutinis ugniagesio atlyginimas siektų 700 eurų į rankas, tokia alga būtų nepakankama. Kokia alga būtų pakankama?

– Jeigu prisiminsime „Programą 1000“, tai tokius rinkimų pažadus ir dabartinis premjeras dalijo, tokie įsipareigojimai buvo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje. 2016 m. mes pasiekėme, kad Vyriausybės programoje būtų įrašyta nuostata apie 30 proc. atlyginimų padidinimą statutiniams pareigūnams iki 2020 m. pabaigos. Bet vieniems alga 1000 eurų sieks, kitiems – nesieks. O „Programa 1000“ reiškia, kad eilinis, tik į tarnybą atėjęs ugniagesys, policininkas ar kitas statutinis pareigūnas gautų 1000 eurų algą į rankas.

Policija šiuo klausimu yra pažengusi toliausiai, jai nedaug liko, bet kieno sąskaita? Likusių policininkų, kurie buvo atleisti. Mes tokios prabangos neturime, nes mums ir taip trūksta ir žmonių, ir lėšų. Kiek galėjome, tiek taupėme. 42 vadovai atleisti praėjusiais metais. Galima taupyti kitomis priemonėmis, bet ne žmonių sąskaita.

Jeigu algos nepasiektų to 1000 eurų, tai bent 100 eurų galėtų pakelti. Šiaip policija Europoje uždirba 100 eurų daugiau negu Lietuvos policininkai. O ugniagesiai labai nesupyktų, jei gautų 900 eurų į rankas 2020 m. pabaigoje. Tam reikia papildomų 14 mln. eurų.

– Iš kur gauti šiuos pinigus?

– Vienas iš realių ir pagrįstų šaltinių būtų miškų urėdijų pelnas iš miškų. Mes, ugniagesiai, saugome miškus net labiau negu urėdijų ugniagesiai. Neseniai pats gesinau durpyną miške, o tuo turėtų užsiimti urėdijos. Mes išsaugome didelį turtą, o urėdijos šiemet gavo 22 mln. eurų pelną. Manyčiau, valstybė nesupyktų, jei iš tų 22 mln. 14 mln. būtų skirta ugniagesių algoms padidinti. Taip pat galbūt galima peržiūrėti vidinius rezervus.

Bet vien dėl to, kad mes optimizavomės, kiek įmanoma, centralizavome savo sistemą, valstybė turėtų prisidėti, padėti mums. Manau, kad statutinės įstaigos yra valstybės lyderės. Tegul nesupyksta mokytojai, bet ten pas juos dar yra, ką optimizuoti. Visai statutinei sistemai reikia 80 mln. eurų, o ugniagesiams reikia 14 mln. eurų – procentine išraiška daugiausia, nes mes labiausiai atsilikę.

– Šiuo metu vidutinė ugniagesio alga yra 630 eurų į rankas per mėnesį. Ar mes šiuo dydžiu atsiliekame nuo kitų Europos šalių?

– Tiksliai nepamenu, bet nuo Vokietijos ugniagesių algų atsiliekame tris ar keturis kartus. Jų vidutinė mėnesio alga viršija 2000 eurų. Latvijos ugniagesiai uždirba maždaug tiek pat kaip ir Lietuvos, o Lenkijos ugniagesiai uždirba daugiau negu mes, o, be to, jų ir socialinės garantijos yra geresnės.

– Rugpjūtį PAGD direktoriaus įsakymu patvirtintos naujos ugniagesių tarnybos organizavimo nuostatos, kuriose nebeliko numatytos rytinės pertraukos, bet atsirado rikiuotė po budėjimo. Kaip tai nutiko?

– Posėdį dėl šito klausimo atidėjome kitam kartui, nes pritrūko laiko. Išėję iš sovietinės sistemos, esame nebe tokie patys. Suprantame, kad informaciją reikia perduoti kitai pamainai, bet mus nori sugrąžinti į tą muštrą, į rikiuotę, kai sustoja dvi pamainos, ateina viršininkas ir duoda velnių ir vieniems, ir kitiems. Tai kartais tęsiasi pusę valandos, anksčiau tai tęsdavosi ir valandą. Nenorime grįžti į tuos laikus. Kad 5 minutes mes pakalbėtume ir perduotume informaciją kitai pamainai, tai gerai, bet nereikia šios taisyklės grąžinti raštu.

Jeigu rikiuotė bus įtraukta į darbą, tai mes fiksuosime kaip viršvalandžius, už kuriuos teks sumokėti. Mes šios nuostatos neskųsime, bet, jei taip nutiktų, kad rikiuotės metu bent vieną profsąjungos narį užlaikys daugiau negu 10 minučių, tikrai fiksuosime šitą laiką ir prašysime už jį sumokėti papildomai.

