Lietuvoje

2019.09.05 14:54

Liberalų sąjūdžio laukia permainos: naujas lyderis turės pasirinkti vieną iš dviejų kelių

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.09.05 14:54

Dar rugsėjį turėtų paaiškėti, kas bus naujasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas. Iš viso kovoje dėl lyderio posto susirungs penki kandidatai, o kas taps naujuoju partijos lyderiu gali paaiškėti jau kitą savaitę. Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai kalbėjo, kad nors Liberalų sąjūdis ir turi naujų konkurentų, galinčių atimti balsus Seimo rinkimuose, šios partijos dar nereikėtų laidoti.

Pastaruosius dvejus metus Liberalų sąjūdžiui vadovavo Eugenijus Gentvilas. Jis prie partijos vairo stojo po to, kai pirmininko pareigų atsisakė tuometis lyderis Remigijus Šimašius, vėliau apskritai palikęs partiją ir su Aušrine Armonaite įkūręs kitą politinę jėgą – Laisvės partiją.

Dar liepos pradžioje E. Gentvilas patvirtino, kad perrinkimo pirmininko rinkimuose nesieks ir prašė partijos skyrių nekelti jo kandidatūros. Tuomet jis naujienų agentūrai ELTA teigė manantis, kad savo darbą Liberalų sąjūdžio lyderio pareigose jau atliko.

„Atėmus iš mūsų partijos pinigus, pareiškus įtarimus, praradus įtakingus liberalus, pagrįstai nepagrįstai juos patraukus į teismą, atsiradus saugumo departamento pažymai, kurioje, iki šiol manau, kad yra melagingai interpretuojami daugelis dalykų <...> įsivaizduokite, kokia situacija buvo partijoje. Galų gale baigėsi taip, kad išlikome ir išgyvenome“ – anksčiau ELTAI sakė E. Gentvilas, pridurdamas, kad partija grąžino turėtas skolas ir gana sėkmingai pasirodė tiek savivaldos, tiek Europos Parlamento rinkimuose.

Taip pat liepos pradžioje liberalų valdyba patvirtino penkis partijos skyrių iškeltus kandidatus, sieksiančius pirmininko posto. Jais tapo Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas, Vilniaus skyriaus narys Vytautas Danilevičius, Trakų rajono merė Edita Rudelienė bei Seimo narė, pastaruosius pusę metų ėjusi opozicijos lyderės pareigas Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dieną prieš partijos pirmininko rinkimus Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius paskelbė besitraukiantis iš kovos.

Būtent V. Čmilytė-Nielsen ir V. Gailius, iki jam pasitraukiant iš rinkimų kovos, buvo laikomi realiausiais kandidatais laimėti rinkimus.

Balsavimas dėl naujojo liberalų lyderio vyks rugsėjo 6-11 dienomis. Tačiau jei nei vienas kandidatas nesurinks pakankamai balsų, kad būtų galima skelbti jo pergalę po pirmojo turo, vyks antrasis turas. Tokiu atveju balsavimas vyktų rugsėjo 19-21 dienomis. Beje, balsavimas vyks elektroniniu būdu.

Buriant komandą turės išlaikyti balansą

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė paklausta, ką partijai gali reikšti naujas lyderis, komentavo, kad vienas pats partijos pirmininkas nėra panacėja, nes labai svarbu ir kokią komandą jis susiburs aplink save.

„Pirmininkas, turintis lyderio savybių, politinį stuburą ir gebėjimų tartis, susitarti, girdėti, išklausyti, ieškoti kompromisų, gali tikrai pagelbėti. Kitaip tariant, vienas pirmininkas partijos į šviesų rytojų neišves, bet pirmininkas, kuris bus aktyvus, turės tas svarbias lyderio savybes ir kitus gebėjimus, gali partijai tikrai padėti. Dėti visas viltis į vieną pirmininką, manau, būtų naivu, nes taip nebūna, kad vienas pirmininkas galėtų viską padaryti“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologė.

Ji teigė, kad žiūrint į tai, kokie kandidatai iškelti Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose, galima teigti, kad partijai išsirinkus geriausią iš šių kandidatų, jis reikalų tikrai nepagadins. Anot jos, gali būti, kad naujas lyderis padės partijai sėkmingai pasiruošti artėjantiems rinkimams, kurie vyks jau beveik po metų – 2020-ųjų spalį.

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas sakė, kad nepriklausomai nuo to, ar partija išsirinks pirmininką ar pirmininkę, tai bus naujas veidas ir, tikėtina, nauja komanda: „Manau, kad bus stengiamasi įtikinti liberalių pažiūrų rinkėjus, jog liberalai yra viena iš dešiniųjų alternatyvų, kaip jie kažkada save pristatė. Lyderių rinkimai, naujų veidų atsiradimai visada yra vienas iš politinės komunikacijos šaltinių.“

Tiesa, jis pabrėžė, kad šalia naujų lyderių turėtų atsirasti ir idėjos, su kuriomis bus apeliuojama į rinkėjus artėjant 2020 metų parlamento rinkimams.

Politologė R. Urbonaitė neneigė, kad nors pirmininkas ir bus naujas, bet turės seną, užsistovėjusią komandą, apie partijos atsinaujinimą kalbėti bus sudėtinga. Visgi, pasak R. Urbonaitės, naujasis pirmininkas neturėtų tiesiog imti ir pakeisti visos partijos vadovybės, nes tuomet neliktų tęstinumo. Kitaip tariant, naujasis pirmininkas turės rasti „aukso viduriuką“.

„Yra toks dalykas, kaip institucinė atmintis. Mes darome klaidą galvodami, kad jeigu visi ateis nauji, savaime bus kažkoks išsigelbėjimas. Šiuo atveju reikia pagalvoti ir apie tai, kad jei mes turime pirmininką, kuris reprezentuoja naują etapą, komandą, viena vertus, irgi turėtų rodyti tai.

Tačiau jei bus braukiamas brūkšnys ir bus sakoma, kad, tarkime, E. Gentvilas yra nepageidaujamas, tada klausimas – o partija turi tęstinumą ar imituojamas visiškas „restartas“, bandant išimti iš arenos visus, buvusius iki tol? Reikia labai galvoti“, – komentavo MRU politologė.

M. Jurkynas teigė, kad kol kas sunku kalbėti apie naujojo lyderio komandą, nes aišku, kas bus išrinktas pirmininku ar pirmininke, ir kokie šio žmogaus santykiai su esama partijos vadovybe. Pasak jo, teoriškai svarstant, yra du variantai: vienas, kai naujas lyderis atsiveda naujus žmones ir kelia idėjas, kad partija būtų patrauklesnė, o antras – nuosaikesnis variantas, kai išlaikomas balansas tarp naujų ir senų žmonių, siekiant partijoje stabilumo ir vienybės.

„Kuris iš variantų bus pasirinktas, galima pasvarstyti tik teoriškai. <...> Bet kokioje organizacijoje – ar tai būtų prezidentas, ar tai būtų kompanijos direktorius, ar partijos pirmininkas – asmuo negali žinoti visko ir negali daryti visko. Yra darbo funkcijų, sričių, atsakomybės pasidalinimas. Tai padeda įgyvendinti tą viziją, su kuria naujas lyderis ateina“, – apie partijos lyderio komandos svarbą kalbėjo VDU politologas M. Jurkynas.

Politologė: laidoti nereikėtų

Paklausta, kokią ateitį prognozuoja Liberalų sąjūdžiui, R. Urbonaitė kalbėjo, kad pirmieji reitingai, pasirodę po Laisvės partijos įkūrimo, praktiškai per pusę rėžė liberalų balsus. Tiesa, nemažai palaikymo, jos teigimu Laisvės partija kol kas sulaukė dėl to, kad tai yra nauja politinė jėga.

„Labai priklausys viskas nuo to, kaip toliau veiks Laisvės partija, kiek sėkmingai jai pavyks steigti skyrius, kiek ji bus ryškesnė, matoma ir girdima. Čia Liberalų sąjūdžiui konkurencija yra, nereikėtų nuvertinti to, kad bus žmonių, kurie pereis ir parems naują partiją. Tačiau nereikėtų laidoti nei vienų, nei kitų. Viskas priklausys nuo to, kaip kiekviena partija organizuos savo darbą, kaip save pristatys, kokį įvaizdį visuomenėje kurs“, – kalbėjo R. Urbonaitė, pridurdama, kad kitų metų rinkimuose Liberalų sąjūdis šansų vis dar turi.

VDU politologas M. Jurkynas kalbėjo, kad tiek savivaldos, tiek EP rinkimai parodė, jog Liberalų sąjūdis savo rinkėjų neišbarstė. Tačiau, pasak jo, atsiradusi Laisvės partija, gali pasikėsinti į jų balsus sostinėje.

„Matome esminę konkurenciją, manau, tarp Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, kuriose gretose yra ir Vilniaus meras R. Šimašius ir Seimo narė A. Armonaitė. Zuoko partijos didele konkurente nelaikyčiau, nes parama jai yra gana marginali. Tačiau žvelgiant plačiau, reikia nepamiršti, kad dalis liberalių rinkėjų gali balsuoti už konservatorius bei socialdemokratus, nes mūsų liberalūs rinkėjai nėra tokie liberalūs klasikine prasme“, – komentavo M. Jurkynas.