Lietuvoje

2019.09.04 05:30

Pagėgių pasieniečiai – apie apsivalymą tarnyboje ir kodėl neverta „tartis“ su pareigūnais

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.09.04 05:30

Jei žmogus „pasirašė sau atitinkamą charakteristiką“, tai jis nelaimės atrankos į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), LRT.lt pasakojo Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos specialistas Kęstutis Pužas. Pasienietis neslepia, kad toli gražu ne kiekvienas vietinis gali tapti VSAT pareigūnu, mat svarbūs ne tik žmogaus sugebėjimai, bet ir jo reputacija.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Vasarą po Lietuvą keliavę žurnalistai nesustoja ir toliau keliauja po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbina vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

VSAT Pagėgių rinktinė saugo apie 175 km ilgio valstybės sienos ruožą su Rusijos Federacija, iš jų 109 km eina Nemuno upe. Pagėgių rinktinei priklauso 7 užkardos. Vienoje jų – Vileikių – apsilankė LRT.lt žurnalistai.

Vileikių užkardos, kuri nuo 2007 m. buvo atnaujinta Šengeno technikos priemonėmis, pasieniečiai saugo 27 km ilgio valstybės sienos ruožą – 15 km Nemune ir 12 km Skirvytėje (upė, Nemuno deltos šaka).

Kaip pasakojo pasieniečiai, užkarda aprūpinta viskuo, ko reikia tarnybai. Užkardos kieme stovi visureigiai, prireikus pareigūnai pasitelkia ir katerius, pastate – laikino sulaikymo kamera, monitorių, kuriuose su kameromis pareigūnai stebi pasienio ruožą, kambarys, susirinkimų kabinetas, poilsio, sporto, persirengimo ir kitos patalpos.

Pagėgiams neretai klijuojama Kontrabandos Sostinės etiketė, tačiau pasieniečiai, išgirdę šią frazę, kraipo galvas. Tiek seniai VSAT dirbantys, tiek ir mažiau pasienyje pradirbę pareigūnai tvirtina, kad šiuo metu situacija yra smarkiai pasikeitusi į gerąją pusę.

Kaip LRT.lt pasakojo VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos specialistas K. Pužas, Pagėgių krašte pasieniečiai 1990 m. dažnai kovodavo su kontrabandininkais, kurie nelegaliai per sieną gabendavo cukrų, alkoholį.

„Pavyzdžiui, cukrų. Gabendavo nelegaliai dėl kainų skirtumo“, – sakė K. Pužas.

Anot Vileikių užkardos specialistės Danutės Balčytytės, nors šiuo metu Pagėgių rinktinės pareigūnai su kontrabandininkais susiduria gerokai rečiau negu prieš dešimtmetį, tačiau bandymų per sieną nelegaliai gabenti įvairius produktus dar pasitaiko.

„Dabar dažniau pasieniečiai sugauna su alkoholiu ir cigaretėmis“, – teigė VSAT pareigūnė.

D. Balčytytė tvirtino, kad šiuo metu, gerokai patobulėjus VSAT pareigūnų darbo įrankiams, įrangai, nesnaudžia ir kontrabandininkai.

„Savo darbą dirbą ir kontrabandininkai. Jie stengiasi tobulėti“, – tikino pasienietė.

Vileikių užkardos specialistas K. Pužas pasakojo, kad pastaruoju metu buvo pasitaikę atvejų, kai kontrabandininkai įvairias prekes bandė transportuoti dronais.

„Tokie atvejai buvo Viešvilės užkardoje“, – pažymėjo K. Pužas.

„Mūsų vietoje dažniausiai pasitaikydavo plaukikų, guminių valčių. Dronai gali gabenti tik ribotą (kontrabandos – LRT.lt) kiekį“, – pridūrė pasienietis.

