Lietuvoje

2019.08.29 14:07

Linkevičius pripažįsta: buvo atvejų, kai Lietuva atsisakė priimti Rusijos diplomatus

papildyta komentarai po LRT Tyrimo; atnaujinta 22.41
Edvardas Špokas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.29 14:07

Lietuvos užsienio reikalų ministras pripažįsta, kad buvo atvejų, kai Lietuva atsisakė priimti Rusijos diplomatus, kurių veikla nesuderinama su diplomato darbu.

Vertindamas santykius su Rusijos ambasada ministras sakė, kad po Kremliaus ir ambasadoriaus bandymų sumenkinti partizanų vado Adolfo Ramanausko Vanago atminimą, jie nėra intensyvūs ir bendraujama tik būtiniausiais darbiniais klausimais.

„Jie yra ne patys geriausi šiuo atveju, bet, aš manau, kad ateis laikas ir tie santykiai bus konstruktyvesni, bet reikės paisyti taisyklių tos šalies, kurioje yra ir, aišku, gerbti tą šalį. Jei bus tokie išpuoliai ir pasisakymai, kurie neatitiks tų normų, tai mes nemanome, kad turime nuolaidžiauti“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Žinios. Italija išbrido iš politinės krizės – pagaliau pasiektas susitarimas dėl valdančiosios koalicijos

Buvęs Saugumo departamento vadovas prisimena, kad jo vadovavimo laikais per penkerius metus nuo 1999-ųjų nustatyti keturi Rusijos žvalgybininkai, prisidengę diplomatais.

Pasak Mečio Laurinkaus, norint išsiųsti tokį diplomatą, neužtenka tik prielaidų, reikia konkrečių faktų apie jo daromą žalą.

„Vien numanymo ir spėjimo, kad būtent tas ir toks yra, neužtenka, reikia turėti turėti faktinę medžiagą įrodomąją. Taip, konkreti veikla yra“, – sako M. Laurinkus.

Seimo pirmininkas po LRT tyrimo tikisi, kad visus taškus sudėlios parlamentinis tyrimas dėl Rusijos įtakos Lietuvos politikams. Tokį tyrimą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas inicijuoja dėl Seimo narės Irinos Rozovos galimų ryšių su Rusijos diplomatais ir saugumo pareigūnais.

„Tikimasi išsiaiškinti kiek yra emocijų, kiek diskusijų ir tai yra būtina. Seimo NSGK komitetas tinkamas instrumentas tokiems klausimams išspręsti, apklausti, sužinoti, gauti atsakymus ir įvertinti, koks yra poveikis ir tada Seimas galėtų priimti pokyčius įstatymuose“, – sako V. Pranckietis.

Be to, analitikai sako, kad ne tik Rusijos ambasadoje dirba žvalgybininkai, savų interesų turi ir Baltarusija, ir Kinija. Ir bendravimas su tokiais diplomatais gali būti tarsi vaiksčiojimas plonu ledu.