Aukštųjų mokyklų jungtuvės, regis, patiria fiasko. Mykolo Romerio universitetas (MRU) nenori „ištirpti“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) įtakoje, o Šiaulių universiteto (ŠU) prijungimas prie Vilniaus universiteto (VU) sustojo. Lietuvos sporto universitetas (LSU) ir Klaipėdos universitetas (KU) yra išreiškę norą išsaugoti autonomiškumą.
Dabartiniai valdantieji, garsiai kalbėję apie mažesnį universitetų skaičių šalyje, nutilo ir atsitraukė. „Panašu, kad universitetų jungimosi banga nuslopo ir įklimpo vidiniuose nesutarimuose“, – LRT RADIJUI sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius.
Sėkmingas kauniečių startas
Pirmosios aukštųjų mokyklų jungtuvės įvyko beveik prieš dešimtmetį – 2011 metais Kaune. Tuomet Kauno medicinos universitetas (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) susijungė į naują aukštojo mokslo instituciją šalyje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU). Šiuo metu tai – didžiausia biomedicinos studijų srities universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovavęs G. Steponavičius, pirmųjų aukštųjų mokyklų „tuoktuves“ vadina sėkmės istorija. „Ir studentų pagausėjo, ir atlyginimai augo, ir daugiau užsienio studentų pritraukta. Didžiąja dalimi vykusi ir institutų konsolidacija“, – pirmojo aukštųjų mokyklų susijungimo privalumus vardija G. Steponavičius.
Šiais metais studijas LSMU pradės daugiau kaip 300 studentų iš užsienio. Jie prisijungs prie daugiau kaip tūkstančio universitete besimokančių užsienio studentų iš 65-ių valstybių.
Kitų mokyklų jungtuvės nedžiugina
Prieš metus Seime buvo galutinai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) integracijai. Tačiau šios mokyklų jungtuvės, tebesitęsiančios iki šiol, buvusio Švietimo ir mokslo ministro nedžiugina.
„Pozityvaus šių mokyklų proveržio dar nematome“, – konstatuoja pašnekovas, pridurdamas, kad studentų pagausėjimu šis naujas mokslo darinys pasigirti negali. „Nepaisant to, galime pasidžiaugti bent tuo, kad yra išleidžiama mažiau lėšų administracijai, pastatų išlaikymui“, – LRT RADIJUI sako G. Steponavičius.
Praėjusiais metais Seime taip pat palaiminta ŠU reorganizacija – prijungimo prie VU būdu. Iki 2021 m. susijungti turėtų dar dvi sostinėje įsikūrusios aukštosios mokyklos – VGTU ir MRU. Buvusio Švietimo ir mokslo ministro teigimu, šios universitetų jungtuvės buksuoja ir bent kažkokio „persilaužymo“ nematyti.
G. Steponavičius įsitikinęs, dėl to iš dalies kaltas nepakankamas valstybės dėmesys, o, visų pirma, ŠMSM pagalbos stoka šiems universitetams, kad jungimosi procesas vyktų sklandžiai. Pašnekovo žodžiams antrina Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) direktorė Virginija Būdienė. Pasak jos, VGTU nori „praryti“ MRU.
„Daugybė sąlygų buvo tiesiog diktuojamos VGTU, praktiškai likviduojant MRU ir „ištirpdant“ jį VGTU įtakoje, – konstatuoja V. Būdienė. – MRU nepatenkinti ir dėl bendro universiteto pavadinimo. Visuomenės nuomonė apie MRU buvo suformuota neigiama, tad VGTU net ir savo pavadinimą nori palikti“.
Lietuviams trūksta patirties
VU prorektorius Valdas Jaskūnas atkreipia dėmesį į tai, kad kitose Europos šalyse, ypač Skandinavijoje, yra praėjusios 2–3 aukštųjų mokyklų jungimosi bangos, o Lietuvoje tai daroma pirmą kartą.
„Paprasčiausiai neturime patirties. Jos stoka trukdo efektyviai tuos procesus įgyvendinti. Yra labai daug baimių. Ilgą laiką vyravo retorika, kad jeigu universitetai nesijungs, jie bankrutuos. Pats jungimas, nesvarbu kokia forma, yra prasmingas tada, kai gerėja mokyklos rezultatai, stiprėja konkurencingumas, o ne dėl to, kad pačių universitetų skaičius sumažėja“, – akcentuoja V. Jaskūnas.
Šiuo metu ŠU prijungimas prie VU yra atidėtas. „Pats procesas vyksta, galbūt ne taip sparčiai, kaip norėtume. Įvertinant rizikas ir baimes, kurių, pripažįstu, tikrai yra pačiose mokyklose, aš tikiu, kad šis jungimasis įvyks, – tikino VU prorektorius. – Politinė aplinka iki rinkimų tikrai nėra pati dėkingiausia šiam procesui sklandžiai judėti pirmyn“.
Pedagogų ruošimas išgyvena krizę
VPAI direktorės Virginijos Būdienės įsitikinimu, aukštųjų mokyklų jungtuvės turėtų vykti natūraliau. „Kad universitetus reikia jungti, yra nurodomi manipuliatyvūs skaičiai: visuomenėje formuojama nuomonė, jog universitetų yra per daug, ten iššvaistomi pinigai, kurie turėtų būti sutaupomi administracijai. Iš tikrųjų ne apie tai turėtų būti kalba“, – pastebi V. Būdienė.
Pašnekovės teigimu, reikia kalbėti ne apie universitetų skaičių, o apie tai, kokia prasmė bus sujungti vieną ar kitą aukštąją mokyklą. VPAI direktorė nuogąstauja, kad prie VDU prijungus LEU, pedagogikos studijos išgyvena gilią krizę.
„2017 metais kalbėjome apie mokytojų perteklių, o jau šiais metais – apie trūkumą. Jei kas paklaustų, kur yra rengiami fizikos, chemijos ar biologijos mokytojai, atsakymą pateikti būtų gan keblu – tokių dalykų mokytojai praktiškai yra nerengiami. Na, vos vienas kitas“, – pedagogų ruošimo situaciją liūdnai konstatavo V. Būdienė.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.
