Lietuvoje

2019.08.22 17:02

Paviešintoje VSD pažymoje apie Seimo narę Rozovą – skandalingi faktai

atnaujinta 17.45
Saulius Jakučionis, BNS, LRT.lt2019.08.22 17:02

Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie Seimo narę Iriną Rozovą rodo, kad su Rusijos diplomatais tartasi dėl finansinės paramos politikės atstovaujamai partijai „Rusų aljansas“.

Šie duomenys 2018 metų sausį pateikti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar suteikti I. Rozovai leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Visą VSD pažymą galite rasti čia.

Trumpai: kokią informaciją surinko VSD?

Paviešintame dokumente rašoma, kad „Valstybės saugumo departamento duomenimis Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis Valstybės saugumo departamento vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos Federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais. Kaip pavyzdžiui“:

1. 2012 metais su Rusijos Federacijos diplomatais, kurių pavardės yra žinomos, buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkiminės programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai.

2. Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus įsiteigimo klausimai.

3. 2011 metais Seimo narė I. Rozova kartu su Rusų aljanso partijos bendražygiais aktyviai bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka politinių koalicijų formavimosi Vilniaus miesto savivaldybės taryboje procesui.

4. Taip pat VSD yra žinoma, kad su Rusijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo. Be to, buvo tartasi dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos diplomatais, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo.

„Valstybės saugumo departamentui yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“, – rašoma BNS turimame dokumente.

Jį po oficialaus kreipimosi žurnalistams perdavė Seimo pirmininkas.

Žvalgybos duomenimis, taip pat tartasi dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos diplomatais, kai buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo.

„Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei“, – teigiama rašte.

Susipažinęs su šia VSD informacija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šią savaitę nutarė atlikti parlamentinį tyrimą. Tam dar turės pritarti visas Seimas.

Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptartos iniciatyvos jungtis su Lietuvos rusų sąjunga.

I. Rozova šiuo metu dirba Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje Seime. Ji 2016 metų rinkimuose buvo išrinkta į Seimą pagal šios partijos sąrašą.

VSD duomenimis, 2012 metais su Rusijos diplomatais tartasi dėl susitikimų, per kuriuos būtų aptariamos Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai.

Anot žvalgybos, 2011 metais I. Rozova kartu su bendražygiais iš Rusų aljanso aktyviai bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant politines koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Rašte taip pat teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Jis 2014 metais išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. V. Malyginą VSD sieja su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.

Seimo pirmininkas dokumente informuojamas, kad VSD pareigūnas 2014 metais buvo susitikęs su I. Rozova, ji informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais.

„Seimo narė I. Rozova pažymėjo, kad ji skaito laikraščius ir supranta, kad tarp Rusijos diplomatų gali būti žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojų, bet gali atsakingai pareikšti, kad jokių kitų klausimų su konsulu ar kitais konsulato darbuotojais nesprendžia, bendravimas apsiriboja temomis, susijusiomis su tautinių mažumų klausimais“, – rašoma rašte.

„Taip pat pažymėjo, kad nei konsulas, nei kiti konsulato darbuotojai neklausinėjo apie politiką ar atskirus politikus. Seimo narė I. Rozova pokalbio metu taip pat pareiškė, kad neoficialioje aplinkoje su Rusijos diplomatais nesusitikinėja“, – teigiama VSD dokumente.

VSD tvirtina disponuojanti informacija, kad net ir po šio susitikimo I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos atstovais.

Visi šie duomenys Seimo pirmininkui pateikti siekiant įrodyti, kad parlamentarė nebuvo atvira, tikrinimo metu atsakydama į klausimą, ar palaiko asmeninius ryšius su žmonėmis, dirbančiais ne NATO ir ES šalių diplomatinėse įstaigose, karinėse struktūrose, teisėsaugos institucijose ir kitose organizacijose.

I. Rozova žvalgybai atsakė tokių ryšių nepalaikanti.

„Seimo narės I. Rozovos veiksmai, pasireiškiantys informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatais slėpimu bei šių ryšių pobūdis, sudaro pagrindą abejoti šio asmens patikimumu“, – teigiama rašte.

Seimo komiteto inicijuoto parlamentinio tyrimo metu bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas.

Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad planuojama aiškintis, kaip vertinti ir kitus politikus, anot jo, seniai iš žvalgybos pažymų žinojusius apie nuslėptus ryšius, bet nesiėmusius aktyvių veiksmų užkardyti grėsmių nacionaliniam saugumui.

Duomenys apie politikės ryšius paaiškėjo Seimo komitetui pradėjus aiškintis I. Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.