Lietuvoje

2019.08.24 15:30

Lietuvoje ar užsienyje: prestižiniuose pasaulio universitetuose studijavę lietuviai pasidalino savo patarimais

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.08.24 15:30

„Prisimenu, kai Vašingtono universitete, kuriame studijavau kartu su žmona, kažkada atėjau į laboratoriją, žmona tuo metu tyrinėjo smegenis, atidariau duris ir matau vaizdą – mano žmona vienam kampe, profesorius iš Čilės – kitam kampe, ir vienas ant kito šaukia, rėkia, o kitame kampe – japonė doktorantė verkia“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas doc. dr. Ainius Lašas.

Toks prisiminimas jam šovė į galvą, kada jo moderuojamoje diskusijoje „Laisvės piknike“ vienas iš klausytojų pasiteiravo, kaip skiriasi profesorių ir dėstytojų mentalitetas ir elgesys su studentais Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuva ar užsienis? Bent keleri metai toli nuo namų emigracijoje ar komforto zonoje Lietuvoje? O gal – bakalauro studijos Lietuvoje, tačiau magistro – užsienyje? Šie klausimai kasmet kamuoja daugelį jaunų žmonių, turinčių padaryti vieną svarbiausių pasirinkimų savo gyvenime.

Apie tai „Laisvės piknike“ šeštadienį diskutavo Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas, Harvardo medicinos mokyklos studentė Solventa Krakauskaitė, Aukštojo mokslo tarybos narė, mokslo politikos analitikė Vyriausybės strateginės analizės centre dr. Ramunė Dirvanskienė, Kolumbijos universiteto ir Paryžiaus politikos mokslų instituto studentas Linas Nasvytis.

Bakalauras – Lietuvoje, magistras – užsienyje?

Prof. Artūras Žukauskas, atsakydamas į šį daugelį kamuojantį klausimą, davė vieną patarimą – vertėtų pamąstyti apie bakalauro studijų baigimą Lietuvoje, o magistro – užsienyje.

„Kada šnekame apie tai, kur geriau studijuoti, tai kaip ir civilizuoti žmonės turėtume pradėti kalbėti apie tikslus, ko mes siekiame. Jei tik emigruoti – net nediskutuosiu, čia asmeninis pasirinkimas, bet tai nėra laisvo ir kultūringo žmogaus pasirinkimas.

Nes žmogus vis dėlto yra visuomeninis padaras, jis turi ne vien apie save galvoti, o ir apie grąžą visuomenei. Jei atmesim tokius tikslus, mano nuomonė labai paprasta – negalime priešpastatyti Lietuvą ir užsienį. Manau, kad reikia studijuoti ir Lietuvoje, ir užsienyje. Taigi reikia rasti gerą universitetą Lietuvoje, kur yra geri tarptautiniai ryšiai. Tokių galimybių, kaip žinote, tikrai yra. Kitas variantas – bakalauro studijas baigti Lietuvoje, o magistro – užsienyje. Tai yra mano šeimos pavyzdys, mano abi dukros bakalauro studijas baigė Lietuvoje, o magistro – užsienyje. Ir tai turi didelę vertę“, – pasakojo prof. A. Žukauskas.

R. Dirvanskienė patarė orientuotis ne į tai, kur yra universitetas, o kur yra pati stipriausia dominanti programa. Pagal tai ir reikia rinktis, ar išvažiuoti, ar likti Lietuvoje.

„Ir Lietuvoje, ir užsienyje yra gerai. Aš pati baigiau bakalaurą Lietuvoje, magistrą ir doktorantūrą užsienyje. Ir ten, ir ten yra pliusų ir minusų. Bet atsakymas – įstokite tiesiog į patį geriausią universitetą, kuris yra aukščiausias reitinguose toje programoje, kur norite stoti. Lietuvoje kai kurių universitetų programos yra labai aukštose vietose, bet tokios sritys yra ne visos“, – sakė ji.

Stoti vien dėl užsienio – neapsimoka

Ne viename užsienio universitete studijavęs Linas Nasvytis juokavo, kad reikia rimtai įsivertinti, ar tikrai norima išvykti į užsienį: „Žinokite, užsienyje alus yra brangesnis, – juokavo. – Sutikčiau su gerb. rektoriumi. Reikia strategiškai į tai žiūrėti. Jeigu norite važiuoti į užsienį tik dėl to, kad užsienis, tai neapsimoka. Nėra skirtumo, kur tu sėdi – Kaune ar Vilniuje, ar kur kitur. Vadovėliai, iš kurių mokysitės, bus labai panašūs. Jei esate tvirto stuburo žmogus – galite ir Lietuvoje.“

Vis dėlto nepaisant net stiprios atitinkamos studijų programos Lietuvoje, Solventa Krakauskaitė išskyrė vieną stiprų užsienio universitetų privalumą.

„Jeigu studijų programa tikra kokybiška ir turi gerą personalą, Lietuvoje bus tikrai ne prasčiau. Bet kas tikrai skiriasi – tai pati infrastruktūra, nes jei studijuoji Harvarde, ten visai kitokia ekosistema, jie turi visai kitą ryšių ratą“, – atkreipia dėmesį.

Nelygūs svertai

A. Lašas atkreipė dėmesį ir į skirtingus universitetų biudžetus Lietuvoje ir užsienyje. Jis pažymėjo, kad Lietuvos biudžetas yra apie 10 mlrd. eurų, kai vien Harvardo universiteto – apie 5 mlrd. Prof. Artūras Žukauskas atviravo, kad Vilniaus universiteto biudžetas – tik 100 mln. eurų.

„Vilniaus universitetas šiuo metu yra apie 450 pasaulio reitinge, tai jeigu mes padalintume šitą reitingą iš turimų biudžetų, turbūt būtume pirmaujančiose vietose pagal efektyvumą. Yra du stūmokliai valstybėje – verslas ir mokslas. Verslas paima iš protų pinigus, o mokslas – iš pinigų daro protus – taigi grąža yra didelė“, – teigė jis, pažymėdamas, kad investuoti į mokslą yra būtina.

Jam pritarė ir S. Krakauskaitė, papildydama, kad dar vienas svarbus elementas – Vyriausybė: „Ne tik verslas ir mokslas, bet ir vyriausybės. Tai turėtų būti trys dalykai, vedantys į priekį. Mokslas turi būti suderintas su valstybės politika, kad generuotų pinigus.“

L. Nasvytis pažymėjo, kad užsienyje dėl to mezgamas labai stiprus ryšys su alumnais, ir šis modelis labai pasiteisina.

„Vienas pirmųjų dalykų, kurį atvažiavęs į užsienį gerai supranti, kad ten didelis fokusas – pritraukti alumnus. Nežinau, kaip tai vyksta Lietuvoje, bet Harvardas deda daug pastangų, jie pritraukia alumnų pinigus, ir paskui gal jų vardu salę užvadina, kokį kambarį ar pieštuką, – šmaikštavo. – Tai geras ir svarbus ryšys, todėl jį svarbu palaikyti.“

Kas užsienyje sužavi

Diskusijos klausytojui pasiteiravus, kokie yra profesorių elgesio su studentais užsienyje ir Lietuvoje skirtumai ir koks tas santykis turėtų būti, S. Krakauskaitė teigė, kad, jos nuomone, bakalauro studijose turėtų būti išlaikytas tam tikras atstumas tarp dėstytojo ir studento.

„Kai ateina dar 20-metis jaunuolis, jis gali labai lengvai peržengti ribas, jam tiesiog gali pritrūkti įgūdžių. Kas liečia tolimesnes pakopas, jei tiek Lietuvoje, tiek užsienyje išlaikomas lengvas, sklandus, kolegiškas bendravimas, be jokių pykčio priepuolių – tada yra gerai. Bet nėra jokio skirtumo, ar Lietuva ar Amerika. Čia kalba apie žmonių charakterius“, – svarsto ji.

L. Nasvytis pasakojo, kad užsienyje jį sužavėjo dėstytojų su studentais bendravimo modelis, kai kiekvienas dėstytojas turi numatytas tam tikras valandas, kada pas jį gali užeiti studentai tiesiog pabendrauti.

„Tai vienas pagrindinių užsienio pliusų. Ir tas dėstytojas net nebūtinai turi būti iš tavo kurso, tu gali prieiti net prie tų pačių Nobelio premijos laureatų, su kuriais ir 10 minučių pokalbis galbūt visiškai pakeis tavo perspektyvą ir mąstymą“, – pasakojo jis.