Mokytojų algų kėlimą su pernai streikavusia Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS) švietimo ministras Algirdas Monkevičius ketina aptarti trečiadienį.
„Mokytojų valandinio įkainio didinimas – dabar matom, kad čia galime rasti tam tikrą konsensusą ir didinti dalimis: tarkime, nuo sausio penki procentai, tada nuo rugsėjo“, – žurnalistams pasibaigus susitikimui su profsąjungos atstovais pirmadienį sakė ministras.
Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė sako, kad kiekvienas rugsėjis nerimo atneša, nes nežinai, kokie pedagogai ateis, su kuo susidursi.
Didžiausias pedagogų stygius – Lietuvos rajonuose. LRT TELEVIZIJOS kalbintas Raseinių rajono meras Andrius Bautronis sako, kad jam žinoma, jog rajoniniai šalies regionai susiduria su pedagogų stygiaus problema – ne visada pavyksta operatyviai rasti kuo pakeisti į pensiją išeinančius ar tiesiog ugdymo įstaigą paliekančius pedagogus.
„Šios dienos duomenimis iš švietimo skyriaus, tai mūsų vienoje rajono gimnazijoje vis dar trūksta chemijos mokytojo, o darželyje trūksta keturių ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Tai jau tam tikras signalas. Tendencija panaši, kaip ir visoje Lietuvoje trūksta tiksliųjų mokslų specialistų, o stebint tai, kiek šiais metais pasirinko pedagogikos studijas, tam tikra prasme švietimas yra ant tam tikros tiksinčios bombos. Turime pastebėti, kad trūksta ir ugdymo įstaigų vadovų“, – sako pats pedagogu dirbęs Raseinių meras A. Bautronis.
Rajono vadovo teigimu, pedagogus į sektorių dirbti sunku pritraukti dėl atlyginimo ir atsakomybės netolygaus santykio, kaip pavyzdį meras pateikė savo rajoną, kur į šešias pozicijas šiuo metu kandidatuoja vos du žmonės, vadinasi, keturios vietos apskritai neturi nei vieno norinčio asmens joms užimti.
Ekspertų teigimu, sudėtingos specialybės, tokios kaip chemija, nėra itin populiarios ir dėl platesnės jos panaudojimo galimybės, o pamokų skaičius mokyklose – ganėtinai mažas.
„Pamokų ir valandų nėra labai daug ir būsimasis studentas pagalvoja, ar verta pasirinkti pedagogikos studijas, o gal tiesiog studijuosiu chemiją, o vėliau jau galbūt nueisiu į tą pedagogiką. Be to, tai ko gero, atsispindi ir tas neatitikimas įdedamų pastangų ir atlyginimo. Mokytojų labai trūksta, ypatingai dalykininkų. Ministerija sako, kad mokytojų yra paruošta labai daug, bet jie jais nedirba. Kyla klausimas, kodėl“, – sakė V. Juškienė.
Anot jos, sunku rasti ir ugdymo įstaigos vadovų, nes kai kurie vadovai, net ir atsinešdami į mokyklą savo planų viziją atsitrenkia tarsi į sieną, kada negali pakeisti jau nusistovėjusios ugdymo įstaigos kultūros.
„Jei kolektyvas tam nepasiduoda, nebūtinai viskas sėkmingai ir pavyks. Jauni žmonės, tik baigę studijas nueina į mokyklas, galbūt susitinka su labai puikiais vadovais, bet pasitaiko tam tikrų dalykų, kai kolektyve yra kitokia kultūra, gal jie nesulaukia palaikymo, todėl tas jaunas žmogus ir palieka ugdymo įstaigą“, – sakė ekspertė.
V. Juškienės teigimu, galima pritarti Raseinių rajono merui, kad pedagogų padėtis – tarsi tiksinčios bombos efektas, kuris inspiruotas to, jog nėra platesnės vizijos, plano, kaip ruoši, motyvuoti būtinus pedagogus.
„Apskritai, trūksta apibrėžtumo, ko mes norime iš tos mokyklos, ar mums reikia, kad vaikai ten įgytų žinių ar mes norime ugdyti žmogų. Tai truputį du skirtingi dalykai, tobuliausia būtų, jeigu mes viską sudėtume į vieną vietą. Kas tai turėtų padaryti? Turi būti bendras politinis susitarimas“, – sakė specialistė.
LRT.lt primena, kad švietimo ministerija praėjusią savaitę pranešė papildomai mokytojų algoms šiemet skirsianti 14 mln. eurų. Taip pat teigiama, kad darbo krūvis ir algos bus skaičiuojamos pagal patobulintą etatinio darbo užmokesčio modelį.
