Lietuvoje

2019.08.22 09:23

Nausėdos patarėjas Mačiulis: didžiausias klaustukas kabo virš Verygos ir Kukuraičio

„Prezidentas tikrai nebus tas, kuris tylės, jei įsipareigojimai ir viešai deklaruojami darbai nebus vykdomi“, – apie ministrų darbą LRT RADIJUI kalba prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis. Jo teigimu, daugiausia klausimų kelia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

– Atvažiavote iš Kauno, kur ir gyvenate. Neketinate keltis į Vilnių?

– Kol kas neplanuoju. Turbūt daug tūkstančių žmonių važinėja iš Kauno į Vilnių darbo tikslais ir aš nesu išimtis. Labai laukiu, kada ir vėl pradės važinėti traukiniai iš Kauno į Vilnių ir tada tikrai iš automobilio persėsiu į traukinį.

– Bet juk tai užima daug laiko. Ar Jūs traukinyje žadate skaitinėti įstatymus?

– Traukinio privalumas yra tas, jog galima dirbti prie kompiuterio, o važiuojant automobiliu ir naudojant laisvų rankų sistemą galima atsakyti į daug skambučių, ko dažnai nespėji padaryti per visą dieną.

– Buvote Kauno vicemeras. Dabar viskas vyksta nacionaliniu lygmeniu. Nesunku persiorentuoti?

– Turbut kiekvienas darbas ir patirtis yra naudinga. Tai, kad atėjau iš savivaldos, manau, yra didžiulis pliusas. Ne tik dėl to, kad vidaus politika apima ir regionų politiką – toks horizontalus prioritetas gali būti įgyvendinamas remiantis tiek mano, tiek kitų kolegų žiniomis. Svarbu ir tai, kad aš, būdamas Kauno vicemeru ir Kauno Tarybos nariu, dirbau ir bendravau su visų parlamentinių partijų lyderiais.

– Ar dabar šie kontaktai praverčia?

– Be abejo. Neužtenka vien kontaktų – reikia tuos žmones pažinoti. Mano manymu, žmones geriausiai pažįsti per darbą, o ne per reklaminius lankstinukus ar pasisakymus. Kai turi bendrą darbinę patirtį, gali žinoti, ko iš tų žmonių tikėtis.

– Kol kas vidaus politikos grupėje esate vienas. Kodėl?

– Vidaus politikos grupė nebus didelė – ją sudarys keturių žmonių komanda. Trys jų jau yra patvirtinti prezidento ir pradės darbą rudenį. Dar nesinori jų anonsuoti, nes jie dirba kitose vietose.

Buvo kalbama, kad neva prezidentui nesiseka rinktis komandos. Pasakysiu priešingai – trys ketvirtadaliai komandos jau yra suformuoti. Žvelgiant į tai, kaip į svarbią instituciją, nesvarbu, ar tai organizacija, ar verslo įmonė, per mėnesį surinkti visą vadovų komandą – nemažas iššūkis. Kaip bebūtų, manau, jog viskas pavyko puikiai.

Vidaus politikos grupėje dar nėra įvardinti kiti žmonės, nes mano pirminis darbas buvo padėti prezidentui suformuoti jo vyriausiųjų patarėjų komandą, todėl, galima sakyti, daugiau rūpinausi kitomis grupėmis.

– Ar pavyko rasti vyriausiąjį patarėją ar vyriausiąją patarėją švietimo, mokslo ir kultūros grupei?

– Nėra taip, kad prezidentas neturėtų iš ko pasirinkti. Yra pasirinktas protingas laiko tarpas apsispręsti, nes prezidentas svarsto tarp penkių kandidatų. Jis galvoja ne apie trumpalaikę perspektyvą, o apie ilgą darbą ir galbūt ne vieną kadenciją. Kaip bebūtų, neabejoju, kad sprendimas dėl švietimo, mokslo ir kultūros grupės bus greitai priimtas.

Jei anksčiau grupės buvo savarankiškos ir gana uždaros, šiuolaikinė vadybos filosofija sako, kad vidaus politikos, sveikatos apsaugos ir kitų sričių skirstymas – neteisingas. Pavyzdžiui, vidaus politikos temos liečia beveik visus kitus sektorius.

