Lietuvoje

2019.08.25 10:44

Specialistai ir savivaldybė prašo specialaus įstatymo Kuršių nerijai

Indrė Naureckaitė, BNS2019.08.25 10:44

Seimas bei Vyriausybė raginami parengti ir priimti specialų Kuršių nerijai skirtą įstatymą.

Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Seimą dėl tokio įstatymo sukūrimo.

„Kai yra išskirtinė vietovė, negali galioti tipiniai bendrieji reglamentai, kurie taikomi visoms kitoms vietoms. Vis dėlto Kuršių nerija yra išskirtinės vertės, todėl reikia su ja ir atitinkamai elgtis“, – BNS sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pritaria, kad visoms Lietuvos savivaldybėms skirti bendri reglamentai netinka unikalioms Kuršių nerijos sąlygoms ir neleidžia kraštui pasiekti tokio tvarkymo ir apsaugos lygio, kokio jam reikia.

„Kuršių Nerija yra pasaulio pripažinta kaip ypatinga teritorija, ji lygiuojasi su svarbiausiais pasaulio objektais, kaip, pavyzdžiui, Didžiąja kinų siena, tačiau Lietuvoje mes manome, kad ji yra tik eilinė savivaldybė, galbūt kurortas“, – BNS sakė parko vadovė.

Įstatymu Kuršių nerijai turėtų būti suteiktos išimtys, susijusios su miškų priežiūra, finansavimu keliams tvarkyti ir pan.

„Pavyzdžiui, kad ir Miškų įstatymas. Pas mus (Kuršių nerijos – BNS) smėlynuose tie procesai vyksta visai kitaip, negu žemyne, nes tai yra ne ūkiniai miškai. Tačiau mes turime vieną Miškų įstatymą, ir jis taikomas ir Kuršių nerijai“, – sakė A. Feser.

Anot jos, Kuršių nerijai netinka ir bendri principai, kuriais vadovaujamasi skirstant finansavimą keliams.

„Finansavimas keliams skaičiuojamas pagal kelių ilgį. Mes puikiai suprantame, kad Kuršių nerijoje tas kelių ilgis yra labai nedidelis, todėl finansavimas yra ypač mažas, o iš tikrųjų tikrai yra, ką tvarkyti. Kartais yra tikrai gėda, kad atrodome taip, kaip dabar“, – tvirtino nacionalinio parko direktorė.

Pasak jos, naujasis įstatymas taip pat galėtų numatyti išimtis Kuršių nerijai, kai finansavimas skirstomas pagal gyventojų skaičių. Mat Kuršių nerijoje gyventojų nedaug, tačiau per metus čia atvyksta daugiau kaip milijonas poilsiautojų.

E. Karalevičienės teigimu, atskiras įstatymas palengvintų neringiškių gyvenimą, padėtų greičiau spręsti problemas.

Pasak jos, pirmiausia turėtų būti parengta įstatymo koncepcija, ją turėtų įvertinti vietos gyventojai, savivaldybė, nacionalinio parko specialistai.

„Rygos istorinis centras, nors jį sunku lyginti su Kuršių nerija, bet jie turi specialų įstatymą, skirtą kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovei, ir tikrai visi džiaugiasi, sako, kad tikrai po įstatymo priėmimo atkrito daug problemų, viskas susidėliojo į savo vietas“, – BNS teigė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

Seimui adresuotoje rezoliucijoje prašoma priimti nutarimo projektą, pavedantį Vyriausybei inicijuoti koncepcijos ir Kuršių nerijos įstatymo parengimą, įtraukiant į darbo grupę valdžios institucijų, visuomenės atstovus ir įvairių sričių specialistus.

Rezoliucijoje Vyriausybės taip pat prašoma atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją patirtį sudaryti nuolatinę Ekspertų tarybą prie Vyriausybės, ji aptartų šios vietovės valdymo ir kitus aktualius klausimus.

Kuršių nerija yra 98 km besitęsiantis pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. 2000 metais ši vietovė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Dalis šios teritorijos priklauso Rusijai.