Lietuvoje

2019.08.23 08:21

Noreikos-Generolo Vėtros šalininkai žada Vilniuje pakabinti naują atminimo lentą

Ignas Jačauskas, BNS2019.08.23 08:21

Jono Noreikos-Generolo Vėtros šalininkai žada pagaminti naują jam pagerbti skirtą lentą ir pakabinti ją ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos rugsėjo pradžioje.

Kaip BNS sakė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas, lentelę anksčiau planuota užkabinti penktadienį, minint Baltijos kelio 30-metį, tačiau nespėta jos pagaminti.

„Iniciatyva atidedama vėliau. Turėjome tokių minčių, bet buvo kliūčių su tos lentos pagaminimu, su papildymu, bet numatome, kad tai bus padaryta maždaug rugsėjo pirmojoje dekadoje. Būtų buvę simboliška, gerai būtų, bet atsidėjo – gal atvažiuos daugiau jaunimo, studentų“, – teigė J. Burokas.

Anot jo, bronzinė paminklinė lenta jau gaminama, ji, palyginti su ankstesniąja, bus papildyta įrašu, kad J. Noreika buvo nacių Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys.

Daugiau nei du dešimtmečius čia buvusi lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas šiuo metu atostogauja.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys nepritaria naujai iniciatyvai ir sako, kad turi būti „einama teisiniu keliu“ – visuomenininkai turėtų kreiptis į savivaldybės komisiją, sprendžiančią dėl pavadinimų ir atminimo lentų, taip pat gali teismuose ginčyti mero R. Šimašiaus sprendimą.

„Kas nori pakabina, kas nori nukabina – tai veda į chaosą. Aš esu už tai, kad visa tai būtų sprendžiama teisiniu keliu“, – BNS sakė J. Banys.

Jis tikino, kad jo pozicijai dėl teisinių sprendimų pritaria ir S. Narbutas. Tuo metu J. Burokas sako gavęs patikinimą, kad bibliotekos vadovybė nekliudys akcijai.

„Jis neprieštarauja, tik bijo institucijų“, – teigė J. Burokas.

Tarpukario Lietuvos karininko, teisininko J. Noreikos veikla vertinama prieštaringai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.