Lietuvoje

2019.08.22 21:36

Ketvirtoji stotelė – Panevėžys: miestas, kuriame galėjo kilti Baltijos kelio idėja

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.08.22 21:36

Baltijos kelio stotelė keliasi iš Bauskės į Panevėžį. Paskutiniame dienoraščio puslapyje skaitykite, kaip gimė idėja organizuoti Baltijos kelią bei kuo rizikavo pilotai, kurie Baltijos kelio metu skraidė virš gyvosios žmonių grandinės

Išaušo ketvirtosios dienos rytas. Saulė pakilo šalyje, apie kurią svajojome prieš 30 metų – Lietuvoje. Ryte su LRT televizijos žiūrovais sveikinsiuosi aš, Jonas, todėl žadintuvas kambaryje suskambo šiek tiek anksčiau nei įprastai – dar prieš 6 valandą.

Būčiau pamiegojęs gal ir ilgiau, bet LRT fotografas Justinas, po paskutinio mano pavėlavimo į autobusą, norėjo būti tikras, kad nekils jokių liapsusų. Jam šiandien taip pat svarbi diena. Laidoje „Labas rytas, Lietuva“, jis dalinsis kelionės įspūdžiais bei pristatys gražiausius kadrus, kuriuos pavyko užfiksuoti keliaujant.

Kas kėlėsi, o kas tokiu metu tik miegoti ėjo. LRT prodiuserė Raimonda Katiliūtė pastaruoju metu savo įprastoje būsenoje – nemiega, nevalgo, visų prašinėja lašiukų išsausėjusioms akims ir jų neatitraukia nuo kompiuterio ekrano. Mes kuriame siužetus apie Baltijos kelią, o ji kurią siužetą apie mus.

Apie 8 valandą dalis komandos po filmavimo grįžta į viešbutį. Pusryčiaujame, ateina ir Raimonda. Išgeria puodelį kavos. LRT žurnalistas Deividas įtikina, kad ji turėtų ir pavalgyti. Raimonda paklauso ir grįžta nešina lėkšte, kurioje 3 pomidoriukai, raugintas agurkėlis ir šiek tiek salotų.

Kol visi valgo, einu telefonu bendrauti su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu – Arvydu Juozaičiu, kuris pasakoja, kur gimė idėja organizuoti Baltijos kelią.

Baltijos kelio gimimo vieta - Panevėžyje?

Panevėžyje LRT autobusas sustojo neatsitiktinai. Čia buvo vienas iš svarbiausių Baltijos kelio organizacinių punktų. Į orą filmuoti gyvosios grandinės iš Stetiškių oro uosto kilo lėktuvai. Yra netgi teigiama, kad čia galėjo kilti ne tik lėktuvai, bet ir idėja visiems susikibti į gyvąją grandinę Baltijos kelio metu.

Tokią teoriją iškėlė Latvijos visuomenės ir politinis veikėjas, žurnalistas Dainis Ivans. Anot jo, Panevėžio Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje susirinkę trijų Baltijos šalių atstovai, pirmą kartą prabilo, kad minint Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymo penkiasdešimtmetį, galėtų būti suorganizuota Baltijos šalių vienybę parodanti akcija.

LRT kalbintas vienas iš pagrindinių Baltijos kelio organizatorių Arūnas Grumadas sako, kad nėra žinoma, kur gimė Baltijos kelio idėja. Susitikimų buvo daug ir skirtingose šalyse, tad nėra aišku, kur pirmą kartą atsirado toks pasiūlymas.

„Tų pasiūlymų buvo labai daug. Tarp jų atsirado ir susikibimas rankomis, bet nuo tos idėjas buvo atitolta. Buvo daug laiko, tad ieškojome daugiau idėjų. Vėliau prie pirminės idėjos buvo grįžta ir oficialus sprendimas organizuoti Baltijos kelią buvo priimtas tik 1989 metais liepos 15 dieną“, – sako R. Grumadas.