Vasario mėnesį buvome suderinę nuostatas ir į jas įtraukėme pertraukėlę. Natūralu, kad žmogus, atsikėlęs 6 valandą, 7.30 „priėmęs“ pamainą, gali ką nors užkąsti, atsigerti kavos. Juk nežinia, kada žmogus išvyks į gaisrą ir kiek ten dirbs. Visa valdžia visą laiką 9 valandą eina išgerti kavos, o budintiems ugniagesiams nori šią pertraukėlę panaikinti. Mes nuostatų projekte buvome suderinę tokią pertraukėlę, bet PAGD ją naikina.

Buvau pakliuvęs į tokią situaciją, kai turėjau rašyti pasiaiškinimą, kodėl 9 valandą ryto geriu kavą. Aš parašiau: „Ėjau į tualetą antrame aukšte ir labai kava pakvipo iš administracijos. Taip užsimaniau, kad nuėjau ir išgėriau kavos.“ Nejaugi mes nusiritome iki tokio lygio, kad reikia su tokiu sarkazmu atrašinėti raštus?

– Jeigu gerai supratau, tai Ugniagesių profsąjunga nebuvo patenkinta buvusiu vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu, taip?

– Ne. Mano manymu, iš visų ministrų jis buvo geriausias. Kad mes susikirtome dėl „triusikėlių“, tai dar nieko nereiškia. Jis tiesiog neturėjo patirties, o susipažinti su sistema reikia laiko. E. Misiūnas jau buvo įsivažiavęs, gilinosi, domėjosi, tarėsi, šnekėjosi. Jie neturėjo daug galių daryti įtaką policijai, nes policija labiau pavaldi premjerui. Be to, policija yra savo asignavimų valdytoja, o mes, ugniagesiai, esame vidaus reikalų sistemos dalis.

E. Misiūnas nedarė daug įtakos mums, bet jis buvo vienas geresnių ministrų. Jis daug padarė, siekdamas, kad atsirastų finansavimas ugniagesių skiepams. Tiesa, jo aktyvesnio bendradarbiavimo trūko, bet jei E. Misiūnas būtų likęs, galbūt būtų tęsiami pradėti darbai.

– Ko tikitės iš naujos ministrės? Viešojoje erdvėje jau keliami klausimai, ar etninės kultūros pedagogės profesiją įgijusi politikė yra pajėgi tinkamai vadovauti Vidaus reikalų ministerijai.

– Seime R. Tamašunienė dirba ne pirmą kadenciją, ji buvo frakcijos seniūnė, visi įstatymai pereina per ją. Manau, kad ji, kaip Seimo narė, į visus teisės aktus yra įsigilinusi, ji pataria frakcijai, kaip balsuoti. Taigi manau, kad su teisės aktais, susijusiais su ugniagesių veikla, ji yra susipažinusi neblogai.

Ar R. Tamašunienė susipažinusi su ugniagesių situacija? Manau, kad situaciją apie parengtį, apie kitus klausimus ji žino. Taip, patirties trūkumas, susijęs su vidinėmis statutinės tarnybos problemomis, jaučiamas, bet manau, kad ministrė gali įsigilinti. Aišku, ji turi mažai laiko.

– Užsiminėte, kad naujoji ministrė neturi daug laiko. Seimo rinkimai vyks jau kitąmet. Ar per likusį laikotarpį iki rinkimų galima spėti imtis reikšmingų reformų?

– Turiu idėją vieno įstatymo projekto, kuris pagerintų pareigūnų padėtį, paskatintų savanorystę. Šį projektą žadu ministrei pateikti, tačiau dabar šios paslapties išduoti dar nenoriu. Tam, kad šis įstatymas būtų pakeistas, Seime reikėtų parodyti stuburą. Tai R. Tamašunienė gali padaryti.

Antra, ministrė gali daryti įtaką biudžetui. Koalicija yra labai reikalinga Vyriausybei, o koalicijoje juk dirba Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Viena iš tokių priemonių, kuria mums galėtų padėti ministrė, – rasti tuos vidaus reikalų sistemai reikalingus 80 mln. eurų, būtinus „Programos 1000“ įgyvendinimui.

– Buvo keletas atvejų, kai viešojoje erdvėje kelti klausimai, ar Lietuvos statutinių pareigūnų profsąjungos turėtų mėginti megzti ryšius su analogiškomis profsąjungomis Rusijoje. Ugniagesių profsąjunga bendradarbiauja su Rusijos ugniagesių profsąjungomis?

