Lietuvoje

2019.09.03 18:54

Licėjaus direktorius: problemų daug, tačiau stovime vietoje ir judesio į priekį nėra

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.09.03 18:54

Prasidėjus mokslo metams vis garsiau kalbama apie problemas Lietuvos švietimo sistemoje. Nuo prastų moksleivių rezultatų, iki mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos – problemas galima vežti vežimu. Švietimo ekspertai vienareikšmiškai teigia, kad reikia ieškoti sprendimų, tačiau valdžia siūlo nesiblaškyti.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalies moksleivių žinios ir toliau lieka žemiau nei vidurkis. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius laidoje „LRT forumas“ kalbėjo, kad pasidžiaugti negalima nei moksleivių pasiekimais, nei Lietuvos švietimo kokybe.

„Jeigu pažiūrėsime į brandos egzaminų rezultatus, į tarptautinius rezultatus, matome, kad stovime vietoje ir judesio į priekį nėra. O problemų daug: trūksta mokytojų, nevaldomas profesionaliai ugdymo turinys, o tai stebėtina. Pagrindinis dalykas, kad mokykla nuolat kankinama pseudoreformomis ir tos reformos, įaudrino pedagoginę bendruomenę ir sukūrė nepalankią dvasinę atmosferą“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius.

Pasigenda ministerijos lyderystės

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė kalbėjo, kad atotrūkis tarp miesto mokyklose ir kaimo mokyklose besimokančių vaikų yra gana didelis. Ekspertės teigimu, galima aiškiai nustatyti, kad kaimiškose vietovėse esančių mokyklų mokinių rezultatai yra prastesni.

„Didžiausia problema – neketinimas spręsti šią problemą. Sprendimai, kurie siūlomi – noras palikti viską spręsti savivaldybėms ar kokybės krepšelis, kaip pleistras ant didelės žaizdos, duodamas silpnoms mokykloms – realiai problemas nesprendžia. Dabar būtų racionaliausia identifikuoti tas mokyklas, kurios yra prasčiausios ir numatyti jų atžvilgiu priemones“, – sakė N. Putinaitė.

Jos teigimu tokioms mokykloms gali būtų taikomos skirtingos priemonės. Tačiau, anot N. Putinaitės, nėra abejonių, kad dalį tokių mokyklų reikia uždaryti. VU TSPMI docentė teigė, kad toks sprendimas paliktas savivaldybėms, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nenorą prisiimti lyderystę. Visgi ji teigė, kad iki rinkimų dar galima imtis veiksmų.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad tokia tendencija netenkina nei politikų, nei pačių mokyklų, tačiau, jo teigimu, nereikėtų dramatizuoti: „Mes bandome viską spalvinti drastiškomis spalvomis. Pasiekimai mokinių apie vidurkį. Taip, netenkina. Bet kitų šalių, kur švietimo sistema tikrai seniai veikia, nėra kitokie. Mes patenkame į tą dalį šalių, kurios galvoja apie tai, kaip tobulinti švietimą.“

Ministras kalbėjo, kad kaimiškų vietovių mokyklų klausimas yra labai jautrus, nes tai ne tik mokyklos, bet ir bendruomenių centrai. Jo teigimu, reikalingos kompleksinės sisteminės priemonės, galinčios keisti padėtį. A. Monkevičiaus teigimu, spręsti kai kurias problemas gali ir pačios mokyklos ir savivaldybės.

„Mokyklos turi būti įgalintos. Turime pagalvoti, ar įgalintos mokyklos, ar įgalinti mokytojai siekti to rezultato, ar mokytojai turi pakankamai galimybių. Daugelį dalykų reikia spręsti kartu“, – teigė ministras.

Visgi N. Putinaitė pastebėjo, kad per daug metų savivaldybės nesugebėjo pertvarkyti mokyklų tinklo. Be to, docentė ydinga vadino „bendruomenės intereso“ filosofiją. N. Putinaitės teigimu, svarbiausi turi būti vaiko interesai.

„Jeigu bus pradėta kalbėti apie vaiko interesą, gal ir ŠMSM kitaip atrodys. Nereikia keisti labai didelės sistemos, užtenka kelių pakeitimų, kad ministerija įgautų didesnes galias. Pavyzdžiui, ministerija gali uždrausti jungtines klases. Tikrai gali tai daryti“ , – kalbėjo VU TSPMI docentė.

Profesorė Vilija Targamadzė teigė, kad savivaldybėse reikėtų peržiūrėti, kas dirba švietime. Jos teigimu, kai kuriose savivaldybėse dirbantys žmonės tampa ne pagalbininkais ar konsultantais, o kontrolieriais: „Inspektavimas vos ne iš tarybinių metų yra likęs. Tai nėra gerai.“

Pasak profesorės, tiek mokytojai, tiek mokyklų vadovai turi turėti erdvės pasireikšti švietimo sektoriuje, nes kitaip jie bus tarsi įsprausti į narvą.

Pamirštama, kad mokykloje svarbiausias yra vaikas

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, kad yra gal dešimt skirtingų priežasčių, kodėl kai kuriose mokyklose mokinių rezultatai kyla į viršų, o kitose – leidžiasi žemyn ir taip didiną atskirtį. Jis ragino išsikelti tikslus, padėsiančius gerinti situaciją.

„Matome, kad šiemet 18 proc. vaikų neišlaikė matematikos egzamino. Matome, kad 9 proc. iš tų 18 proc. neišsprendė 5-6 klasės lygio uždavinių. Tai ar galime išsikelti tikslą, kaip valstybė, kad kitais metais pasistengsime išmokyti matematikos daugiau vaikų nei šiemet?“ – retoriškai klausė G. Sarafinas. Tiesa, jis pastebėjo, kad tokių dalykų, kaip anglų kalba, biologija, chemija, egzaminus abiturientai išlaiko gerai.

Pasak „Reitingų“ redaktoriaus, švietimo bendruomenėje dažniausiai manoma, kad svarbiausias mokykloje yra direktorius, mokytojai, bet pamirštama, kad svarbiausias mokykloje yra mokinys. Anot jo, pasakius, kas yra svarbiausia mokykloje, nemažai dalykų stoja į savo vietas.

„Tada mes rišame prie mokinio, ką mes turime padaryti su finansais, su vadyba, su priemonėmis, kad kiekvienas vaikas pasiektų maksimumą pagal savo galimybes. Ne visi turi būtų dešimtukų lygoje, bet ką galime padaryti, kad tas, kuris yra ketvertukų lygoje, atsidurtų bent penketukų lygoje“, – dėstė „Reitingų“ redaktorius.

Be kokybiškų mokytojų nebus ir švietimo kokybės

Šv. Kristoforo gimnazijos mokytojas Mindaugas Nefas „LRT forume“ sakė, kad nors švietimo paveikslas nėra toks niūrus, kaip kartais piešiama, problemų yra. Pedagogas pastebėjo, kad joks ministerijos paruoštas dokumentas negali reglamentuoti, kiek mokytojas gali individualiai kalbėtis su mokiniu ar jo tėvais, o jeigu irgi būtų numatyta, kiek laiko tokiai veiklai skirti, dauguma mokytojų, greičiausiai, to nesilaikytų.

„Trišalis bendradarbiavimas yra labai svarbus. <...> Bendrauju su mokytojais, yra nusivylimas tuo, kas vyksta. Paskutinė vinis buvo etatinio darbo užmokesčio įvedimas. Tokie dalykai žmones nuvilia. ŠMSM ir įstatymų leidyba turi sukurti sistemą, kuri neaudrintų mūsų švietimo bendruomenės“, – teigė M. Nefas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis Andrius Navickas teigė, kad kalbant apie kaimiškų vietovių mokyklas reikia įvertinti, ar tikrai iš jų paėmus vaikus ir nuvežus į miesto mokyklas, kas nors keisis.

„Ar tikrai tą vaiką nuvežus į miestą, jo rezultatai pagerės? O kokios sąlygos ten? Reikia mokytojų. O mokytojų trūksta, jie nusivylę. Jaučiu, kad ŠMSM požiūris keičiasi, ši valdžia bando neslėpti problemų, pripažinti, kad jos yra. Kokybės be kokybiškų mokytojų nepasieksi. Kodėl mokytojai neateina į mokyklas arba nusivylę išeina? Dėl algų“, – kalbėjo A. Navickas.

Jis kalbėjo, kad Lietuvos mokykloms etatinio užmokesčio modelis netinka ir yra pritemptas. Tačiau A. Navickas teigė, kad šiai valdžiai neužteks politinės valios naikinti etatinio užmokesčio sistemą. Profsąjungos lyderis mano, kad kokia bebūtų sistema, ji turi sudaryti sąlygas mokytojui sėkmingai dirbti, atlikti savo pareigas ir gauti atitinkamą atlygį.

Tačiau ministras A. Monkevičius teigė, kad blaškytis nereikėtų, nes pradėtas vykdyti antrasis reformos etapas: „Pažiūrėkime, kaip jis bus įgyvendinamas. Sutarėme, kad žiūrėsime, kaip veiks antrasis etapas, tam skiriama papildomų lėšų ir jei reiks, gal ir atsisakysime, žiūrėsime, kaip jis veikia. Bet blaškytis nereikia.“

Be to, ministras teigė, kad pedagogų algas reikėtų didinti ne per etatinį apmokėjimą, o per valandinį įkainį. Tam, anot ministro, reikės politinio sprendimo.

VU TSPMI docentė N. Putinaitė teigė, kad etatinis apmokėjimas, kaip sistema, yra geras dalykas, tačiau svarbios yra detalės. Ji priminė, kad jau anksčiau buvo išbandytas etatinio apmokėjimo sistemos modelis, kuris dėl neaiškių priežasčių nebuvo įgyvendintas.

„Buvo pilotinis etatinio apmokėjimo bandymas ir jis daug teisingesnis apmokėjimas. Šitas (dabartinis – LRT.lt) etatinis apmokėjimas palankesnis toms mokykloms, kur mokytojams nesusidaro krūviai. Dažniausiai ir mokinių pasiekimai ten būna prastesni. Nors apie jį buvo kalbama sukeliant didelius lūkesčius, tačiau jis palankesnis probleminėms mokykloms“, – teigė N. Putinaitė, pridurdama, kad mokytojų atlygis kilo ne dėl etatinės sistemos, o dėl papildomų lėšų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.