Jis patikina, kad susitikimai Panevėžio bažnyčios rūsyje tikrai vyko, kadangi tai buvo slapta vieta, tačiau dabar jau niekas neatsimena, kokie žmonės ten dalyvavo, todėl Baltijos kelio gimimo paslaptis taip ir gali likti neįminta.

Idėja gimė Estijoje

Tuo metu, ekspedicijos metu Estijos senamiestyje sutiktas sąjūdininkas Arvydas Juozaitis, pateikia kiek kitokią įvykių versiją. Anot jo, apie tai, kad žmonės gali susikibti į gyvą grandinę imta garsiai kalbėti 1989 metais gegužės 15 dieną, kada Estijoje vyko pirmoji Baltijos asamblėja. Tą dieną Politinio švietimo namuose („Sakala“) vyko Baltijos šalių atstovų susitikimas.

„Mums reikėjo nuspęsti, ką daryti toliau, o susitikime dalyvavo visų trijų Baltijos valstybių frontų vadai. Martas Tarmakas (Estijos Liaudies fronto narys) siūlė dviračiais važiuoti per visas Baltijos šalis. Buvo protų mūšis, o siūlomos įvairiausios idėjos“, – sako A. Juozaitis

Jis įsitikinęs, kad idėja organizuoti Baltijos kelią gimė Estijoje. Tačiau tą sunku įrodyti. „Tada mes neprotokoluodavome susitikimų, tai dabar galima pasakyti, kad bet kur galėjo kilti idėja. Pavyzdžiui, Estijos Liaudies fronto narys Rainas Vaidemanas sako, kad tai jo žmona sugalvojo susikibimą, tačiau neįrodysi“, – teigia A. Juozaitis.

Kalbėdamas jis prisimena, susikibimas į gyvąją grandinę galėjo prasidėti ir „Mainor“ pastate Taline, tačiau dabar nebeprisimena, kur tiksliai tai įvyko. „1995 metais mano Sąjūdžio užrašus pavogė, ten tikrai buvai užsirašęs, tačiau dabar jau nebepažiūrėsi“, – sako A. Juozaitis.

Jis neneigia, kad susitikimai Panevėžio Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje vyko, tačiau mini, kad Sąjūdžio vadovybė ten nedalyvavo. Dalyvavo asmenys iš Sąjūdžio sekretoriato, tačiau nėra aišku, kas.

Susitikimas su diplomatu

Klausimas, ar Baltijos kelias galėjo gimti Panevėžio bažnyčios rūsyje, ko gero, ir liks neatsakytas. Tačiau, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius tikras, kad jis buvo pakrikštytas ten, kur galėjo gimti Baltijos kelio idėja.

Su diplomatu susitinkame vienoje iš Panevėžio kavinių. Šnekučiuojamės, kas jam yra Baltijos kelias ir ką jis atsimena iš laikų, kada buvo dar visai mažas.

A. Pranckevičius atsimena tikrai daug. Jis net Baltijos kelyje stovėjo.

„Tuo metu buvau nedidelis žmogus, vos 9 metų. Bet labai džiaugiuosi, kad buvau pakankamai subrendęs ir suaugęs, kad prisiminčiau tą dieną. Baltijos kelio dieną kartu su tėvais stovėjome tarp Panevėžio ir Ukmergės. Kai važiuoju į Panevėžį autobusu, visada prisimenu tą vietą ir į ją pažvelgiu“, – sako A. Pranckevičius.

Nors buvo mažas, jis prisimena ir kitą išsivadavimo epizodą, kada 1988 metais Gedimino kalno bokšte pirmą kartą buvo iškelta trispalvė vėliava. „Tada su šeima važiavome į Vilnių. Labai anksti atsikėlėme, sostinėje pažadinome savo giminaičius ir perpildytais autobusais skubėjome į Katedros aikštę, kurioje buvo tūkstančiai žmonių. Prisimenu, kaip tėtis pakėlė mane ant savo pečių ir aš pamačiau tą didžiulę minią“, – prisimena A. Pranckevičius.

