Lietuvoje

2019.09.03 20:31

Nausėda: pats baisiausias scenarijus – „tvirto kumščio“ rodymas ir valdančiosios koalicijos ardymas

sieks plėtoti santykius su Baltarusija; atnaujinta 21.09

„Valstiečių“ dominuojama valdančioji koalicija buvo vienintelė galimybė turėti Vyriausybę, sako prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas viešojoje erdvėje deklaruotus pareiškimus, esą valdantiesiems formuojant Vyriausybę šalies vadovas parodė savo silpnumą. Pasak jo, „tvirto kumščio“ rodymas ir valdančiosios koalicijos ardymas būtų buvęs pats baisiausias scenarijus Lietuvai.

„Prieš baigiant formuoti Vyriausybę aš buvau susitikęs – sąmoningai to siekiau – su opozicijos partijomis, norėdamas įsitikinti, kiek būtų veiksminga mažumos Vyriausybė. Pripažinsiu, alternatyvų buvo, koalicija galėjo atrodyti ir šiek tiek kitaip... Todėl man rūpėjo išsiaiškinti du dalykus: ar mažumos Vyriausybė gautų pakankamą palaikymą, jeigu taip atsitiktų, ir kaip opozicinės partijos žiūri į išankstinių rinkimų galimybę. Pirmuoju klausimu aš supratau, kad opozicija negali priimti vieningos pozicijos, ar kad (iš dabartinės opozicijos sudaryta. – ELTA) Vyriausybė būtų palaikoma (...)

Tuo tarpu išankstinių rinkimų galimybė yra teorija, prezidentas tokios konstitucinės teisės paimti ir išvaikyti Seimą neturi. Tai gali padaryti tik pats Seimas, kuris tikrai nėra pasirengęs, taip pat ir pačios opozicijos pastangomis nėra pasirengęs save paleisti“, – Delfi dėmesio centre antradienį kalbėjo šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad įvertinęs šiuos du aspektus suprato, jog alternatyvos „valstiečių“ dominuojamai valdančiajai daugumai tiesiog nėra.

„Įvertinęs šiuos aspektus aš supratau, kad ši koalicija yra, ko gero, vienintelė galimybė apskritai turėti bet kokią Vyriausybę. O pati baisiausia vizija buvo tai, kad sudraskau šią Vyriausybę, pademonstruoju, kaip ten kažkas sako, tvirtą kumštį... ir tada išankstinių rinkimų nėra, Vyriausybės normalios taip pat nėra. Tai Lietuvai būtų šiandien blogiausia, nes prie durų būriuojasi žmonės, kurie reikalauja didinti pensijas, atlyginimus, pašalpas ir kitus dalykus. Ką jiems reikėtų atsakyti?“, – retoriškai klausė prezidentas G. Nausėda.

ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis pastarąjį penktadienį „Žinių radijui“ teigė, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtinant Vyriausybę „perlaužė“ Prezidentūros valią dalyvauti vidaus politikoje, o iki tol aktyvus buvęs premjeras Saulius Skvernelis po Prezidento rinkimų liko pasyvus.

G. Nausėda sako, kad sieks plėtoti santykius su Baltarusija

G. Nausėda sako, kad sieks plėtoti santykius su Baltarusija. Pasak jo, tai bus daroma nepaisant to, kad Lietuvos pozicija Astrave statomos atominės elektrinės klausimu nesikeičia.

„Santykiai su Baltarusija, mano nuomone, toliau gali būti palaikomi ir mes darysime žygius, kad tie santykiai būtų plėtojami net ir įvertinant tą faktą, kad vis dėl to Astravo atominės elektrinės klausimu viskas lieka taip, kaip buvę“, – antradienį transliuotoje laidoje „DELFI Dėmesio centre“ sakė G. Nausėda.

„Tai tikrai yra įmanoma padaryti ir šiandien man šiek tiek keista stebėti, kaip mes čia toliau ketiname laikytis tokios pozicijos, nors per mūsų galvas skraido ir Amerikos valdžios atstovų ir ES vadovų delegacijos į Minską ir kur yra sprendžiami labai konkretūs bendradarbiavimo klausimai“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Johnas Boltonas Minske susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.

G. Nausėda neseniai viešai neskelbtame susitikime su politologais aptarė galimus pokyčius santykiuse su Baltarusija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pirmąją kadenciją kelis kartus buvo susitikusi su A. Lukašenka.

Vėliau ji pakeitė savo poziciją ir sustabdė aukšto lygio dialogą su Baltarusija, sakydama, kad jis negalimas dėl Minsko glaudžių ryšių su Rusija ir Astravo atominės elektrinės. Jos sprendimu nesusitikdavo ne tik šalių vadovai, bet ir užsienio reikalų ministrai.

Pastaraisiais metais Lietuva blokavo Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykių pagrindų susitarimą.