Lietuvoje

2019.09.02 16:10

Pedagogų deficitas Lietuvoje: perspėja, kad išeinančius į pensiją pakeis nekompetentingi

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.09.02 16:10

Mokyklose trūksta ne tik mokytojų, bet ir direktorių. Kadangi stojančiųjų į pedagogikos studijas kasmet mažėja ir atsiranda galimybė mokytis mažiau stropiems studentams, švietimo konsultantės Ugnės Jakubauskaitės teigimu, skiriant mokymosi krepšelius tėra švaistomi valstybės pinigai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėjos Vilmos Bačkiūtės teigimu, šiuo metu švietimo sektoriuje trūksta maždaug 400 darbuotojų, o pedagogams siūlomos 208 darbo vietos. Tačiau Lietuvos mastu tai nėra daug.

Anot Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, pagrindinė pedagogų trūkumo priežastis – per maži krūviai.

„Iš esmės, ypač regionuose, darbo mokytojams suteikiama vos dviem dienoms. Jei reikia važiuoti iš kur nors toliau, mokytojai tokio darbo nesirenka, nes jiems tiesiog neapsimoka“, – tikina E. Milešinas.

Švietimo konsultantė Ugnė Jakubauskaitė pritaria, jog siūlomas mokytojo darbas dar negarantuoja viso etato. „Esu tikra, kad iš šių 208 darbo vietų trūksta 30 proc. mažiau žmonių“, – neabejoja pašnekovė.

U. Jakubauskaitės aiškinimu, net ir turint pedagogų trūkumo statistiką nėra matoma reali situacija.

„Atskirose savivaldybėse situacija yra santykinai katastrofiška, kur didelis mokytojų trūkumas yra ne tik pradinėse mokyklose, bet ir progimnazijose ar gimnazijose, – net ir esant galimybei gauti visą etatą, mokytojų ten nėra fiziškai. Mes negalime absoliutinti vieno klausimo visai Lietuvai, nes visur yra labai skirtingi kontekstai“, – komentuoja U. Jakubauskaitė.

Kol vieni kalba apie pedagogų trūkumą, ministerija užsimena apie jų perteklių. Praėjusiais metais atsakydama į interpeliacijos klausimus atleidžiama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pareiškė, kad Lietuvoje yra daugiau nei 6 tūkst. pedagogų perteklius.

„Bendriausiu mastu Lietuvoje turime didelį pedagogų perteklių – šiuo metu vertinama, kad jis gali būti daugiau nei 6 tūkst.“, – rašyta ministrės įregistruotuose atsakymuose.

Pasak jos, šis perteklius atskiruose Lietuvos regionuose yra netolygus. Taip pat jis netolygus tiek pagal pedagogines specializacijas, tiek pagal amžiaus grupes, todėl kai kur mokytojų trūksta jau dabar, o kitose vietovėse ar srityse jų trūkumas nenumatomas.

„Lietuvoje situacija yra labai įvairi dėl demografinių aspektų. 2018–2019 metų statistika nepasikeitė. Miestuose vienam mokytojui tenka 13 mokinių, o kaimo mokyklose vienam pedagogui tenka septyni vaikai. Kaimo mokyklose, kurių steigėjai yra nusprendę jas išlaikyti, santykis yra dar mažesnis. Iš to, ką girdžiu viešose diskusijose, esą tokiu būdu užtikrinama didesnė mokymosi kokybė, deja, rezultatai demonstruoja ką kita“, – pabrėžia V. Bačkiūtė.

Nepakeis naujoji karta

Ministerija prognozuoja, kad 2021 metais šalies mokyklose trūks atskirų dalykų mokytojų. „Mokytojų amžiaus vidurkis didėja ir situacija yra katastrofiška ne tik Vilniuje, kur yra didelė emigracija, bet ir atskiruose rajonuose“, – komentuoja E. Milešinas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) aiškinimu, šiuo metu susiduriama su keliais iššūkiais: pedagoginį darbą dirbančių asmenų populiacija sparčiai sensta, o stojančiųjų į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijas skaičius mažėja. Taigi, visai pagrįsta manyti, kad pensijos amžių pasiekusių pedagogų nepakeis nauja karta.

Kaip teigia U. Jakubauskaitė, mokytojų trūkumas yra ne problema, o pasekmė. „Mes turime be proto skirtingą kontekstą, todėl, norėdami jį suvienodinti, turime atlikti efektyvų tinklo modernizavimą. Tik pakalbėdami, kad tai tvarkome, mes neužtikrinsime, kad tai iš tiesų bus sutvarkyta, nes neretai nežinome, ko iš tiesų reikia“, – sako U. Jakubauskaitė.

Pasak MOSTOS, prastos karjeros perspektyvos lemia tai, kad pedagogikos studijas renkasi mažai abiturientų, todėl dėl valstybės finansuojamų studijų vietų beveik nekonkuruojama, o tai esą sudaro sąlygas įstoti prastai pasirengusiems studentams. Įstojusieji turi mažą motyvaciją studijuoti ir dirbti mokytojais – vos kas septintas studijas pradėjęs studentas jas baigia ir pradeda dirbti mokytoju.

U. Jakubauskaitės apibendrinimu, tokiu būdu švaistomi valstybės ištekliai ir negaunami norimi rezultatai.

„Tai yra žmonės, kurie neatneš naudos. [...] Žinoma, man juokinga, kai sakoma, jog neturime norinčiųjų studijuoti pedagogikos studijose, bet ar mes viską padarėme, kad šios studijos vaikams atrodytų patrauklesnės?“ – klausia U. Jakubauskaitė.

Mokyklų vadovus išgąsdino kadencijos?

Šį rugsėjį net 300 mokyklų mokslo metus pradės be vadovų. V. Bačkiūtės aiškinimu, tokia situacija susidarė dėl mokyklų direktorių kadencijų politikos – šie renkami penkeriems metams, o einamų kadencijų skaičius nėra ribotas.

Anot E. Milešino, mokyklų direktorių situacija pablogėjo po atsiradusių terminuotų darbo sutarčių. „Vadovų trūksta, nes atsakomybė yra didelė, o atlyginimai maži“, – priduria jis.

E. Milešino teigimu, tam, kad išgyventų, pedagogai užsiima ir kita veikla: medžio darbais, atlieka masažus ar dirba statybose: „Pragyventi vien tik iš mokytojo atlyginimo yra labai sunku.“

Vertindama viso valstybinio sektoriaus darbuotojų situaciją, U. Jakubauskaitė sako, jog yra daugiau kalbama, nei imamasi veiksmų susidariusiai problemai spręsti. „Kas garsiau šaukia, to visi ir klauso“, – tvirtina pašnekovė.

„EBPO juodai ant balto rašo, kad Lietuva švaisto visus išteklius. Turime pyragą, iš kurio skiriame vieną kąsnelį švietimui, ir vis tiek tuos pinigus išnaudojame netikslingai. Investuojame į sienas, o ne į žmones. Ūkis ir bitės nėra sutvarkyta, o jau galvojame, kaip spręsti mokytojų problemas“, – sako U. Jakubauskaitė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Populiariausi

Saulius Skvernelis

Lietuvoje

2020.08.12 14:58

Skvernelis: Europos sostinių reakcija į įvykius Baltarusijoje yra nuvilianti ragina imtis sankcijų; atnaujinta 15.34