Jo teiraujuosi, ar užsienio šalyse žmonės yra girdėję apie Baltijos kelią. A. Pranckevičius teigia, kad būtent Baltijos kelio ir Sausio 13–osios įvykiai yra labiausiai žinomi pasauliui, kada kalba pasisuka apie Sovietų sąjungos griuvimą ir tautų laisvėjimą.

„Visi prisimena tankus, kurie buvo Sausio 13–osios naktį. Taip pat Baltijos kelią. Niekam nereikia pasakoti, kas tai yra. Baltijos kelias buvo tarsi burtažodis, o jį aš esu panaudojęs ne vienoje savo kalboje“, – sako A. Pranckevičius.

Dėkojame Arnoldui už pokalbį ir skubame į autobusą. Važiuojame į oro uostą.

Į orą kilo trys lėktuvai

Panevėžio Stetiškių oro uoste susitinkame su miesto aeroklubo vadovu – Broniumi Zaronskiu. Baltijos kelio minėjimo dieną jis buvo atsakingas už tai, kad trys lėktuvai iš oro uosto pakiltų į viršų ir fiksuotų gyvosios grandinės akimirkas.

„Tuo metu visi rūpinosi Baltijos keliu. Mes lakūnai taip pat galvojome, kaip reikėtų prisidėti prie šios akcijos. Žurnalistai prieš Baltijos kelią pradėjo prašyti, ar galėtume juo su lėktuvais pakelti virš gyvosios grandinės. „DOSAAF“ savo lėktuvų mums liesti neleido, tad ėmiau ieškoti, kas galėtų skristi su savo privačiais lėktuvais“, – pasakoja B. Zaronskis.

O atrado tuo metu jis tris žmones. Į dangų iš Panevėžio oro uosto pakilo biržiečio lakūno pilotuojamas lėktuvas „An–2“, aviakonstruktoriaus panevėžiečio Vlado Kensgailos savadarbis lėktuvas „Aušra“ bei dviejų vietų lėktuvas „Egzotika“, kurį pilotavo panevėžietis Bronius Vaineikis.

B. Zaronskis pripažįsta, kad rizikavo, tiek jis, tiek ir pilotai. Dar prieš Baltijos kelią buvo užsiminta, jog nebūtų bandoma kilti į orą, tačiau laisvės troškimas ir noras iš viršaus pamatyti bundančią Baltiją buvo stipresnis nei baimė.

Paspaudžiu tvirtą B. Zaronskio ranką, į švarką segu Baltijos kelio ženkliuką ir dovanoju Baltijos kelio simbolį – kardelį.

Vakare dar susitinkame su Panevėžio miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku. Prieš 30 metų jis buvo vienas iš pagrindinių Baltijos kelio organizatorių, o įsimintiną dieną kartu su V. Kensgaila skraidė ore bei iš ten koordinavo minėjimą.

Grįžtame į viešbutį. Šiandien buvo paskutinė ekspedicijos diena, o penktadienį keliamės į Vilnių. Miestą, kuriame, kaip niekada po 30 metų žydi laisvė. Laisvė, kuriai stiprų impulsą davė Baltijos tautų vienybė. Tegul ši vienybė neblėsta, stiprėja ir lydi mus per amžius.

Reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Estijos ir Latvijos bus galima girdėti LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“, „10–12“, „Radijo popietė“, LRT TELEVIZIJOS laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, portale LRT.lt ir LRT socialiniuose tinkluose.

Grįždama per Latviją, kūrybinė grupė finišuos Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 23 d., kai bus minimos Baltijos kelio 30-osios metinės.

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius.

Papuoškite profilio nuotrauką kardelio simbolika

Atnaujinkite „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą