Lietuvoje

2019.09.04 11:42

Sugalvojo, kaip priėmimo punktuose sumažinti pacientų eiles, bet juodą darbą paliko savivaldybėms

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.09.04 11:42

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė tvarką, kuri turėtų sumažinti pacientų eiles ligoninių priėmimo skyriuose. Tiesa, pabrėžiama, kad už konkrečių priemonių taikymą atsakingos bus savivaldybės, o aprašas yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Pagrindinė problema, kurią siekiama aprašu išspręsti, yra pacientų srautų sureguliavimas. Paprastai didžiųjų miestų ligoninių priėmimo skyriuose per parą apsilanko apie 300 pacientų. Tiesa, iš visų atvykusiųjų vos 20 proc. yra hospitalizuojami. Kitiems, kurių sveikatos sutrikimai nėra dideli, suteikiama būtinoji pagalba ir jie išleidžiami gydytis ambulatoriškai.

Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, didžioji dalis pacientų, kurių sveikatos sutrikimai yra nedideli, yra priversi praleisti sunkius ligonius ir laukti po 4–6 valandas eilėse, kol juos apžiūrės gydytojas. Sistema nepatenkinti ne tik laukti priversti pacientai, bet ir milžiniškus srautus priversti aptarnauti gydytojai.

„Su pirminės sveikatos priežiūros poreikiu susiduriame visi, bet poreikis yra skirtingas, įvairių situacijų būna. Turime labai efektyviai veikiančių elementų, bet yra dideli netolygumai regionuose, ne visiems gyventojams pagalba yra prieinama, ne visiems reikia suvažiuoti į 3 lygio skubios pagalbos skyrius. Dėl to norėtume mažinti atskirtį, kuri egzistuoja, ir pasirūpinti visais gyventojais. Kai kurie dalykai nebus privalomi, tai yra siūlymai, kurių diegimas labai priklausys nuo pačių steigėjų: mero, savivaldybių tarybų. Norėčiau paraginti savivaldybių atstovus susipažinti ir pagalvoti, ką jų teritorijoje galima būtų pritaikyti“, – sako A. Veryga.

Pagal naująją tvarką, kuri įsigalios nuo šių metų lapkričio 1-osios, skubiąją pagalbą bus skatinama skirstyti į kelis lygius. Patyrusiesiems nežymius sveikatos sutrikimus skubioji pagalba būtų teikiama arti žmogaus gyvenamosios vietos, pavyzdžiui, visą parą veikiančiuose kabinetuose. Sudėtingais atvejais – didžiųjų, daugiaprofilinių šalies ligoninių skubios pagalbos skyriuose, kaip ir šiandien. Besiskundžiantiems lėtinių ligų paūmėjimu, peršalusiems ar jaučiantiems kitus nežymius sveikatos sutrikimus pagalba turėtų būti teikiama jų gyvenamojoje teritorijoje, taip išvengiant ilgo laukimo didžiųjų ligoninių priėmimo skyriuose.

Skubiosios pagalbos kabinetai taptų alternatyva, kur paslaugos būtų teikiamos pagal šeimos gydytojo kompetenciją. Šių kabinetų atskirai steigti nereikėtų, jie galėtų veikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Kitose šalyse tokios paslaugos teikiamos 8, 16, ar 24 val. per parą. Lietuvoje kabineto darbo laiką nustatytų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į poreikį.

Taip pat numatyta galimybė kurti teritorinius visą parą dirbančius skubios pagalbos skyrius. Jų vieta būtų parenkama tokia, kad artimiausią daugiaprofilinės ligoninės padalinį greitosios pagalbos automobiliu būtų galima pasiekti ne vėliau kaip per 1 val. Tai būtų tarpinė grandis tarp skubiosios pagalbos kabinetų ir didžiųjų ligoninių priėmimo skyrių. Teritoriniuose padaliniuose būtų teikiama pagalba patyrusiems nedaugybinius sužalojimus, pavyzdžiui, išnirimus, patempimus, lūžius, taip pat stabilizuoti terapines būkles ir spręsti dėl tolimesnio gydymo poreikio.

Šiuo metu net ir nedideli reabilitacijos centrai, esantys vos už kelių kilometrų nuo daugiaprofilinės ligoninės, privalo užtikrinti tokio skubios pagalbos skyriaus darbą, išlaikyti darbuotojus. Įsigaliojus pakeitimams skubios pagalbos skyriai privalės būti tik tose ligoninėse, kurios teikia vadinamąsias aktyviojo gydymo paslaugas, kai pacientams reikalingas ištyrimas, aktyvus medikamentinis, chirurginis gydymas.

„Įsivaizduokime, naktis, mūsų čiaupo kranas laša, mes užsukame vandenį ir specialisto ieškome ryte. Mūsų atveju skauda nugarą po bulviakasio ir žmogus sėda į mašiną ir važiuoja į skubios pagalbos skyrių. Kodėl ne tabletė? Avarinės tarnybos specialistas nesišypsos tuo metu, kad jo kvietimo priežastis yra problema, kurią galėjo išsispręsti pats žmogus“, – sako konferencijoje dalyvavęs Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas doc. Andrius Klimašauskas.

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis teigė, kad Lietuvos pacientai koncentruojasi pagrindinėse didžiųjų miestų ligoninėse, nors šalyje yra platus tinklas, skubią pagalbą teikia 60 gydymo įstaigų.

A. Veryga pabrėžė, kad naujoji tvarka yra vienas iš svarbių elementų, ruošiantis tolesnei sveikatos priežiūros sistemos įstaigų reformai. Naujovė rengta remiantis užsienio šalių patirtimi, ji turėtų padėti užtikrinti sklandesnį skubiosios pagalbos teikimą.

Pavyzdžiui, kitose Europos Sąjungos ( ES) valstybėse narėse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) jau veikia skirtingų lygių skubios pagalbos centrai, kurie padeda reguliuoti pacientų srautus atsižvelgiant į jų sveikatos sutrikimo lygį. Specialūs visą parą veikiantys kabinetai skubią pagalbą teikia nedideles traumas patyrusiems pacientams. Tuo tarpu su politraumomis, infarktą ar insultą patyręs asmuo vežamas į daugiafunkcinę ligoninę, kur jam pagalbą suteiks ne vienas gydytojas, o kvalifikuotų specialistų komandą.

Toks visą parą veikiantis kabinetas, kuriame galima sulaukti pagalbos esant nežymiam sveikatos sutrikimui, yra įkurtas ir Vilniaus Centro poliklinikoje.

Kita naujovė – specialiai skubiai pagalbai teikti ruošiami gydytojai. Šiemet Vilniuje ir Kaune mokslus baigė pirmoji tokių specialistų laida. Vilniečiai rezidentai šiuo metu dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje Lazdynuose. Kaune studijas baigusieji dirba ne tik Kauno, bet ir Šiaulių, Alytaus kitų mažesnių miestų ligoninėse.

Skubios pagalbos gydytojai ir slaugytojai dirba Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Šie gydytojai užtikrina, kad pacientui paslauga būtų teikiama greitai, vieno langelio principu.

Anot A. Verygos, papildomų finansų reformai įgyvendinti nereikės, nes tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir periferijoje veikia ligoninės, kuriose galima gyventojams suteikti kvalifikuotą pagalbą. Reformai įgyvendinti pasirinktas pereinamasis laikotarpis nuo 2021 iki 2023 m. sausio 1 dienos.