K. Pužas tikino, kad iki šiol pasieniečiai tebefiksuoja ir nelegalių sienos kirtimų atvejus. Tiesa, kaip pasakojo pašnekovas, būta ir atvejų, kaip žmonės, pavyzdžiui, plaukiodami valtimis Nemunu, nuklysdavo į Rusijos Federacijos teritoriją netyčia.

„Mes tada bandome juos kažkaip prisišaukti atgal, kad jie nesusidurtų su Rusijos Federacijos pasieniečiais, nes tada prasidėtų ekstradicijos ir kitos procedūros. Jeigu jau jie pakliūva Rusijos pasieniečiams, tai su jais kontaktuoja aukštesni pareigūnai“, – tikino VSAT pareigūnas.

Siūlyti kyšį tiesiog neapsimoka

LRT.lt kalbinti pasieniečiai, paklausti apie šaunamojo ginklo panaudojimą, vienu balsu akcentuoja, kad to imtis prireikia itin retai. Pareigūnai pabrėžia, kad pasieniečiai prieš pažeidėjus gali panaudoti įvairias kitas priemones ar veiksmus, tada šaunamasis ginklas išsitraukiamas tik išskirtiniais atvejais.

„Šaunamojo ginklo naudojimas yra didžiulė atsakomybė. Žmogaus gyvybė yra svarbiausia. Tas krovinys nėra tokios vertės, kad reikėtų šauti, panaudoti šaunamąjį ginklą. Jeigu nesi įsitikinęs, negali išsitraukti ginklo. Yra specialiosios priemonės, kurias gali panaudoti, pavyzdžiui, „tazeris“ (elektros šoko įtaisas – LRT.lt). Yra ir kovinės imtynės, kurias gali naudoti“, – tvirtino pasienietė D. Balčytytė.

Jai pritarė ir K. Pužas. Anot jo, net jei pažeidėjas ir priešinasi ar bėga, beveik niekada ginklo panaudoti neverta.

„Viskas priklauso nuo situacijos. Jeigu mes sustabdytume automobilį ir žmonėms sakytume „klaupkis ant kelių, gal tu turi ginklą?“, tai situacija nebūtų adekvati“, – aiškino pareigūnas.

Pasieniečiai, kalbėdami apie kasdienį darbą, neslėpė, kad tarnybos metu susiduria su situacijomis, kai pažeidėjai siūlo „susitarti“. Tiesa, VSAT pareigūno K. Pužo teigimu, tai nutinka pakankamai retai, mat tam yra aiški priežastis.

„Gal prieš dvejus metus buvo situacija, kai kažkas mėgino „susitarti“. Bet baudos pas mus nėra didelės. Jeigu žmogus sutinka su pažeidimu, tai jis susimoka 15 eurų baudą. Tai siūlyti kyšį, kai gresia tik tokia bauda, suprantate, kad neapsimoka. Nerekomenduojame bandyti „susitarti“, – pasakojo pašnekovas.

Prabilo apie drastišką apsivalymą

Bandyti „susitarti“ su pareigūnais pažeidėjams neapsimoka, bet ar patys pasieniečiai nepasiduoda šiai pagundai?

K. Pužas tvirtina, kad VSAT pareigūnus, kurie galimai pažeidžia įstatymus, identifikuoja tarnybos Imuniteto skyriai. Vis dėlto, anot jo, šiuo metu tokių atvejų nepasitaiko.

„Būna, kad žmogus neatlieka pareigų, būna, kad kažką galimai neteisėto padaro praleidimo punkte, tai toks žmogus Imuniteto yra identifikuojamas ir šalinamas iš tarnybos. Bet jeigu šnekėti apie korupciją, tai čia jau yra platus mastas, jame dalyvauja, ko gero, daugiau žmonių. Šiuo metu tai praktiškai yra neįmanoma“, – komentavo VSAT specialistas.

Tą patį patvirtino ir Vileikių užkardos VSAT pareigūnė D. Balčytytė.

„Patys pareigūnai suvokia, kad tuo užsiimti neapsimoka, nes kam tai daryti, jei būsi netrukus pagautas“, – tvirtino pasienietė.

