Lietuvoje

2019.08.23 14:02

Galimi Rozovos ryšiai su Rusija kelia klausimus ir dėl LLRA-KŠS: valdantieji – keistoje padėtyje

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.08.23 14:02

Paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, pirštu bedanti į galimus Seimo narės Irinos Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais, klausimus kelia ne tik dėl jos veiksmų, bet ir dėl to, ko imsis valdantieji. „Valstiečių“ atstovė teigė, kad kol kas anksti priimti sprendimus, tačiau ekspertai kalbėjo, kad valdantieji šiuo metu yra keistoje padėtyje.

Seimo pirmininkas ketvirtadienį po žurnalistų kreipimosi paviešino pažymą, kurioje nurodomi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės Irinos Rozovos galimi ryšiai su Rusijos diplomatais.

Pažymoje nurodoma, kad parlamentarė ne tik tarėsi dėl paramos jos atstovaujamai partijai Rusų aljansas, bet ir aptarė galimybės šiai partijai formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį darinį su LLRA-KŠS. Su pastarąja partija birželio pabaigoje koalicijos sutartį pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LLRA-KŠS), o du jos atstovai paskirti ministrais.

Pats V. Tomaševskis teigė nežinojęs apie I. Rozovos bendravimą su Rusijos diplomatais. „Niekas nežino šitų veiksmų. Net nepradėtas tyrimas, apie ką mes kalbam. Niekas nežino, kokie veiksmai buvo. Aš manau, kad čia yra kažkokia nesąmonė. Man neįdomu, kadangi mes dirbam savo darbą ir nežaidžiam tų žaidimų“, – BNS sakė V. Tomaševskis.

Siūlo aiškintis plačiau

Opozicijos atstovai ragina kelti klausimus ne tik dėl I. Rozovos veiklos ir atsakomybės, bet ir dėl galimų LLRA-KŠS ryšių su Rusijos diplomatais. 2016-ųjų metų Seimo rinkimuose I. Rozova dalyvavo su LLRSA-KŠS sąrašu, kuriame buvo įrašyta antru numeriu. Jos kandidatūra taip pat buvo keliama vienmandatėje Marių rinkimų apygardoje.

„Šioje situacijoje svarbiausia išsiaiškinti, ar ponios Rozovos pokalbiai ir konsultacijos su Rusijos „diplomatais“ tėra žiedeliai, kur kas platesniuose arimuose. Todėl turi būti atliktas išsamus tyrimas, išaiškinantis, ar „diplomatai“ nekonsultavo kitų politikų, nes iš viešai pasirodžiusios informacijos panašu, kad Rusija bando daryti Lietuvos politinei sistemai neteisėtą įtaką.

Čia nėra vien ponios Rozovos klausimas, čia yra kur kas daugiau. Tad tikrai būtų šaunu, kad valdantieji pažiūrėtų valstybiškai, plačiai, o ne užsiiminėtų keršto akcijomis“, – socialiniame tinkle rašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Apie tai, kad turėtų būti keliamas platesnis nei tik I. Rozovos atsakomybės klausimas, pasisakė ir kita konservatorė, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė. Savo socialinio tinklo paskyroje politikė rašė, kad domėtis reikėtų ir LLRA-KŠS pirmininko Valdemaro Tomaševskio bei visos partijos veikla.

„Sudarydamas koaliciją su I. Rozovos partija jis negalėjo nežinoti, su kuo eina į bendrą sąrašą. Jeigu kas nors dar pamena garsųjį skandalą su BNS (naujienų agentūra – LRT.lt), kai buvo paskelbta informacija apie Rusijos kišimąsi į Lietuvos politiką ir dėl to teismuose bylinėjosi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė, žurnalistai patyrė kratas ir apklausas, – tai ten buvo žinia apie tą patį reikalą.

Ten buvo būtent informacija apie LLRA-KŠS atstovų susitikimus su Kremliaus atstovais dėl bendrų lenkų ir rusų sąrašų. Laikinoji tyrimo komisija turėtų reikalauti ir šios informacijos bei tirti plačiau“, – rašė R. Juknevičienė.

Sprendimus priimti dar anksti

Seimo pirmoji vicepirmininkė, „valstietė“ Rima Baškienė portalui LRT.lt sakė išsamiai su pažyma apie galimus I. Rozovos ryšius nesusipažinusi, todėl detalių komentuoti nenorėjo. Politikė teigė, kad komisija I. Rozovos veiklai tirti turėtų būti sudaryta pirmosiomis rudens sesijos, kuri prasidės rugsėjo 10-ąją, dienomis.

