Lietuvoje

2019.08.25 21:07

Seimo planai kurti rinkimų apygardą emigrantams: gali tekti perbraižyti ribas ir parašus rinkti užsienyje

Giedrius Vitkauskas, LRT TV laida „Savaitė“, LRT.lt2019.08.25 21:07

Seimas prieš rinkimus įsiteikė pasaulio lietuviams ir leido kurti atskirą rinkimų apygardą. Esą emigrantai, gausiai atėję į prezidento rinkimus, įrodė, kad yra verti Seime turėti pačių rinktą atstovą. Pasaulio lietuvių atstovai sako, ateityje tikėtųsi bent dvejų apygardų. Tačiau opozicija sako, kad valdantieji pataikauja gausiai užsienio lietuvių bendruomenei.

Ekspertai įžvelgia ir prieštaravimų Konstitucijai. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti ir tai, kad pagal įstatymus rinkimuose į Seimą gali dalyvauti tik nuolat gyvenantis Lietuvoje ir neturintis kitos šalies pilietybės. Todėl pasaulio lietuviai vargu ar galės kandidatą rinktis iš savų.

Į Seimą Žygimantas Pavilionis buvo išrinktas daugiausia užsienio lietuvių balsais. Nors šie savo pilietinę teisę atliko kur ir gyvena – užsienyje, jų balsai skaičiuoti kartu su gyvenančiais sostinės Naujamiesčio vienmandatėje apygardoje.

Diplomatas Ž. Pavilionis sako, kad nėra paprasta tinkamai atstovauti visiems, todėl džiaugiasi Seimo sprendimu artimiausiuose rinkimuose pasaulio lietuviams suteikti atskirą apygardą.

„Aš tai tiesiog matau kaip pirmą žingsnį gera linkme. Būtų labai gerai, kad tų apygardų būtų daugiau, nes pagalvokit: fiziškai, ta prasme vien Londone, Jungtinėje Karalystėje, yra apie, sakyčiau, 300 000 mūsų piliečių“, – teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Ž. Pavilionis.

„Viliuosi, kad būtent kiti rinkimai parodys, gal mes vis dėlto esame verti dviejų apygardų, kaip jūs minėjot, gal 60 tūkst., gal 80 tūkst. sudalyvaus, nes visa tai priklauso ir tai, kaip mes palaikysime būtent tą pilietiškumo pergalę, ir tą bangą, kuri buvo šiais metais sukelta per visus rinkimus“, – nurodo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Prieštarautų Konstitucijai?

Šiemet Lietuvos prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose balsą atiduoti norėję Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai eilėje laukė ir iki pusantros valandos. Iš viso vien pirmajame ture užsienyje balsavo per 50 tūkst. emigrantų, dar daugiau registravosi virš 60 tūkstančių.

Šio skaičiaus balsų naujai apygardai sukurti daugiau nei pakanka. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė primena, kad 2016-aisiais renkant Seimą buvo tris, o 2000 m. – net penkis kartus mažiau rinkėjų.

„Mes puikiai suprantame, kad aktyvumą iš dalies sąlygojo tai, kad vyko pilietybės referendumas, kuris pasaulio lietuvių bendruomenei yra be galo aktualus. Tai tikėtina, kad vis dėlto Seimo rinkimams tikrai bus registruojančių skaičius mažesnis. Na, o ateities parlamentas, aš manau, matydamas, kad yra koreguotinos ribos, tą klausimą spręs atsižvelgdamas į tai, kaip dalyvavimas vyksta toliau“, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Tačiau ekspertai perspėja, kad Seimo narių noras prieš rinkimus užsienyje gyvenančius tautiečius apdovanoti apygarda, gali prieštarauti Konstitucijai. Pagal įstatymą, apygardose balsuojančiųjų skaičius gali svyruoti tik 10 procentų. Šiuo metu vidutinis rinkėjų skaičius – 35 tūkst. apygardoje. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad peržengus ar nepasiekus šios ribos, būtų pažeistas lygios rinkimų teisės principas.

„Galime įsivaizduoti, jeigu ateitų daug daugiau negu tas vidurkis, tai greičiausiai gal net galima išspręsti tą klausimą lengviau, tai reiškia kažkaip tą likutį paskirstyti arba Naujamiesčio apygardai, kaip anksčiau buvo, arba daugiau kitoms apygardoms, atitinkamai kad išlaikytume tą vienodą skaičių. Bet, aišku, klausimas lieka atviras, ką daryti, jeigu ateitų mažiau“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) docentas Vaidotas Vaičaitis.

„Šiuo atveju mes turėjome vėlgi situaciją, kurios nekvestionavo tie patys konstitucinės teisės ekspertai, kada pasaulio lietuvių bendruomenei priklausantys lietuviai, gyvenantys užsienyje, tiesiog balsuodavo Naujamiesčio apygardoje, kuri pagal savo dydį taip pat neatitiko Konstitucinio Teismo reikalavimų“, – nurodo A. Širinskienė.

„Vyriausiajai rinkimų komisijai yra klausimas, kuriuos rinkėjus įtraukti į preliminarų rinkėjų sąrašą. Turbūt, kad paskutiniuose rinkimuose, tada klausimas, kurie paskutiniai rinkimai, galbūt ir Europos Parlamento rinkimai. Ir čia yra daug organizacinių klausimų, kuriuos mes ir patys turėtume išsigryninti, peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą, galbūt kažkur tai per Seimo rinkimų įstatymą reikėtų pakoreguoti“, – pabrėžia VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Konstitucija numato, kad Lietuvoje yra 71 vienmandatė rinkimų apygarda. Pagal rinkimų įstatymą ji apibrėžiama kaip konkreti teritorija.

„O jeigu kalbėti apie užsienį, tai kokioje teritorijoje, kaip mes ją apibrėšime. Apskritai yra tiktai dabar priimta, kad tokia galimybė atsiranda, bet nepakeisti jokie kiti rinkimų įstatymai, ar mes praplėsime dar vieną apygardą padarysime, ar vieną panaikinsime, ar tą vietą paimsime iš daugiamandatininkų, yra neatsakyta į labai daug klausimų ir čia todėl, mano galva, mes turėjome keisti iš principo rinkimų sistemą“, – teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas.

„Net abejonės neturiu, kad tos apygardos centras, jis turės būti Lietuvoje, kur yra skaičiuojami balsai ir tiesiog ta informacija suplauks, kaip ji suplaukdavo pagal nuostatą, jog pasaulio lietuviai balsuoja ten, kur yra Seimas, tai yra Naujamiesčio apygarda. Šiuo atveju apygarda lieka visa kita teritorija, kur yra už Lietuvos Respublikos ribų su centru, kur suplaukia ir patenka balsai Lietuvoje“, – sako A. Širinskienė.

„Galbūt užsienio apygardai reikėtų suteikti specialų statusą. Na, kaip yra tam tikrose užsienio valstybėse, ar tai būtų Prancūzija, ar tai būtų Kroatija, kurios nesusijęs su konkrečia teritorija, o tiesiog užsienyje gyvenantys piliečiai turi savo atstovus, renkamus tam tikrose apygardose“, – svarsto VRK pirmininkė L. Matjošaitytė.

Tektų koreguoti ribas

Įkūrus atskirą apygardą pasaulio lietuviams, teks koreguoti likusias septyniasdešimt. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė sako, kad perbraižyti apygardų ribas ir taip planuota dar šiemet, nes po paskutinių Seimo rinkimų trečdalis neatitiko įstatymo nustatytų ribų.

„Neabejotinai sulauksime daugybės kreipimųsi tiek iš būsimų kampanijos dalyvių, tiek iš esamų politikų, iš visuomenės ir rinkėjų. Taip, kad tas klausimas nebus lengvas Vyriausioji rinkimų komisija, reikės suderinti daugybę aspektų, atkreipti dėmesį daugybė pasiūlymų, bet mūsų planas ir yra toksai, pateikti visuomenei pirminį projektą, susipažinti, laukti pasiūlymų, juos vertinti ir jau tada, išgirdus visus išdiskutavusius klausimus, priimti galutinį sprendimą“, – sako L. Matjošaitytė.

Ekspertai pastebi, kad net ir turėdami savo apygardą, pasaulio lietuviai vargiai galėtų kandidatą rinktis iš savų. Pagal įstatymą rinkimuose gali dalyvauti tik nuolat gyvenantis Lietuvoje, neturintis kitos šalies pilietybės. Nelengvai kandidatu galės tapti ir gyvenantis gimtinėje – būtinus tūkstantį parašų jis privalės surinkti tik iš gyvenančių svetur.

Plačiau žiūrėkite reportaže.

Seimas pasaulio lietuviams leido kurti atskirą rinkimų apygardą, opozicija tai vadina pataikavimu prieš rinkimus