Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį pranešė, kad pasitrauks iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iki rugsėjo 6 dienos, kai partijos taryboje turėjo būti svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo.
„Aš jiems neduosiu tos galimybės (svarstyti)“, – žurnalistams sakė parlamento vadovas.
„Taip“, – atsakė jis, paklaustas, ar pasitrauks iš partijos iki svarstymo.
Žurnalistams ketvirtadienį jis sakė, kad apie sprendimą dėl pasitraukimo iš LVŽS užsiminė dar prieš pusantro mėnesio, kai buvo užsiminta apie šalinimą iš partijos.
„Galiu dabar parašyti pareiškimą. Pareiškimą parašysiu vieną dieną prieš partijos tarybos posėdį tam, kad partijos tarybai nereikėtų priiminėti tokių sprendimų“, – kalbėjo V. Pranckietis, paklaustas, kada ketina parašyti pareiškimą išeiti iš partijos.
Jis teigė Seime ir toliau būsiantis kartu su LVŽS, nes didžioji jų dalis, anot V. Pranckiečio, yra su juo.
„Ten yra daug žmonių, su kuriais aš norėjau dirbti ir noriu dirbti. Yra vienas žmogus, kuris nenori su manimi dirbti. Tegul būna jam geriau“, – pažymėjo V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas dar kartą patvirtino neplanuojantis jungtis prie Lietuvos socialdemokratų darbo partijos ar šios partijos frakcijos Seime, kad išsaugotų parlamento vadovo poziciją.
V. Pranckietis pasakojo, kad buvo tinkamas LVŽS kandidatas į įvairias pareigas iki tol, kol tapo šios partijos nariu.
„Manau, kad nebūdamas partijos nariu galbūt aš vėl būsiu geresnis partijos kandidatas“, – komentavo parlamento vadovas.
V. Pranckietis teigė, kad jam pakeliui su tais LVŽS nariais, kurie gali mąstyti laisvai. Jis aiškiai neatsakė, ar tokius „valstiečių“ atstovus mėgintų jungti į atskirą darinį.
„Man visada buvo pakeliui su žmonėmis, kurie gali būti laisvi“, – tikino V. Pranckietis.
V. Pranckietis, paklaustas, apie Seimo rinkimus 2020 m., teigė juose dalyvausiantis.
„Žinoma, kad dalyvausiu“, – teigė politikas.
Dūrė pirštu į NSGK narius
V. Pranckietis, paklaustas apie jam keliamas pretenzijas dėl tarnybinio transporto naudojimo, tikino problemų nematantis. Seimo pirmininkas pažymėjo, kad tiesiog elgiasi taip, kaip numato įstatymas.
„Aš esu ne ištremtas į Seimą, bet išrinktas į Seimą. Turiu prievolę važiuoti su tomis mašinomis, kurios man yra priskirtos, pagal įstatymą. Aš, laikydamasis įstatymo, jį ir vykdau. Neturiu kito pasirinkimo. Turėjau kitą pasirinkimą – pats važiuoti, bet tada dvi mašinos dar papildomai lydėtų. Keistai atrodytų“, – tvirtino parlamento vadovas.
Savo ruožtu jam rengiamą nepasitikėjimo procedūrą jis pavadino galimu balsavimu, kuriame iš tikrųjų būtų įvertintas pats LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, o ne jis pats.
„Tai nebūtų Seime balsavimas dėl V. Pranckiečio. Tai būtų balsavimas už R. Karbauskio pasiūlymą arba nepalaikant R. Karbauskio pasiūlymo. Nežinau, ar R. Karbauskis Seime yra toks populiarus, koks jis norėtų būti“, – pažymėjo V. Pranckietis.
Vėliau V. Pranckietis pakartojo, kad jo pozicija nesikeičia, tai yra jis pats trauktis iš Seimo pirmininko pareigų neketina.
„Valstiečiai“ V. Pranckiečiui turi priekaištų ir dėl jo elgesio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Irinos Rozovos istorijos.
LRT.lt primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) inicijuoja parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės I. Rozovos, kuri prieš pusantrų metų negavo leidimo dirbti su slapta informacija. Komiteto nariai, šį sprendimą priėmė, įvertinę ir Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją. NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas tikina, kad apie VSD informaciją apie I. Rozovą prieš pusantrų metų žinojo Seimo pirmininkas V. Pranckietis ir kai kurie NSGK nariai, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, todėl neatmetama, kad parlamentiniame tyrime gali būti įvertintas ir pastarųjų elgesys.
V. Pranckietis žurnalistams sakė, kad VSD informaciją apie I. Rozovą prieš pusantrų metų perdavė tuometiniam NSGK pirminininkui Vytautui Bakui. Anot jo, su ta informacija turėjo susipažinti visi NSGK nariai.
„Jie tos pareigos neatliko. Dabar, po pusantrų metų, staiga jiems iškyla nauja medžiaga. Reikėjo skaityti prieš pusantrų metų“, – stebėjosi V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas tiksliai neįvardijo, apie kokias galimas grėsmes dėl I. Rozovos veiksmų ar kontaktų jam perduotame rašte kalbėjo VSD, tačiau patikino neatsimenantis, kad pažymoje būtų užsiminta apie Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją, į kurios renginiuose šiemet dalyvavo I. Rozova.
„Apie tai, ko aš negaliu minėti čia, tai nebuvo tokios kažkokios baisios grėsmės, kurias reikėtų vertinti labai akylai, bet prašiau, kad NSGK tai vertintų“, – apie gautą informaciją aptakiai kalbėjo V. Pranckietis.
„Valstiečiai“ planuoja pašalinti V. Pranckietį iš partijos, nes šis atsisako trauktis iš pareigų nepaisant to, jog Seimo pirmininko postas pagal liepą pasirašytą koalicijos sutartį yra perduotas „socialdarbiečiams“.
„Valstiečiai“ yra surinkę parašus, reikalingus pradėti nepasitikėjimo procedūrą V. Pranckiečiu Seime, tačiau projekto neregistravo.
Norint Seimo pirmininką pašalinti iš pareigų dėl nepasitikėjimo reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.