„Neskubėčiau daryti išankstinių išvadų ir vertinti vieno žmogaus (veiklą – LRT.lt). Dėl visko reikia ramiai išsiaiškinti. Išankstiniai mąstymai apie koaliciją, apie kitus asmenis, kurie visiškai nesusiję nei su jos susitikimais, nei su jos asmeniu, būtų, mano atžvilgiu, neatsakingi. Palaukime, viskam bus savo laikas“, – komentavo R. Baškienė.

Ji kalbėjo tikinti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei laikinoji tyrimo komisija išsiaiškins pažymoje nurodytas aplinkybes ir priims atitinkamus sprendimus.

Pasak R. Baškienės, jei Seimo valdyba, spresdama dėl I. Rozovos kelionės į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją, vykusią Gruzijoje, būtų žinojusi paaiškėjusius ir pažymoje nurodytus faktus, greičiausiai leidimo kelionei davusi nebūtų.

„Jeigu mes būtume žinoję, kad yra kokios nors abejonės dėl jos ar kad yra kokia nors egzistuojanti pažyma, ko gero, mes būtume pagalvoję, kad ir į tokią konferenciją, nors į ją ji vykdavo daugelį metų prieš tai, <...> siūlyti nevažiuoti, kad nesukeltų kitų abejonių“, – kalbėjo Seimo pirmoji vicepirmininkė.

Valdantieji – keistoje padėtyje

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas svarstė, kad „valstiečiai“ šiuo metu yra atsidūrę sudėtingoje situacijoje, tačiau recepto, kaip iš jos „išbristi“ pasiūlyti negalėjo. Anot politologo, situacija yra komplikuota, o aiškinantis aplinkybes gali tapti ir dar komplikuotesne.

„Klausimas yra gilesnis. Neaiškių ryšių turi ir V. Tomaševskis su Rusijos leidiniais, LLRA-KŠS ir Rusų aljansas kelia daug klausimų. Valdantieji yra keistoje padėtyje – jiems reikia ir atrodyti gražiai prieš visuomenę, bet kartu ir bandyti išsaugoti koaliciją“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Tiesa, jis sakė nekaltinantis LLRA-KŠS kokiais nors neleistinais veiksmais, tačiau teigė, kad ši partija ieškojo ryšių su Lietuvos rusams atstovaujančiomis partijomis, o tai leido peržengti 5 proc. ribą Seimo rinkimuose.

„LLRA-KŠS yra savotiškai prigauti. Jie norėtų neturėti tokių dalykų, kaip ši I. Rozovos istorija, bet tai parodo, kad Rusija kišasi į mūsų vidinius politinius procesus“, – sakė V. Dumbliauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas kalbėjo, kad koalicija kabo ant plauko, todėl tikėtina, kad dėl LLRA-KŠS „valstiečiai“ veiksmų nesiims: „Manau, kad jie bandys šią situaciją „išbalinti“, o kita vertus, velnius sukabins ant Viktoro Pranckiečio. Tą dabar ir stebime. Kad šiuose dariniuose yra galimi ryšiai su Rytais, manau, abejonių nėra, jų lyderiai vaikščiojo su Georgijaus juostelėmis per Pergalės dieną. Gudrauja tie, kurie dedasi nieko nežinoję.“

Pasirodžius informacijai apie galimus I. Rozovos ryšius valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis atsisuko į Seimo pirmininką V. Pranckietį, sakydamas, kad jis informaciją iš VSD gavo jau prieš pusantrų metų, tačiau pasirinko apie tai nekalbėti viešai. Šią savaitę tiek opozicija, tiek valdantieji pradėjo kalbėti apie galimybę inicijuoti parlamento vadovui interpeliaciją. B. Ivanovas tokią situaciją vadino „bandymu ugnį gesinti benzinu“.

„Jeigu ne visų koalicijų intrigos, manau, ši istorija galbūt ir nebūtų taip išlindusi. Su Mindaugu Basčiu irgi buvo didesnis klausimas nei tik jo paties. <...> Bet kokiu atveju dabar manyčiau, kad V. Pranckiečiui iškilo daug realesnė grėsmė būti atstatydintam, negu buvo prieš porą savaičių.

Manau, kad R. Karbauskis turėjo šitą planą B ir dabar jį paleido, nors to galbūt nenorėjo, nes tai ir „valstiečiams“ gali atnešti daug nuoskaudų su LLRA-KŠS. Tačiau galiausiai neapykanta V. Pranckiečiui nusvėrė tai ir jie įjungė ši planą. Bet ši lazda gali smogti ir patiems valdantiesiems“, – komentavo B. Ivanovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt