Atsižvelgdama į gyventojų skundus, Sveikatos apsaugos ministerija griežtina maisto tiekimą gydymo įstaigose. Į ligonines patekę pacientai nuo lapkričio pirmosios savo lėkštėse neberas riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos ar žuvies gaminių.
Ligoninėse neberasime ir sultinių bei padažų koncentratų, rūkytų mėsos gaminių, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui iki šiol nebuvo nustatyti, todėl problemų būta daug ir įvairių: pradedant tuo, kad maistas skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios, baigiant tuo, kad maistas į palatas atkeliauja atšalęs, patiekiamas neestetiškai atrodančiuose induose.
„Reikia pripažinti, kad problema egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį, kad dalis gydymo įstaigų išties per mažai dėmesio kreipia į pacientų maitinimą, o maistas – ir skoniu, ir išvaizda primena sovietmetį. Žinoma, patekę į ligoninę neturėtume tikėtis maitinimo kaip aukščiausio lygio restorane, tačiau vienareikšmiškai maistas privalo būti kokybiškas, subalansuotas, pagamintas atsižvelgus į paciento būklę“, – kalba A. Veryga.
Bent jau dalyje gydymo įstaigų maistas būdavo skurdus, jame trūkdavo daržovių ir vaisių, tvirtina ministras.
A. Veryga akcentuoja ir maisto estetikos svarbą – anot jo, net jei maistas ir skanus, bet atrodo negražiai, žmonės bus nepatenkinti ir maisto galimai nevalgys.
Maisto gaminimas pacientams – sudėtingas uždavinys
Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos atstovė Aida Matulevičiūtė kalba, kad maisto gaminimas pacientams – sudėtingas uždavinys tiek dėl specifinių pacientų poreikių, tiek dėl apimties. Vis dėlto, sako ji, gerųjų pavyzdžių yra, todėl tiekti sveiką ir skanų maistą nėra neįmanoma.
A. Matulevičiūtė tikisi, kad priėmus naują tvarką ligoninės maistas bus sveikesnis ir suteiks visų maistingųjų medžiagų, todėl artimiesiems nebereikės nešti papildomo maisto.
Kita naujovė – susijusi su darbuotojų, gaminančių dietinį maistą gydymo įstaigose kvalifikacija, kuti ne visada pakankama. Pavyzdžiui, jei pacientas alergiškas pienui, virėjai, neturėdami reikiamų žinių gali neįvertinti, kad tokiam pacientui negalima vartoti ir sviesto.
Numatyta, kad maistą gaminantys darbuotojai turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamas žinias ir kompetencijas. Kitaip tokio darbo jie dirbti negalės. Šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymo programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė sako, kad ligoninės prioritetas – šviežias, tinkamos temperatūros, skanus ir paciento poreikius atitinkantis maistas. Ligoninėje prieš dvejus metus atkurtas maitinimo skyrius, todėl maistas pacientams gaminamas čia pat, tam specialiai įrengtose patalpose.
Dažniausiai pacientai išmeta daržoves
Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė sako, kad atsižvelgė į rekomendacijas ir pakeitė klinikų valgiaraščius. Anot jos, patiekalai troškinami ar gaminami garuose, tad aliejuje skrudintų maisto produktų Kauno klinikose jau neberasime. Šie pokyčiai matomi ir aliejaus suvartojime – jo sumažėjo du su puse karto.
Pasak D. Sokolovienės, kiek daugiau iššūkių gali sukelti reikalavimas dėl energetinės vertės, kur nukrypimas leidžiamas tik iki vieno procento.
„Reikės padirbėti, bet stengsimės įvykdyti ir šį reikalavimą. Nesu nieko prieš daržoves, tai sveika, todėl turime didinti jų kiekį. Tačiau <...> galime įvertinti, ką žmonės labiausiai valgo, o ką – išmeta. Pagal maisto išmetimą daržovės pirmauja – jų grįžta maždaug 30 proc.“, – kalba ji.
D. Sokolovienė tvirtina, kad daržoves bandė ruoštis įvairiais būdais, tačiau geriausiai pacientai įvertino pomidorus su grietine.
Anot J. Kutkauskienės, vieno paciento maistas dienai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei kainuoja nuo 4 eurų 26 centų iki 5 eurų 42 centų. Į šią sumą įskaičiuota viskas – ir elektros išlaidos, ir darbuotojų algos, ir vandens sunaudojimas.
D. Sokolovienė priduria, kad Kauno klinikose vieno paciento dienos porcijos kainuoja apie 2 eurus 46 centus, vertinant tik išlaidas maistui.
Pažeidimų nustatoma daugiau nei pusėje gydymo įstaigų
Pasak Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, daugiausiai dėmesio skiriama maisto kokybei, o reikalavimai bus nebe rekomendaciniai, o privalomi.
„Tiek maistą tiekiančioms įmonėms, tiek ligoninėms, kurios pačios organizuoja pacientų maitinimą. Sulaukiama nusiskundimų iš pacientų dėl maisto, kurį atveža tiekėjai“, – sako Sveikatos apsaugos ministro patarėja L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Maisto ir veterinarijos tarnyba anksčiau skelbė, kad daugiau nei pusėje šalies gydymo įstaigų nustatoma didesnių ar mažesnių pažeidimų.
Maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vita Šturmienė sako, dažniausiai nustatomi bendri higienos pažeidimai, pavyzdžiui, patalpoms reikalingas remontas, susidėvėjęs inventorius, netinkamai išvalytos patalpos.
„Daromi tam tikri įrašai, kurie yra užfiksuojami žurnaluose. Dar vienas dažnas pažeidimas – maistas, kuris dažnai gaminamas ne pagal receptūras, yra perverdamas arba per mažai termiškai apdorojamas, arba vietoj vieno produkto dedamas kitas“, – aiškina Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė V. Šturmienė.
Tvarkos apraše, vadovaujantis naujausiais tyrimais sveikos mitybos srityje, Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose. Taip pat nustatytas nerekomenduojamų tiekti maisto produktų sąrašas.
Pateiktos rekomendacijos produktus įsigyti iš vietinių ūkių, anot ministerijos, tai leistų užtikrinti, kad į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai. Nors tai – rekomendacinio pobūdžio nuostata, ministras pabrėžia, kad tai galėtų būti galimybė ne tik tiekti sveikesnį maistą, bet ir stiprinti Lietuvos ūkininkų situaciją.
