Lietuvoje

2019.08.22 15:42

Nausėda: Europa nebegali aklai kliautis JAV dėl savo saugumo

atnaujinta 17.05

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa nebegali aklai kliautis Jungtinėmis Valstijomis dėl savo saugumo ir turi pati prisiimti daugiau atsakomybės.

„Tampa vis akivaizdžiau, kad Europa nebegali aklai kliautis Amerikos dosnumu – ji pati turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą“, – ketvirtadienį per Vilniuje surengtą tarptautinę Valdo Adamkaus konferenciją sakė G. Nausėda.

Kartu Lietuvos prezidentas paragino „vengti etikečių klijavimo, vadinant plečiamus Europos Sąjungos gynybinius pajėgumus „strategine autonomija“ ar „Europos armija“, nes tai gali veikiau pakenkti negu padėti siekiant veiksmingos sąveikos su NATO“.

G. Nausėda pabrėžė, kad NATO lieka svarbiausias ir nepamainomas Europos saugumo garantas, o NATO ir Europos Sąjungos gynybiniai pajėgumai turi vieni kitus papildyti bei sustiprinti.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais metais griežtai spaudžia sąjungininkes Europoje sparčiau didinti išlaidas gynybai.

Europoje buvo kilęs susirūpinimas, kai NATO jis pavadino atgyvenusiu aljansu, Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje.

Lietuvos valdžia ilgus metus skeptiškai vertino ES karinį bendradarbiavimą, nerimaudama, kad jis gali dubliuoti NATO ir sumažinti JAV vaidmenį Europoje.

Vis dėlto D. Trumpo kritika aljansui ir britų sprendimas trauktis iš ES ėmė keisti Lietuvos poziciją.

Prisisėjusi prie glaudesnio ES gynybos bendradarbiavimo iniciatyvos, vadinamos PESCO, Lietuva ėmėsi vadovauti ES greitojo reagavimo kibernetinių pajėgų kūrimui.

V. Adamkus: diplomatija nepakeis strategijos

Prezidentas Valdas Adamkus, surengęs jau trečią iš eilės tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti užsienio politiką, pateikė savo pasiūlymus, kas, anot jo, turėtų būti Lietuvos prioritetai tarptautinėje politikoje. Jis taip pat pažėrė kritikos buvusiems šalies vadovams dėl Astravo atominės elektrinės ir neįvykusios elektros tinklų sinchronizacijos.

„Diplomatija niekada nepakeis neatrastos strategijos. Juo labiau nesukurs, jeigu jos nėra“, – konferencijoje kalbėjo V. Adamkus.

Pasak jo, Lietuvai būtina išsikelti aiškius ir pasiekiamus tikslus.

„Pirmiausia Lietuvai būtina nedelsiant atkurti abipuse pagarba pagrįstus santykius su Lenkija. Negalime leisti, kad būtų nuvertintas ir prarastas bendravimo įdirbis, sukurtas Lietuvai siekiant narystės ES ir NATO“, – sakė V. Adamkus.

Buvęs šalies vadovas taip pat kalbėjo apie naujų iniciatyvų tiek Rytuose, tiek santykiuose su kitomis Europos valstybėmis, tiek su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis būtinybę.

„Turime veikti aktyviai, ryžtingai ir atsakingai, juolab kad keleri pastarieji rinkimai paliudijo: politinės jėgos, spekuliuojančios antieuropietiškumu, kalbančios apie izoliuotą nacionalinę valstybę, Lietuvoje neturi didelio palaikymo“, – kalbėjo prezidentas V. Adamkus.

Lietuvos pastarąjį dešimtmetį galėtume vadinti sėkmingu, jei ne Astravo atominė elektrinė bei neįvykusi elektros tinklų sinchronizacija, sako V. Adamkus.

„Tai rimtas smūgis ne tik mūsų energetiniam sektoriui, bet ir mūsų nacionaliniam saugumui“, – konstatavo V. Adamkus.

Sakartvelo prezidentė Vilniuje pasiūlė aplinkinį kelią link ES

Sakartvelas norėtų pradėti derybas su Europos Sąjunga (ES) dėl bendrijos teisės perėmimo, net ir negavusi kandidatės tapti nare statuso, ketvirtadienį pareiškė į Lietuvą atvykusi prezidentė Salomė Zurabišvili.

Kalbėdama tarptautinėje konferencijoje Vilniuje, Sakartvelo vadovė pripažino, kad šiuo metu savo vidaus problemas sprendžianti ES yra užblokavusi tiesioginį kelią plėtros link, todėl būtina ieškoti naujų variantų.

Pagal įprastą tvarką, narystės ES siekiančios šalys kelerius metus derasi dėl ES teisės perėmimo daugiau kaip 30-yje derybų skyrių, pradedant žemės ūkiu ir aplinkos apsauga, baigiant laisvu darbuotojų judėjimu.

S. Zurabišvili sakė, kad Sakartvelas jau dabar yra pasirengusi derėtis dėl kultūros, švietimo, transporto ir kai kurių ekonominių klausimų, net jei tai ir neleistų jai tapti visateise nare.

„Kitos alternatyvos nėra, bet kadangi tiesioginis kelias į ES plėtrą atrodo laikinai užblokuotas, o Europa atrodo labiau susitelkusi į vidaus problemas, reikia mąstyti kitaip, planuoti nestandartines priemones ir būti pasirengusiems naujoviškiems metodams bei drąsiems žingsniams“, – sakė Sakartvelo vadovė per prezidento Valdo Adamkaus konferenciją Vilniuje.

„Turime belstis į kiekvienas duris, turime išmėginti viską, įskaitant dalykus, kurių nėra vadovėliuose – pavyzdžiui, pradėti derybas dėl skyrių, neturint formalaus statuso. Ne mėginti užsitikrinti statusą, o pasiekti tai, kas realiai yra Europoje“, – teigė S. Zurabišvili.

„Visose srityse, kuriose jau esame pasirengę – tai yra kultūros, švietimo, socialinio sektoriaus, transporto, kai kuriose ekonomikos srityse – užsitikrinti viską, išskyrus institucijas“, – teigė ji.

„Šiuo metu tai reiškia viską, išskyrus teisę spręsti, teisę balsuoti, teisę būti Europos Sąjungos politinių sprendimų rengimo dalimi“, – pridūrė Sakartvelo prezidentė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sakė, kad Lietuva palaiko Sakartvelo „pastangas, siekiant glaudesnių santykių su Europos Sąjunga, ypač įgyvendinant ES Asociacijos sutartį“.

Pirmoji prezidento V. Adamkaus konferencija buvo surengta 2017 metais. Ja siekta aptarti mūsų transatlantinės bendruomenės regioninės lyderystės užsienio politikoje būtinybę. Antrosios konferencijos metu dėmesys buvo sutelktas į Rusijos ateitį, o šiais metais dėmesys daugiausia koncentruojamas į ES ir NATO plėtrą į Rytus, aptariamas Vokietijos pirmininkavimas ES 2020 m. ir pasiruošimas Lietuvos pirmininkavimui ES 2027 m. Taip pat diskutuojama apie siekį įtvirtinti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos narystę šiose organizacijose, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai. Konferencija truks dvi dienas – ketvirtadienį ir penktadienį.