Irinos Rozovos atvejis – išskirtinai politiko atsakomybės klausimas, LRT.lt tvirtino prezidentūra. Daukanto rūmų teigimu, bendravimas su Rusijos diplomatais ir dalyvavimas įvairiuose Rusijos organizuojamuose renginiuose yra kontekstai, kuriems Lietuvos politikai turėtų būti ypač jautrūs, o nacionalinio saugumo problematika kiekvienam parlamentarui turi būti pažįstama.
Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje.VSD tvirtina, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.
NSGK, įvertinusi Valstybės saugumo departamento informaciją, nutarė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos. Komiteto narys Arvydas Anušauskas užsiminė, kad parlamentarams nerimą sukėlė I. Rozovos bendravimas su Rusijos diplomatais, kurie turėjo „kitas pareigas“. Parlamentarė yra pripažinusi, kad prieš pusantrų metų negavo leidimo susipažinti su slapta informacija. NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas neatmeta galimybės, kad tyrimo metu galėtų būti įvertinti ir tų parlamentarų, kurie esą žinojo apie abejotinus I. Rozovos kontaktus, veiksmai.
Prezidentūros nuomone, I. Rozovos situacijoje atsakomybę turėtų prisiimti pati politikė.
„Irinos Rozovos atvejis – išskirtinai politiko atsakomybės klausimas. Sprendimams priimti politikas turi plačias galimybes naudotis tiek vieša, tiek, tam tikrais atvejais, ir žvalgybine informacija. Informacijos paieška ir analizė ne visada ir nebūtinai turi būti politiko darbas, tačiau už sprendimus visada atsako tik pats politikas“, – LRT.lt prezidentūros poziciją perdavė šalies vadovo Gitano Nausėdos Komunikacijos grupė.
Prezidentūra akcentuoja, kad kiekvienam Lietuvos parlamentarui turėtų būti žinoma nacionalinio saugumo problematika, o susitikimai su Rusijos diplomatais ir dalyvavimas Rusijos organizuojamose renginiuose yra Lietuvos politikai jautrūs kontekstai.
„Bendravimas su Rusijos diplomatais bei dalyvavimas įvairiuose Rusijos ar su ja siejamų asmenų organizuojamuose renginiuose yra kontekstai, kuriems Lietuvos politikai turėtų būti ypač jautrūs. Lietuvos Seimo nariui nacionalinio saugumo problematika turėtų būti pažįstama. Nacionalinio saugumo sistemą reglamentuojančiuose teisės aktuose Rusija yra įvardinta kaip vienas pagrindinių grėsmių šaltinių. Ji taip pat minima kasmetiniuose žvalgybos tarnybų vertinimuose, plačiai aptariama Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidoje“, – teigiama prezidento Komunikacijos grupės atsiųstame atsakyme.
Prezidentūra sveikina NSGK iniciatyvą atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos kontaktų, tačiau kartu perspėja – tyrimas neturėtų virsti politiniais žaidimais.
„NSGK iškelta idėja atlikti parlamentinį Rusijos įtakos Lietuvos politinei sistemai tyrimą yra sveikintina idėja. Čia ypač svarbi politinė išmintis ir diplomatinis taktas, kad tyrimas nevirstų politiniais žaidimais ir stabilumo praradimu, o vestų link Lietuvos politinės sistemos apsivalymo“, – tvirtinama prezidentūros atsakyme.
