Lietuvoje

2019.08.22 10:05

Seimas atleisti įtarimų sulaukusio teisėjo Gurino kol kas nesiryžta

atnaujinta 10.50
Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.08.22 10:05

Seime stringa į korupcijos skandalą įsipainiojusių teisėjų atleidimo procedūra. Ketvirtadienį parlamente planuota balsuoti dėl prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos iš pareigų atleisti įtarimų sulaukusį Apeliacinio teismo teisėją Konstantiną Guriną, tačiau parlamentarai nutarė šio klausimo svarstyme padaryti pertrauką.

G. Nausėda taip pat teikia ir korupcijos byloje įtarimų sulaukusio Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko atleidimą iš pareigų. Šių teisėjų atleidimą inicijavo prezidentas, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos išadą. Teisėjų taryba, susipažinusi su teisėsaugos pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nusprendė, kad E. Laužikas ir K. Gurinas savo poelgiais pažemino teisėjo vardą.

Kaip numato įstatymai, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.

Seimo plenariniame posėdyje pradėjus svarstyti K. Gurino atleidimo klausimą, parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė pasiūlė kolegoms padaryti pertrauką šio klausimo svarstyme iki Seimo rudens sesijos. Anot jos, atleidimo klausimais į parlamentą kviečiams iš pareigų atleidžiamas asmuo, tačiau su K. Gurinu, pasak R. Baškienės, susisiekti nepavyko. Politikė tikino, kad reikėtų išsaugoti galimybę teisėjui Seime pristatyti savo poziciją.

„Priešingu atveju gali būti skundai ir apskundimai procedūrų“, – pažymėjo R. Baškienė.

Bendru sutarimu Seimas nusprendė klausimo dėl K. Gurino atleidimo iš pareigų svarstyme padaryti pertrauką iki rudens sesijos.

Advokatas perspėjo apie pavojingą precedentą

Ketvirtadienį parlamentas grįžo prie G. Nausėdos iniciatyvos atleisti iš pareigų Aukščiausiojo Teismo teisėją E. Laužiką. Į Seimą atvykęs teisėjo advokatas Mindaugas Dūda buvo pakviestas į tribūną pristatyti kliento poziciją.

Advokatas tvirtino, kad E. Laužikas galėtų pats pateikti savo poziciją Seimui, tačiau to jis negali padaryti, pasak M. Dūdos, nes su bylos faktinėmis aplinkybėmis nėra susipažinęs nei jis pats, nei Seimas.

„Šioje stadijoje, tai yra ne dėl apkaltos, Seimas ar atskiri jo nariai negali atlikti įrodymų rinkimo ir jų vertinimo veiksmų. Kiek suprantame, tam nėra jokių prielaidų, nes jokie faktiniai duomenys nagrinėjamu klausimu nėra pateikti. Kalbama tik apie patį ikiteisminio tyrimo prieš E. Laužiką pradėjimo faktą“, – atkreipė dėmesį M. Dūda.

Advokatas pabrėžė, kad nei prezidento dekrete atleisti teisėją, nei Seimo nutarime nenurodytas joks E. Laužiko poelgis, kuris gali būti vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą.

„Tad E. Laužikas objektyviai negali dalyvauti šiame posėdyje ir tinkamai įgyvendinti savo teisę teikti paaiškinimus ir būti išklausytas“, – komentavo M. Dūda.

Anot jo, neteisinga, kad E. Laužikui pradedama atleidimo iš pareigų procedūra, pačiam teisėjui nesuteikus galimybę susipažinti su jam metamais įtarimais.

„Gerbiami Seimo nariai, Jūs esate pavojingai arti slenksčio, kurį peržengus, gali būti sukurtas precedentas, kuomet Aukščiausiojo Teismo teisėjas jį kompromituojančiu pagrindu atleidžiamas remiantis ne įrodymais ar faktiniais duomenimis apie teisėj vardą žeminantį poelgį, bet pažyma tik apie galimai esančius ir galimai teisėtai surinktus įrodymus, kurių galbūt ir nėra“, – kalbėjo advokatas.

Socdemas Bronius Bradauskas kėlė klausimą, ar kas nors atlygins E. Laužikui nuostolius, jei paaiškės, kad teisėjas nusikaltimų nepadarė, bet bus atleistas. M. Dūda tvirtino, kad, jei E. Laužikas būtų atleistas ir vėliau išteisintas, žalos atlyginimo klausimas būtų sudėtingas.

„Negaliu atsakyti vienareikšmiškai, bet faktas tas, kad, jeigu reabilituojančiais pagrindais baigiasi procesas, už laiką, kurį jis nedirbo, už patirtą žalą turėtų būti kompensuojama ne iš bet kur, o iš valstybės biudžeto“, – aiškino E. Laužiko advokatas.

Seime pradėjus diskusijas dėl E. Laužiko atleidimo iš pareigų, konservatorius Jurgis Razma ragino kolegas palaikyti G. Nausėdos iniciatyvą atleisti teisėją ir kartu akcentavo tikintis, kad klausimo svarstymo ir priėmimo stadijoje parlamentarai išgirs „stipresnį teisinį pagrindimą“.

„Galbūt apkaltos kelias konstituciškai būtų tikresnis ir teisingesnis?“, – svarstė J. Razma.

Liberalas Eugenijus Gentvilas ragino Seimą susimąstyti apie tai, kad parlamentas turi balsuoti dėl teisėjo atleidimo nepasibaigusio ikiteisminio tyrimo metu. Anot jo, Seimui pateikti tik „du popieriai su keliomis eilutėmis“, o platesnės informacijos apie priežastis, kodėl siūlomas atleisti teisėjas E. Laužikas, nėra.

„Į kur mes esame įveliami? Man tikrai nekelia jokios abejonės prezidento teisė teikti dekretą dėl atleidimų, tačiau tokiu atveju, šiuo atveju Seimas, kaip politinis institutas, tampa įkaitu, kuris turi arba pasitikėti prezidento turima informacija, arba nepasitikėti. Bet, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, mes neriame į rizikos zoną“, – komentavo parlamentaras.

Seimas po pateikimo pritarė parlamento nutarimui dėl teisėjo E. Laužiko atleidimo iš pareigų. Už nutarimą balsavo 43 parlamentarai, 1 buvo „prieš“, 18 susilaikė. Toliau iniciatyvą atleisti teisėją iš pareigų svarstys Seimo komitetai.