Lietuvoje

2019.08.31 17:41

Dilema dėl privačių mokyklų: moka ir tėvai, ir valstybė, bet ne visiems tai atrodo sąžininga

Privačios mokyklos kasmet sulaukia naujų norinčiųjų mokytis. Dalis ekonomistų kritikuoja, kad tokios mokyklos pinigus susirenka ne tik iš tėvų, bet ir valstybės. Privačių mokyklų teigimu, valstybė bet kokiu atveju turi prisidėti prie vaikų ugdymo, nes konstitucijoje kiekvienam vaikui garantuojamas nemokamas mokslas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai sako, kad toks finansavimo modelis skatina konkurenciją tarp mokyklų ir aukštesnę kokybę. ŠMSM duomenimis, šalyje veikiančioms 68 privačioms mokykloms finansuoti išleidžiama apie 22 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Iš viso bendrojo ugdymo mokykloms skiriami 700 mln. eurų.

Ekonomistas Romas Lazutka ne kartą kritikavo dabartinę tvarką, kai privačios mokyklos gauna pinigus iš mokinio krepšelio, tai yra iš valstybės, ir iš tėvų piniginės. Todėl tokia sistema esą sudaro nevienodas galimybes skirtingas pajamas gaunančių šeimų vaikams.

„Tada diferencijuojasi švietimo sistema, vaikams, kurie gimė su sidabriniu šaukšteliu burnoje jiems keliai visi atviri dėl to, kad jie gimė tokioje šeimoje, o kiti nustumiami į pašalį. Ir ta valstybinių mokyklų sistema toliau degraduos, todėl, kad elitas jomis nesusirūpinęs, todėl kad elito vaikai tuo nesinaudoja“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo R. Lazutka.

Pasak nevalstybinių bendrojo lavinimo įstaigų asociacijos vadovės Irenos Baranauskienės, tėvai sumoka už papildomą įrangą, mokytojų stažuotes, mažesnes klases ir kitus privalumus. Tokios mokyklos tėvų kišenę, neskaičiuojant papildomų išlaidų, gali patuštinti nuo šimto iki 17 tūkstančių eurų per metus.

„Konstitucija mūsų garantuoja kiekvienam vaikui nemokamą mokslą, tai yra dalį iš to biudžeto skirtą kiekvienam vaikui. Čia finansuojamos ne privačios mokyklos, finansuojamas vaikas ir turėtų pilnai jis gauti tą dalį. Dabar mes gauname ne pilnai“ – komentavo „Saulės“ privačios mokyklos direktorė I. Baranauskienė.

Privačios mokyklos iš valstybės gauna krepšelio lėšas, ūkį išlaiko pačios. Valstybinės bendrojo ugdymo mokyklos finansuojamos iš dviejų šaltinių: valstybė skiria krepšelį, o savivaldybės išlaiko mokyklų ūkį. Tiesa, ir valstybinėse mokyklose neretai renkami papildomi pinigai tam tikroms ūkinėms išlaidoms.

„Daug kas yra Lietuvoje įsitikinę, tiek eiliniai žmonės, tiek valdžios žmonės, kad jeigu tėvai neleidžia vaiko į valstybinę mokyklą, bet jie moka mokesčius, tada jie turi teisę atsiimti dalį mokesčių ir mokinio krepšelio forma tuos pinigus sumokėti į privačią mokyklą.

Jeigu mes tai leidžiam daryti, kodėl neleidžiam žmonėms, kurie sumoka mokesčius ir tie pinigai išleidžiami kariuomenei, policijai, dviračių takams, viešajam transportui, kodėl mes neleidžiame tiems piliečiams pasiimti pinigus ir išleisti juos savo automobilių degalų pirkimui“ – kalbėjo R. Lazutka.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas LRT TELEVIZIJAI kalbėjo: „Jeigu mes atimsime iš privačių mokyklų tą finansavimą ir priversime tuos vaikus eiti kažkur į valstybines mokyklas, tai kas tada atsitiks, ar mes turime pakankamai finansavimo, kad iš tiesų tie vaikai ir tėvai jaustųsi, kad jų vaikai gauna kokybišką išsilavinimą, kad yra kažkokios pridėtinės vertės. Galbūt tokiu būdu mes tik paskatinsime juos emigruoti.“

ŠMSM atstovų teigimu, dabartinis finansavimo modelis prisideda prie konkurencijos ir aukštesnės kokybės skatinimo. Ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas teigė, kad valstybė turi dėti pastangas, kad kokybė būtų tolygi visos valstybinėse mokyklose.

„Sąlygos yra lygios ar ten, ar ten. Mes manome, kad valstybinės mokyklos tarpusavyje tikrai neturėtų konkuruoti, mes turėtume dėti pastangas, kad kokybė būtų tolygi visose valstybinėse mokyklose, na o jeigu nevalstybinių mokyklų sektorius, kuris Lietuvoje yra labai mažas palyginus ir su kitomis šalimis, nors kiek sudaro konkurenciją, kas skatina judėti tolyn kokybės link, tai kurioj vietoj tas blogis?” – kalbėjo A. Aldakauskas.

Žinios. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio dvare neteisėtai nugriauti du kultūros vertybių registre buvę statiniai