Žiežmarių bendruomenei pristatytas būsimųjų bendro gyvenimo namų neįgaliesiems projektas. Dėl šios įstaigos jau kelias savaites netyla diskusijos ir aršūs pasipiktinimai. Pirmadienį į Žiežmarius atvykęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bandė įtikinti gyventojus, kad psichinę ar protinę negalią turintys žmonės yra tokie patys kaip ir visi kiti. Ar tikrai gyvename nejautrių piliečių visuomenėje? „Dienos temoje“ apie tai kalbėjo L. Kukuraitis.
– Kiek suprantu, diskusijos pirmadienį Žiežmariuose tęsėsi gana ilgai iki pat nakties? Taip sunku įtikinti visuomenę, kad neįgalūs tokie patys žmonės kaip ir mes visi?
– Atvykome 17.30 val. ir išvažiavome po 21 val. Bet greičiausiai tas laikas yra reikalingas tam, kad būtų iškalbamos visos baimės, visi nerimai ir gaunami atsakymai į tuos klausimus, kuriuos žmonės kelia ir tikrai klausimų yra labai daug.
Bet turint galvoje, kad mes dešimtmečius gyvenome be neįgaliųjų mūsų aplinkoje, tai tos kelios valandos tikrai nėra daug. Mūsų patirtis yra tokia skirtinga nuo to, kam kviečiame visuomenę – būti integralią, būti dosnią ir būti bendruomenišką. Tos kelios valandos tikrai yra investicija į mūsų kitokią visuomenę.
– Ar ten nors vienas diskusijų dalyvis turi neįgalų žmogų aplinkoje?
– Žmonės kalba apie tokias gana artimas patirtis, apie žmones, turinčius psichinę negalią, ypač tuos, kurie negauna paslaugų ir turi tam tikro destruktyvaus elgesio, ir pasakoja tas konkrečias istorijas. Tas gąsdina visuomenę.
– Jie savo šeimose turi tokių žmonių?
– Pasakoja žmonės apie kaimynystę, net viena močiutė pasakojo, kaip ji turėjo išsikelti iš to kaimo, nes nebeapsikentė. Ir čia yra paslaugų teikimo problema, ši problema egzistuoja. Kai kalbame apie žmonių išsikėlimą iš institucijų, tai tie žmonės yra pakankamai prižiūrimi, jie gyvena kartu su socialiniais darbuotojais. Tai yra žmonės, kurie ir taip dabar dalyvauja bendruomenės gyvenime, jie ateina į miestelius, kaimelius, dalyvauja šventėse, Bažnyčios veikloje ir taip toliau, jie jau yra tarp mūsų.
Dabar jau turime tuos 28 namus, virš 200 neįgalių žmonių, kurie išsikėlė per tuos keletą metų ir gyvena tarp mūsų, tai nėra nutikęs nė vienas atvejis, kur reikėtų įsijungti policijai. Tai dėl to tos rizikos baimės, grėsmės baimės tikrai yra perdėtos. Tiek ir šita praktika, o tiek ir kasdiene praktika, kai mūsų šeimose gyvena žmonės, turintys proto negalią, tikrai jie nėra agresyvesni.
– Bet vis dėlto, kiek aš suprantu, jūs iš tikrųjų sutarėte, kad tie namai ten bus, vis tiek nieko nekeisite, bet tik kokie jie bus? Ar pavyko perlaužti visuomenės sąmonę, ar išsiskirstėte – na, namai bus, bet bus 5 metrų tvoros, spygliuota viela virš tos tvoros ir dar elektrą paleisite?
– Iš tiesų tikrai labai džiaugiuosi ir esu dėkingas tai bendruomenei, kad įvyko dialogas, kad tų tvorų neatsirado tarp mūsų, diskutuojančiųjų. Ir per tas keletą valandų tikrai pokytis – būti ar nebūti namams tarp mūsų – iš esmės tapo – kokie tie namai galėtų būti geresni neįgaliesiems ir kaip mes galėtume geriau prisidėti kaip bendruomenė.
Kaip tokia kulminacija absoliuti, tai tie žmonės, kurie buvo vieni iš tokių aršiausių priešininkų, netgi ir žiniasklaidoje anksčiau dominavę, pasakoję istorijas ir priešinęsi, galiausiai sutarėme, kad jeigu bus ploto, kadangi tai yra 10 arų sklypas ir buvo suplanuotas gana didelis namas, tai mes tikrai projektą peržiūrime, kad tas namas būtų kur kas mažesnis ir galėtų gyventi žmonės oriau ir nebūtų tokios institucinės išvaizdos, kuri yra dabar suplanuota. Tą sutarėme.
Jie sako, jeigu bus ploto, mes prisidėsime prie šiltnamio statybos, o net ir pažadėjo padovanoti šašlykinę. Tai reiškia, jie kartu planuoja tenai švęsti ir susitikti. Manau, kad tai didžiulis pokytis toje bendruomenėje. Ir tikiuosi, kad tai simbolinis veiksmas arba simbolinis virsmas, per kurį gyvena ir mūsų visa visuomenė.
Tikrai skatinu visas bendruomenes, kur žmonės planuoja keltis ir tikrai ne vieni namai tokie planuojami, būti atvirus ir kad nutiktų daugelyje bendruomenių tai, kas yra nutikę vienoje bendruomenėje, kuri buvo labai besipriešinanti, bet po metų tuos įsikėlusius namus, tuos gyventojus pripažino kaip kaimyniškiausius ir bendruomeniškiausius visoje kaimynystėje. Šitas virsmas yra įmanomas, jis vyksta mūsų šalyje ir aš tikiuosi, kad taip ir bus su visais žmonėmis, kurie po daugelio metų grįžta.
– Kitos aktualijos. Prezidento patarėjas. Povilas Mačiulis „15min“ interviu sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda tikisi naujų partijų, o prieš ministrus naudos politinio poveikio priemones, jeigu jie nedarys to, kas buvo sutarta.
Iš tikrųjų ilgą laiką prieš inauguruojant naująjį prezidentą buvo kalbama, kad taikiklyje esate atsidūręs jūs, bet po Vyriausybės formavimo vis dėlto paaiškėjo, kad jūs išlaikote savo postą. Vyriausybė visą laiką gavusi naujus įgaliojimus sakė, kad tai sena programa, bet, kiek aš suprantu, jeigu jūs vykdysite seną programą, tai čia, kaip žada ministro patarėjas, prezidentas nuims ministrus. Vadinasi, darysite kažką naujo? Ką sutarėte su prezidentu?
– Tikrai mūsų darbas yra rekomenduojamas Vyriausybės programos priemonių plano, kurį esame patvirtinę. Mūsų ministerija tikrai yra viena pažangiausių ta prasme, kad praktiškai didžiąją dalį, beveik visus darbus, atliekame laiku. Ir darbai, kurie iš tiesų yra spręstini, aš tai įvardijau ir spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu, yra trys tokios pagrindinės skurdo sritys, skurdo teritorijos, skurdo grupės, į kurias turime dėti daug didesnius finansus ir čia tada yra ne tik mano laukas, bet tai yra kartu ir finansų ministro, taip pat ir prezidento.
– Bet programoje yra, tas skurdo mažinimas turbūt ėjo leitmotyvu „valstiečių“ programoje, kiek aš atsimenu.
– Taip, ir čia tikrai mums reikia visiems sutelkti pastangas, tiek ministrams kartu, tiek prezidentui, kuris net ir savo inauguracinėje kalboje kalbėjo apie tai, kad surenkamumas biudžeto turėtų išaugti ir daug didesnės lėšos turėtų būti skiriamos socialinei sričiai.
Jeigu prezidentas kartu su Vyriausybe ir Seimu atras ir imsis lyderystės, kad tai vyktų, tikrai bus labai pastiprinimas mums, kurie iš visų turimų resursų, kuriuos turime, sprendžiame skurdo ir nelygybės klausimus. Džiaugiuosi, kad rodikliai, o tie, kurie pasirodys kitais metais dėl 2018–2019 m., bus kur kas geresni ir čia mes būsime padarę netgi su tais mažais resursais gana daug.
– Jums iš tikrųjų atrodo, kad skurdo problema yra labai aktuali? Ekonomistai sako, kad vis dėlto absoliutus skurdas mažėja kiekvienais metais jau dešimtmetį. Iš esmės absoliutus skurdas yra, bet jis nėra toks jau tragiškai didelis ir apimantis visą šalį. 11 proc. iš esmės labai skurstančių. Tai gal čia kartais mes matome labiau problemą, negu iš tiesų yra?
– Kai kalbame apie skurdą, ekonomistai kalba, paprastai remiasi absoliučiu skurdu, kuris mažėja nuo to laiko, kai pradėjo matuoti. Jis nuo 13 proc. iki 2019 m., kadangi Statistikos departamentas tik po dvejų metų paskelbs, bet mūsų rodikliai rodo, kad 2019 m. absoliutus skurdas bus 5 proc., tai nuo 13 proc. iki 5 proc. sumažinsime. Tai tikrai didžiulis pokytis.
Bet santykinis skurdas auga, o santykinis skurdas rodo tam tikrą nelygybės lygį, o nelygybė iš esmės, tikrai ir moksliniai, ir sociologiniai tyrimai rodo, kad tos visuomenės, kur nelygybė yra didesnė, išgyvena daug didesnes vidines socialinės perturbacijas, kur yra didesnė kriminalinė situacija, savižudybių skaičius ir taip toliau. Tai tikrai yra didžiulės socialinės pasekmės.
Kadangi Lietuvoje turime gana prastus socialinius rodiklius ne tik skurdo ir nelygybės lygmeniu, bet ir sveikatos ir kitus socialinius, kriminologinius, tai dėl to mes nelygybės klausimą turime spręsti. O kad spręstume nelygybės klausimą, čia irgi nėra tik mūsų ministerijos problematika. Nelygybė ribojama bei mažinama ir fiskalinėmis priemonėmis, tai mokestinėmis.
Progresyvumo klausimas ir kiti, tai jau yra finansų ministro teritorija, bet taip pat ir biudžeto dalis, kuri skiriama socialinei sričiai. Taip pat ir galimybių nelygybė, kuri sprendžiama per švietimo sistemą, ypač kiek galima švietimui ir sveikatai, kad žmonės, ypač kaimuose, prieitų prie paslaugų. Ir kai turime tokią situaciją, kad, pavyzdžiui, vaikų darželius Lietuvoje lanko miestuose 90 proc., o kaimuose tik 35 proc., tai turime labai prastą situaciją ir ateities skurdo bei nelygybės problematikoje. Jeigu į pirmą klasę 65 proc. vaikų darželiuose ateina nepasiruošę, tai jų ateitis yra kur kas prastesnė negu miesto vaikų ar tų, kurie lanko.
– Šeimos kortelė, pristatoma, galioti pradės nuo rugsėjo 1 d. 6000 šeimų užsisakė, tai yra tik 6000?
– 6000 kortelių jau bus išsiųsta, nuo trečiadienio pradedame siųsti ir šeimos turėtų gauti iki rugsėjo 1 d., kada jau pradės galioti pirmosios nuolaidos.
– Bet čia vis tiek yra mažas procentas?
– Yra dešimtadalis. Turint galvoje, kad apskritai kvietimas įsigyti šias korteles buvo nuo liepos vidurio, tai praktiškai per pusantro mėnesio dešimtadalis jau užsisakė ir jas gaus.
– Kiek sutaupys šeima maždaug su tokiomis kortelėmis? Kiek jų biudžetas bus pilnesnis dėl tų kortelių?
– Kol kas tikrai sunku prognozuoti, nes turime kol kas tik 16 partnerių, kurie dalyvauja nuolaidų sistemoje. Ir, aišku, priklauso nuo šeimos, kur ji apsiperka ir kiek jie pasinaudos kortele. Tai labai individualus atsakymas, kaip kiekvienai šeimai. Bet jau šiuo metu 16 yra pasirašiusių sutartį ir keletas prekybos tinklų irgi suteikia tam tikras nuolaidas.
Bet su 60 dar kitų partnerių šiuo metu diskutuojame, irgi pasirašysime sutartis. Plius šios kortelės administravimą atidavėme Gausių šeimų asociacijai, kuri laimėjo konkursą, ji artimiausius metus kvies dalyvauti kitus partnerius.
Ir šita praktika pasiteisino Lenkijoje. Lenkijoje dalyvauja tūkstančiai įmonių ir praktiškai didžioji dalis šeimų naudojasi įvairiomis nuolaidomis. Ir tai yra tokio rimtumo priemonė, lenkai pristato kaip vaiko pinigus. Tikimės, kad per 2 m., kaip rodo praktika, tiek ir reikia, kol įsivažiuoja kortelė, ji taps didžiule pagalba šeimoms, gausioms šeimoms, toms, kurios augina neįgalius vaikus.
– Ir paskutinis klausimas, susijęs ne su jūsų ministerija, bet su jūsų asmeniniu gyvenimu. Jūsų penki vaikai gimė namuose. Tragiškas atvejis dabar žinomas, kaip gimdant vaikas mirė. Ar šeštą gimdysite namuose?
– Matote, pirmiausia reikia apsispręsti dėl to šešto ir jo lauktis, kad galėtume gimdyti. Bet kuriuo atveju kiekvieną kartą prieš gimdant sprendimą reikėtų priimti kartu su žmona.
– Bet nepakeitė tas įvykis jūsų nuomonės? Nematote pasaulio baisesnio, dėl to ir gimdymo?
– Tikrai ne, nes ir visais kartais pasisakydavome už kiek galima saugesnį gimdymą. Pritariame visiškai Sveikatos ministerijos parengtoms gairėms ir reglamentavimui, kaip tas gimdymas turėtų vykti. Reikia, kad atsirastų sveikatos įstaigų, kurios drįstų padėti šeimoms, kurios apsisprendžia gimdyti namuose, kad tie gimdymai būtų kiek galima sveikesni. Dabar turime tokią situaciją, kad reglamentuota yra, bet nėra tiekėjų. Ir tada šeimos, kurios apsisprendžia, jos rizikuoja. Aš esu už tai, kad tos rizikos nebūtų arba būtų maksimaliai mažai.
