Lietuvoje

2019.08.28 05:30

Pirmąsias etatinio metines minintys mokytojai nesidžiaugia: dirba jau 30 metų, o alga – 650 eurų

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.08.28 05:30

Sistema veikia jau metus, tačiau gyvenimo mokytojams tai nepagerino, o taisytinų dalykų – nors vežimu vežk. Tokią išvadą daro mokytojai, jų atstovai ir politikai, sutikdami pirmąsias mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos metines.

Prieš metus siekiant įgyvendinti mokytojų darbo užmokesčio reformą, pedagogams žadėtas medus. Būtent taip ir vadinosi mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos įvedimas. Tačiau mokytojų atstovai portalui LRT.lt sakė dar prieš reformos įgyvendinimą skambinę varpais ir raginę peržiūrėti sistemą.

Tačiau laiko diskusijoms, panašu, daug skirta nebuvo. Kaip ir pasiruošimui. Praėjusiais metais Seimas reformai pritarė birželio paskutinėmis dienomis, o veikti ji pradėjo rugsėjo pirmąją. Kitaip tariant, pasiruošimui buvo skirti du mėnesiai.

„Apie būsimus trūkumus pradėjome kalbėti jau praeitą pavasarį. Jau tada, pamatę, ką pradėjo komunikuoti ministerija, sakėme, kad yra lipama ant grėblio. Mokytojai pradėjo mokslo metus itin negatyviai nusiteikę dėl reformos“, – kalbėjo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.

Ir iš tikro, mokytojų nusivylimas sistema lėmė, kad vėlyvą rudenį dalis mokytojų sukilo ir pradėjo mėnesį trukusį streiką. Streikavusių mokytojų profesinei sąjungai vadovaujantis Andrius Navickas tuomet kalbėjo, kad streikas nesibaigs, kol sistema nebus peržiūrėta. Iki pat Kalėdų besitęsęs streikas ir mokytojų apsigyvenimas ministerijoje lėmė ir tai, kad pareigų neteko reformos įgyvendinimu besirūpinusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Tik jai pasitraukus iš pareigų ir laikinuoju švietimo ir mokslo ministru tapus Rokui Masiuliui ledai pajudėjo ir mokytojai nutraukė streiką.

Visgi aiškėja, kad net dabar, kai etatinio mokesčio reforma švenčia pirmąjį gimtadienį, problemų nestinga. Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai, panašu, laikosi vienos pozicijos – situaciją gerintų didesnis finansavimas ir efektyvesnis bei aiškesnis lėšų panaudojimas.

Mokytoja: pamokos kaina – 5 eurai

„Skaudžiausia tai, kad buvo labai garsiai viešinama, jog mokytojai galės gyventi geriau, daugiau užsidirbti, bet taip nėra“, – pasakojo mokytoja Regina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt). Daugiau nei 30 metų pradinukus mokanti pedagogė kalbėjo, kad, nors dalis mokytojų neskaičiuoja darbui skiriamo laiko, jų alga nekilo, kaip buvo žadėta.

Regina atvirai pasidalijo ir savo padėtimi. Ji yra vyr. mokytoja, turinti 30-ies metų patirtį. Praėjusiais mokslo metais vienoje sostinės mokyklų ji dėstė pirmokams ir turėjo 20 kontaktinių valandų. Į rankas pedagogė teigė gavusi 650 eurų.

„Tai reiškia, kad pamokos vertė yra maždaug 5 eurai. Turbūt žmonės statybose daugiau gauna. Skaudu, kai reikalavimai yra begaliniai, o atlyginimas tik toks. Mokytojai negali sau daug ko leisti – užsiimti savišvieta, ką jau kalbėti apie keliones, parodas ir t. t. Ne tik trūksta lėšų, bet ir laiko stinga, nes mes apkrauti visokiausiais darbais.

Visuomenė mato tik tai, kad mes turime daugiau atostogų, bet nė vienas nepažiūri, kokiomis sąlygomis mes dirbame mokykloje. Nuolatinė emocinė, psichinė įtampa, nuolatinis triukšmas, o per pertraukas vaikų, ypatingai pradinukų, negalime palikti vienų, esame atsakingi už jų saugumą“, – guodėsi pedagogė.

Be to, kaip kalbėjo Regina, vienu mokytojo darbo iššūkių tampa ir specialiųjų poreikių turintys vaikai. Anot mokytojos, dirbti klasėje, kurioje yra vaikų su specialiaisiais poreikiais, turėtų mokytojo padėjėjas, tačiau tokių specialistų trūksta, o ir lėšų jų samdymui stinga. Tai reiškia, kaip teigė pedagogė, kad mokytojas fiziškai negali skirti pakankamai dėmesio ne tik specialiųjų poreikių, bet ir kitiems klasės vaikams.

Galiausiai mokytoja teigė, kad problema išlieka ir pasiruošimui pamokoms bei darbų vertinimui skirtos valandos ir jų apmokėjimas. Pasak jos, nėra įvertinama, kiek iš tikro laiko mokytojas skiria darbų tikrinimui, ir mokama tik už labai mažą dalį realiai skiriamo laiko.

„Didžiąją dalį problemų išspręstų didesnis finansavimas“, – konstatavo pedagogė.

Taisytinų dalykų gausu

Apie tai, kad kai kuriuos dalykus etatinio užmokesčio reformoje taisyti privalu, portalui LRT.lt kalbėjo dviejų mokytojams atstovaujančių profesinių sąjungų lyderiai. LŠMPS pirmininkas E. Milešinas kalbėdamas pabrėžė, kad nors yra nemažai taisytinų dalykų, apie reformos atšaukimą kalbėti nereikėtų. Tuo tarpu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas teigė, kad toks modelis nėra tinkamas Lietuvos mokykloms.

„Pastarieji metai buvo įtempti, daug chaoso. Kai kur sutartys liko nepakeistos, darbo apmokėjimo sistemos nesuderintos, yra faktinio darbo ir sukurtos sistemos neatitikimas. Mokykla nėra fabrikas, neišeina pasakyti, kad dirbau nuo 8 iki 17 val., penkias dienas per savaitę. Būna, kad reikia staigiai reaguoti, bendrauti su tėvais, kontrolinius darbus taisyti ir savaitgalį. Norisi, kad būtų kuriama sistema, kuri atitinka realybę“, – portalui LRT.lt teigė A. Navickas.

Pasak jo, sistemoje iki šiol lieka daug neaiškumo, neapibrėžtumo. A. Navickas minėjo, kad yra atvejų, kai vienas mokytojas, turėdamas 16 savaitinių pamokų, džiaugiasi kažkokiu būdu gavęs etatą, tačiau pedagogas, per savaitę turintis 28 pamokas, etato negauna. Jo teigimu, yra žinių, kad etatai nesusiformuoja net ir miesto mokyklose, kuriose vaikų netrūksta.

Paklaustas, ar, jo žiniomis, pedagogams kilo atlyginimai, A. Navickas teigė: „Valandinis įkainis nepasikeitė, todėl savaime atlyginimas sunkiai galėjo didėti. Jis didėja, jei didėja krūvis. Nemažai mokytojų išėjo iš darbo, todėl vidurkis augo, nes kai tą pačią sumą išdalija mažesniam kiekiui mokytojų, vidurkis didėja.“

A. Navickas kalbėjo, kad jei siekiama kelti mokytojo profesijos patrauklumą ir prestižą, būtina kelti darbo užmokestį. Tik taip, pasak jo, į mokyklas bus pritraukiami geriausi pedagogai.

Tačiau, kaip tikino LŠMPS vadovaujantis E. Milešinas, fakto, kad į mokyklas atkeliavo daugiau lėšų, paneigti negalima. Profsąjungos lyderis teigė, kad pagrindinis etatinės sistemos tikslas buvo sutvarkyti struktūrą ir išgryninti, už ką pedagogams yra mokama.

„Anksčiau mokytojams buvo mokama už kontaktines valandas. Pavasarį mokytojai pykdavosi skirstydamiesi krūvius, nes realiai nuo to priklausydavo atlyginimas, kurį gaudavo visus metus, – kuo daugiau pamokų, tuo didesnis atlyginimas. Etatinis sudaro sąlygas, kad nebūtinai reikia turėti daug pamokų, o gali dirbti kitus darbus ir už juos apmoka“, – kalbėjo E. Milešinas, pridurdamas, kad reformoje tikrai yra trūkumų, kuriuos reikia taisyti.

Visgi jis pabrėžė, kad nereikėtų manyti, jog mokytojas gali prisikurti darbų ir tikėtis, kad už visus juos bus sumokėta. Profesinės sąjungos vadovas kalbėjo, kad kiekviena mokykla turi strateginį, ugdymo ir metinės veiklos planus, kuriuose nurodyta, ką siekiama nuveikti per metus.

„Mokykla planuoja, kokie darbai vyks, ir mokyklos vadovas pasako, ką mokytojas darys ir kad jam už tai bus sumokėta. Tačiau klaidinga sakyti, kad bus sumokėta už visus darbus. Tokiu atveju mokytojas gali sakyti atėjęs pas direktorių: „Darau tą, tą ir aną, sumokėk man.“ Bet pinigų kiekis ribotas ir jie skiriami tam, kad būtų daromi darbai, reikalingi mokyklai“, – komentavo E. Milešinas.

Paklaustas apie pasiruošimo pamokoms valandas jis komentavo, kad pagal iki rugsėjo 1-osios galiojantį įstatymą jų buvo skiriama nuo 30 iki 50 proc. kontaktinių valandų skaičiaus. Tačiau ši tvarka bus keičiama ir nuo rugsėjo 1-os įsigaliojančioje įstatymo redakcijoje nurodomas minimalus pasiruošimui skiriamų valandų skaičius: „Nustatytos minimalios dalyko ribos pagal klasės dydį. Tarkime, pradinio ugdymo mokytojams nuo kontaktinių valandų, jei didelė klasė, turi būti ne mažiau nei 60 procentų.“

Tačiau, kaip kalbėjo LŠMPS pirmininkas, pradėjusi reformą Vyriausybė jos nebesukontroliavo ir kiekviena savivaldybė bei mokykla ją interpretavo savaip. E. Milešinas pabrėžė, kad reikia aiškiai susitarti, kaip įstatymas turi veikti, ir neturi būti paliekama vietos saviveiklai. Anot jo, galima būtų galvoti apie kontrolės mechanizmą ar kitas priemones, užtikrinančias, kad visose savivaldybėse ir visose mokyklose jis veiks taip, kaip numatyta. Jis pabrėžė socialinio dialogo svarbą ir teigė, kad būtina susitarti bei aiškiai informuoti mokytojus apie tai, kas vyksta.

Su tokiomis lėšomis buvo galima geriau

Parlamentinio Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius teigė, kad klausimų, kurie buvo jau prieš įgyvendinant reformą, nesumažėjo ir jie tapo net aštresni. Anot politiko, net ir į švietimo sistemą įliejus keliasdešimt papildomų milijonų eurų negalima sakyti, kad viskas veikia efektyviau ar kad finansavimo modelis įgavo vidinę logiką.

„MEDUS turi ne vieną šaukštą deguto. Jame matome akivaizdžius trūkumus, kai nedidelėse mokyklose, kur mokytojai net nesurenka viso etato, nemažą dalį to etato sudaro nekontaktinės valandos, susijusios su bendruomenine veikla. Analizė rodo, kad tokių atvejų yra daugiau nei 30 procentų.

Tai reiškia, kad tos veiklos valandos, o kartu ir finansavimas, buvo skirtas mokytojams, kurie neturi pamokų, ir tai buvo tarsi gelbėjimosi ratas, o ne prasmingų veiklų finansavimo dalykas“, – kalbėjo G. Steponavičius, pridurdamas, kad didžioji dalis mokytojų iki šiol neturi viso etato.

Politiko teigimu, pernai rugsėjį įvesta sistema kokybės labui nepasitarnavo. Jis neneigė, kad dalies pedagogų atlyginimai kilo, o kai kuriems net ir ženkliai, tačiau kalbėjo, kad papildomi pinigai tiesiog ištirpo ir nemažai mokytojų, turinčių didelius krūvius ir dirbančių su perpildytomis klasėmis, pagerėjimą pajuto arba nežymiai, arba nepajuto visai.

Be to, G. Steponavičius teigė, kad pagalį į ratus kiša ir pakeista finansavimo sistema, kai mokinio krepšelį pakeitė klasės krepšelis: „Papildomais milijonais finansuojamos pustuštės klasės, finansuojami mokytojų etatai arba jų dalys, realiai dalijant tą pinigų kiekį labai neproporcingai dideliam mokytojų skaičiui.“

Jis kalbėjo, kad ir toliau finansuojamos jungtinės klasės bei jose minimaliais krūviais dirbantys mokytojai. Mokyklų, kuriose veikia tokios klasės, skaičiuojama daugiau nei 300.

„Ar buvo galima su tokiais milžiniškais pinigais padaryti geriau? Tikrai taip“, – sakė G. Steponavičius.

Reforma įvykdyta, bet galimi pokyčiai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų pateiktais duomenimis, vidutinis mokytojų atlyginimas kilo. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį jis siekė 739 eurus po mokesčių, o ketvirtąjį – 843 eurus. Šiemet jis kilo iki 857 eurų atskaičius mokesčius. Dar praėjusiais metais žadėta, kad kylant vidutiniam mokytojų atlyginimui jis turėtų pasiekti 1000 eurų į rankas.

„Įvedus etatinį labiausiai atlyginimai kilo jauniems mokytojams, 30–40 metų mokytojams darbo užmokestis didėjo 16 proc.“ – komentavo ŠMSM. Ministerijos skaičiavimais, rugsėjį šalies mokyklose dirbs apie 28,5 tūkst. pedagogų, kurių apie 30 proc. dirbs visu etatu.

Ministerijos atstovų paklausus, ar galima laikyti, kad reforma yra įgyvendinta, raštu pateiktuose atsakymuose jie nurodė, kad pirmasis reformos etapas yra įgyvendintas, o nuo šių metų rugsėjo 1-osios prasideda antrasis reformos etapas.

„Toliau stebime, kaip veikia naujasis modelis. Prireikus jį keisime, atsižvelgdami į gautus racionalius pasiūlymus tiek iš mokyklų vadovų, tiek iš mokytojų, profsąjungų“, – teigiama ministerijos atsakymuose. Taip pat priduriama, kad visą vasarą vyko konsultacijos dėl etatinio modelio. Mokyklų vadovai bei mokytojai, anot ŠMSM, dažniausiai rūpinasi, kaip skirstomos etato valandos konkrečiais atvejais. Nemažai klausimų kyla ir dėl mokytojų veiklos valandų bendruomenei.

Paklausta, kokie sistemos pokyčiai įvykdyti per praėjusius metus, ŠMSM komentavo, kad mokykloms suteikiama daugiau savarankiškumo varijuoti modelį – jos turės laisvės keisti ir pačios prisitaikyti modelį, laikydamosi teisės aktais nustatytų ribų.

„Esminis pokytis – etato sandara. Etatą sudarys ne 3, kaip buvo iki šiol, o 2 grupės darbo valandų: pamokoms, pasiruošimui, mokinių pasiekimų vertinimui, vadovavimui klasei – 1010–1410 val. per metus. Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį. Ne mažiau kaip 152 metinės val. – jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. – jei 12–20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys“, – nurodoma ministerijos atsakymuose.

Taip pat vardijama, kad pirmą kartą aiškiai apibrėžti ir atskirais dokumentais įtvirtinti veiklų mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui sąrašai. Joms skiriama minimali riba – 102 metinės valandos: „Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose), profesinis tobulėjimas.“

ŠMSM atsakymuose teigiama ir kad numatytos galimos, bet neprivalomos mokytojo veiklos, galinčios sudaryti iki 400 metinių valandų, kurios galėtų būti įtrauktos į darbo krūvį. Kartu pateiktos rekomendacijos dėl mokytojų, turinčių skirtingas kvalifikacines kategorijas, darbo laiko sandaros.

„Taip pat, profesinių švietimo sąjungų siūlymu ir bendradarbiaujant su jomis, pirmą kartą parengtos mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatos. Jose apibrėžta, kad turi būti užtikrinti ne tik darbo laiko, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė toms funkcijoms atlikti, kurios gali būti vykdomos kitoje vietoje negu mokykla“, – teigia ŠMSM.