– Su Rytų bloko šalimis kontaktų nemezgėme, bet buvo laikotarpis, kai buvo ieškoma kontaktų su visomis pasaulio profsąjungomis. Tai buvo pačių profsąjungų Lietuvoje pradžia ir bet koks kitos valstybės pareigūnų pavyzdys buvo įdomus. Kaip žinome, sovietų laikais visur buvo profsąjungos. Nežinau, ar dabar yra tiek profsąjungų, bet jei yra, tai jos yra putiniškos profsąjungos.

Vėliau, kai mūsų profsąjungos pradėjo plėsti savo veiklą, bendradarbiavimą, tai supratome, kad nėra, ko ten mokytis iš Rusijos profsąjungų, ir mūsų bendradarbiavimas buvo nukreiptas į Skandinaviją, pavyzdžiui, į norvegus, švedus, suomius. Iš šių šalių sėmėmės patirties.

– Galvojate, kad mes galbūt per daug demonizuojame Rytų kaimynes?

– Jeigu mes būtume norvegai, tai nuvažiavę į Lietuvą nieko nepasimokytume? Kitų šalių ugniagesiai, pareigūnai gali pasimokyti iš mūsų. Norvegas nemoka leistis virve, o mūsų ugniagesys moka. Kai kuriuos gelbėjimo darbus mes mokame geriau atlikti. Kodėl mes negalime gerų pavyzdžių iš Rusijos paimti? Nereikia būti bepročiu, kad perimtum kažkokias komunizmo idėjas, bet galime perimti tai, kas yra gerai. Kodėl gi ne?

Mums sako: „24 valandas jūs beveik vieninteliai Europoje dirbate.“ Esą tai daroma tik Rytų Europoje, bet kodėl kiti nedaro taip, kaip mes? Mums tokiu režimu dirbti gerai. Kodėl likusi Europa nepaima pavyzdžio iš mūsų? Žinau, kad Amerikoje ugniagesiai dirba dvi paras ir vėliau turi 8 laisvas dienas. Gerus dalykus galima perimti iš kitų šalių, tik nereikia politizuoti šių dalykų, reikia turėti sveiką protą, kad nekiltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

– Jūs pats dar dirbate ugniagesio darbą?

– 1991–2014 m. dirbau statutiniu pareigūnu. Esu vienerius metus tarnyboje nedirbęs dėl traumos. 2015 m. įsidarbinau savivaldybių ugniagesių tarnyboje, o dabar vėl grįžau į departamentą, dirbu nestatutiniu ugniagesiu, bet darau viską, ką daro ir statutiniai ugniagesiai.

– Dirbate ugniagesiu daugiau negu 25-erius metus. Ar labai smarkiai pasikeitė ugniagesio darbas per tiek metų?

– Labai pasikeitė. Tai, kas buvo anuomet, ir tai, kaip yra dabar, – kaip žemė ir dangus. 1991 m. nebuvo net gelbėjimo įrangos, tai mes su laužtuvais laužydavome automobilius ir iš jų traukdavome žmones. Vėliau tik atsirado gelbėjimo priemonių, įvairių cheminių medžiagų.

Anksčiau mes gaisruose kvėpuodavome deguonimi, kuris plaučius degindavo, dantis gadindavo, o dabar kvėpuojame suspaustu oru. Progresas yra didelis, bet 30 metų taip pat juk yra didelis laiko tarpas, tad pokyčiai yra natūralūs. Progresuoti, aišku, galėjome ir daugiau. Dabar kitų šalių ugniagesiai naudojasi gaisrus gesinančiais robotais, termovizoriais, kurių mes neturime.

Technologine prasme smarkiai pasikeitėme, bet vadovų požiūris į eilinius ugniagesius pasikeitė labai mažai, nes esame labai uždara bendruomenė. Kai mes susikūrėme, mūsų profsąjungos iš viso niekas nežinojo. (PAGD – LRT.lt) vadovai ateidavo į biudžeto svarstymą Seime ir sakydavo, kad ugniagesiams nieko nereikia. Tokiais vadovais pasidžiaugdavo, o mes, ugniagesiai, basi, nuogi ravėdavome, kasdavome griovius, medžius genėdavome, vandenį vežiodavome, vadovams namus statydavome. Tokį vadovų požiūrį pakeitė profesinė sąjunga, todėl jie dabar yra atsargesni, bet muštras, ignoravimas, skriaudimas liko. Mes siekiame visa tai išgyvendinti. Kai tą pasieksime, galėsiu pats išeiti iš tarnybos.