Lietuvoje

2019.08.30 10:57

Teisėjų taryba: teisėjai Bavėjanas ir Čekanauskas turėtų būti atleisti

Kaminskas sulaukė malonės
Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.08.30 10:57

Teisėjų taryba penktadienį nusprendė patarti prezidentui Gitanui Nausėdai iš pareigų atleisti Apeliacinio teismo teisėją Valdimarą Bavėjaną ir Kauno administracinio teismo teisėją Gintarą Čekanauską, nes jie savo veiksmais pažemino teisėjo vardą. Tarybos nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas neturėtų būti atleistas. Šie teisėjai sulaukė įtarimų korupcijos byloje.

Teisėjų tarybos sprendimą žurnalistams pristatė tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

„Buvo patarta, kad teisėjai V. Bavėjanas ir G. Čekanauskas pažemino teisėjo vardą. [...] Tarybos nariai buvo tokios nuomonės, kad A. Kaminskas teisėjo vardo nepažemino“, – teigė A. Valantinas.

Jis teigė, kad tokį sprendimą Teisėjų taryba priėmė, remdamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasak A. Valantinas, teisėjo A. Kaminsko atveju taryba nusprendė, kad išnagrinėjus teisėsaugos pateiktus dokumentus, nuspręsta, kad juose pateikta medžiaga nesudaro pagrindo manyti, jog teisėjas savo poelgiais pažemino teisėjo vardą.

Prezidento atstovė: istorija dar nepasibaigė

Teisėjų tarybos posėdyje dalyvavusi prezidento G. Nausėdos patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė teigė, kad nepaisant to, jog taryba nusprendė nepatarti šalies vadovui iš pareigų atleisti teisėjo A. Kaminsko, istorija nesibaigė.

„Šio teisėjo įgaliojimai yra sustabdyti, ikiteisminis tyrimas vyksta toliau ir istorija dar nepasibaigė“, – patikino J. Šovienė.

G. Nausėdos patarėja patikslino, kad po Teisėjų tarybos sprendimo prezidentas dėl Apeliacinio teismo teisėjo V. Bavėjano atleidimo iš pareigų kreipsis į Seimą ir parlamentas nuspręs, ar įtarimų korupcijos byloje sulaukęs teisėjas bus atleistas, o Kauno administracinio teismo teisėjas G. Čekanauskas bus atleistas prezidento dekretu.

Pasak J. Šovienės, nepaisant to, kad Teisėjų taryba šiuo metu nesutiko leisti atleisti iš pareigų kai kurių įtarimų sulaukusių teisėjų, teisėjų atleidimo klausimas bus keliamas dar kartą.

„Nesutapo prezidento ir Teisėjų tarybos pozicija dėl šių teisėjų, bet pasikartosiu – jų atžvilgiu įgaliojimai yra sustabdyti, teisėjo pareigų jie neatlieka, vyksta ikiteisminiai tyrimai. Kai bepasibaigtų tyrimai, tas klausimas bus keliamas dar kartą“, – komentavo J. Šovienė.

G. Nausėdos patarėja pažymėjo, kad, prezidento manymu, būtina atskirti baudžiamąją ir tarnybinę atsakomybę šioje teisėjų galimos korupcijos istorijoje. J. Šovienė akcentavo, jog, jei kyla abejonių dėl teisėjo poelgių, sprendimai turi būti priimti nedelsiant.

„Jie nešioja teisėjų vardą, yra teisėjų bendruomenės nariai ir tokie neišspręsti klausimai tikrai nedidina visuomenės pasitikėjimo teismais. Prezidento manymu, šie klausimai turi būti sprendžiami nedelsiant ir baudžiamoji atsakomybė, ir tarnybinė atsakomybė yra du skirtingi dalykai. Jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad teisėjo elgesys nedera su garbingo teisėjo vardu, tai šis klausimas turi būti sprendžiamas, o ne laukiama, kol pasibaigs kiti procesai“, – aiškino J. Šovienė.

Ji pažymėjo, kad, prezidentūros manymu, iškilus reputacinei krizei, teisėjų bendruomenė turėtų su visuomene aktyviau komunikuoti pati, turėtų pati imtis spręsti iškilusias problemas.