Tiesa, daugiau negu 20 metų VSAT dirbantis K. Pužas pasakojo, kad daugiau negu prieš 10 metų situacija tarnyboje buvo visai kitokia – dalis pasieniečių dirbo išvien su nusikaltėliais.

„Tai vyko iki 2007–2008 metų. Aš pats dirbau kriminalinėje žvalgyboje, o kai atėjau čia dirbti, viskas jau buvo apvalyta. Iš tikrųjų labai daug pareigūnų tais metais buvo atleista iš tarnybos. Po šio drastiško veiksmo galima kalbėti apie klimato pasikeitimą.

Buvo taikomi įvairūs Baudžiamojo kodekso straipsniai. Vieni buvo „pririšti“ prie nusikalstamų grupuočių, kiti atleisti dėl netinkamų ryšių. Tiesiog buvo įvykdytas drastiškas apsivalymas. Dar tada buvo tikrai fiksuojami dideli kontrabandos kiekiai. Kalbu apie 2009 m. Dabar situacija yra nepalyginamai kitokia. Kiek pamenu, iš Vileikių užkardos nebuvo atleistas nė vienas pareigūnas“, – pasakojo K. Pužas.

VSAT pareigūnas, paklaustas, kas paskatino tokius pokyčius tarnyboje, susimąstė ir galiausiai patikino, kad tai veikiausiai yra natūralūs procesai.

„Manau, kad tai yra pati valstybės raida, – mes „vakarėjame“, – teigė K. Pužas.

Kodėl mažai vietinių įsidarbina VSAT?

Interviu LRT.lt buvęs Pagėgių savivaldybės meras, dabartinis savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Virginijus Komskis tvirtino, kad nedaug pagėgiškių dirba VSAT.

„Mes turime pasienio rinktines su visa Rusija – nuo Kazlų Rūdos iki pat jūros. Bet pagėgiškių pasienio tarnyboje dirba labai nedaug, nors pasienyje yra labai daug darbo vietų. Pavyzdžiui, Suomijos miestuose, kurie yra pasienyje, daugiausia gyventojų ir dirba pasienyje. Kodėl tuo nepasinaudoti? Kažkodėl vietiniai tuo nepasinaudoja“, – tvirtino V. Komskis.

Pagėgių pasieniečiai, paklausti, kodėl vietiniai nedirba VSAT, tikslaus atsakymo nedavė. Tačiau, kaip svarstė K. Pužas, viena versijų – abejotini žmonių ryšiai ir dvejonės dėl reputacijos.

„Jeigu žmogus 1990 ar 2000 metais „pasirašė sau atitinkamą charakteristiką“, tai jis neįveiks atrankų į VSAT. Jeigu žmogus nuo 13–14 metų Panemune vaikščiojo, o subrendęs nori kurti gyvenimą, tai kyla klausimas dėl tarnavimo VSAT. Toks žmogus jau turi tam tikrą savo charakteristiką“, – apie galimas priežastis, kodėl mažai pagėgiškių dirba VSAT, kalbėjo K. Pužas.

Asmens reputacijos ir ryšių svarbą pabrėžė ir VSAT pareigūnė D. Balčytytė. Ji užsiminė, kad gali nutikti ir taip, jog žmogus neįsidarbins VSAT dėl savo giminaičių.

„Broliai ar seserys nori būti pasieniečiais, bet galbūt iš tų brolių ar seserų vienas yra „susitepęs“. Tada viskas – norinčiam tapti pasieniečiu žmogui, kuris turi tokius brolius ar seseris, kelias yra uždarytas. Kiekvienas kraštas yra giminių kraštas, tad visi esame susiję“, – kalbėjo pareigūnė.

„Manau, kad, prieš įsidarbindamas VSAT, kiekvienas pasidomi, kur eina, ir žino, ar bus tikrinamas. Tada pradedi suprasti, ar verta mėginti eiti į tokį darbą“, – pridūrė D. Balčytytė.