„Norėtųsi, kad, kuomet yra tokia reputacinė krizė, teisėjų bendruomenė aktyviai pati pasisakytų. [...] Norėtųsi aktyvumo, o ne laukimo, kol kažkas pasibaigs“, – tvirtino G. Nausėdos patarėja.

Neigia įtarimus

Apeliacinio teismo teisėjas V. Bavėjanas neigia jam pareikštus įtarimus teisėjų korupcijos byloje.

„Kaltas tik prieš Dievą“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Bavėjanas, išėjęs iš uždaro Teisėjų tarybos posėdžio, kuriame sprendžiama, ar patarti prezidentui Gitanui Nausėdai teikti jo atleidimo iš pareigų klausimą Seimui.

Teisėjas patikslino neigiantis jam metamus įtarimus. Teisėjų tarybos posėdžio jis nekomentavo, pabrėždamas, kad jis buvo uždaras.

V. Bavėjanas teigė manantis, kad Apeliacinio teismo teisėjai turėtų iš pareigų būtų atleidžiami kitos procedūros, tai yra apkaltos, būdu, o ne Seimo sprendimu, kaip siekiama šį klausimą spręsti dabar.

„Šis procesas turėtų vykti apkaltos būdu. Tokia mano nuomonė. Gal aš klystu, bet vis dėlto viešojoje erdvėje dominuoja nuomonė, kad aukštesnio lygio teisėjai turėtų būti atleisti apkaltos proceso metu“, – pažymėjo teisėjas.

Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų atleidimas sukėlė viešas diskusijas tarp teisės ekspertų. Prezidentūra įsitikinusi, kad šalies vadovas gali atleisti aukštesnės grandies teisėjus, nes prezidentui yra suteikti įgaliojimai tai padaryti. Tačiau kai kurie konstitucinės teisės ekspertai svarsto, jog tokiu būdu prezidentas gali peržengti kompetencijos ribas.

V. Bavėjanas teigė negalintis pakomentuoti jam pareikštų įtarimų.

Teisėjų taryba, susipažinusi su prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, penktadienį į posėdį išsikvietė pateikti paaiškinimų Apeliacinio teismo teisėją V. Bavėjaną, taip pat bus svarstomi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo A. Kaminsko ir Kauno administracinio teismo teisėjo G. Čekanausko atleidimo iš pareigų klausimai.

Tikino, kad teisjėas pažadų nedalijo

Iš uždaro teisėjų tarybos posėdžio išėjęs teisėjas G. Čekanauskas jokių komentarų nepateikė. Žurnalistams teisėjo advokatė Aušra Ručienė teigė, kad G. Čekanauskas neigia jam pareikštus įtarimus korupcijos byloje.

„G. Čekanauskas nepažeidė Teisėjų etikos kodekso, nesielgė netinkamai, niekam jokių pažadų nedalijo ir su niekuo nesitarė“, – pažymėjo advokatė ir pridūrė, kad teisėjas „yra nekaltas“.

„Viskas bus išspręsta baudžiamojoje byloje. [...] Komentuoti nelabai galiu ikiteisminio tyrimo. Nors norėčiau, daug ką pasakyti, bet neturiu, ką daugiau pridurti“, – pažymėjo A. Kaminskas.

Teisėjų taryba A. Kaminsko atleidimo iš pareigų klausimą svarstė ir praėjusių posėdį, tačiau nutarė šį atvejį apsvarstyti ir šiam posėdyje. Pats A. Kaminskas teigė nežinantis, kodėl Teisėjų taryba ji pasikvietė į posėdį antrą kartą.

„Sprendimo paties geriausio tikiuosi tiek čia, tiek baudžiamojoje byloje“, – teigė teisėjas, paklaustas, kokio sprendimo dėl likimo tikisi Teisėjų taryboje.

Anksčiau Teisėjų taryba pritarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko, Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio atleidimui. Pastarasis teisėjas jau yra atleistas, o likusių dviejų likimas šiuo metu svarstomas Seime.

Tiesa, Teisėjų taryba rugpjūčio pradžioje neleido atleisti Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio ir Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio.

Iš viso korupcijos tyrime įtarimai pareikšti 48 asmenims.