– Interviu „Kauno dienai“ minėjote, kad iki 2020 metų prezidentas yra pasirengęs dar pakeisti ministrų. Ar gali būti, kad tai Lino Kukuraičio ir Aurelijaus Verygos kandidatūros, kliuvusios prezidentui?

– Tikrai taip. Su dauguma ministrų, kurie yra patvirtinti naujojoje sudėtyje, prezidentas susitiko ir kalbėjo apie konkrečius jų darbus. Tiek A. Veryga, tiek L. Kukuraitis įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus, kuriuos prezidentas žino ir seks jų vykdymo eigą.

– Virš jų kabo didžiausias klaustukas?

– Sakyčiau, kad taip. Prezidentas to neslepia. Jis įvardijo šiuos nuogąstavimus ir prieš tai. Prezidentas tikrai nebus tas, kuris tylės, jei įsipareigojimai ir viešai deklaruojami darbai nebus vykdomi.

– Prezidentas vetavo keturis įstatymus. Kiek šie veto yra tiesiog veto ir kiek yra siūloma pakeitimų?

– Visi jie yra skirtingi. Buvo priimtas sprendimas politinėms partijoms nemokamai suteikti būstines, tai turbūt apskritai tokio įstatymo nereikia. Visi kiti įstatymai gali turėti korekcijas.

Paaiškinsiu, kodėl per vieną mėnesį tiek daug įstatymų buvo vetuojama. Prieš mėnesį pradėjęs eiti pareigas prezidentas neturėjo teorinės galimybės dalyvauti su įstatymų leidimu susijusiuose reikaluose. Prognozuoju, kad rudens sesijoje, tiek su Vyriausybe, tiek su Seimo komitetais, veto bus mažiau tik dėl išsiskirsiančių politinių pozicijų.

– Kiek patarėjai turi įtakos prezidentui?

– Patarėjo darbas yra patarti, o prezidento – priimti sprendimus. Prezidentės Dalios Grybauskaitės atveju patarėjai tarsi būdavo „back ofisas“. Naujasis prezidentas iš komandos tikisi šiek tiek daugiau, kad jie bus aktyvūs politikos dalyviai, veiks atskiruose sektoriuose ir atstovaus prezidento pozicijai.

– Dabar iškilo klausimas dėl Vyriausybės. Opozicija ketina kreiptis į Konstitucinį teismą esą dėl neteisėtai suteiktų įgaliojimų. Kaip Jūs vertinate šią situaciją?

– Prezidentas neleido eiti trumpuoju keliu, kai vienas ministras yra pakeičiamas senojoje sudėtyje, tada priimamas sprendimas, kad tarsi visiškai nepasikeitė Vyriausybės sudėtis. Ir kai ministrų skaitliukas visiškai atsinaujina, tada yra pakeičiami kiti du ministrai, tarsi bandant apeiti aiškiai apibrėžtą tvarką.

Prezidentas sakė, jog neleis keistai interpretuoti Konstitucijos ir viskas bus priimta taip, kad būtų aišku tiek politikams, tiek žmonėms. Tai, kas vyksta Seime, yra Vyriausybės atsakomybė. Neabejoju, kad jie sprendimus priima įsiklausę į teisininkų pozicijas.

– Jūs sakote, kad prezidentas neleido nueiti trumpuoju keliu. Bet, iš kitos pusės, apžvalgininkai teigia, kad prezidentas iš to išlošė tik Ramundą Karoblį ir moterį ministrę, o dėl viso kito prezidentui teko paklusti Ramūnui Karbauskiui. Sutiktumėte su tuo?

– Nesutikčiau. Mano manymu, tiek, kiek prezidentas buvo užsibrėžęs, tiek ir pasiekė. Per antrąjį rinkimų turą prezidentas tvirtino sieksiantis stabilumo ir darbų tęstinumo, kad ir kokios pagundos iš išorės skatino galvoti apie mažumos Vyriausybę arba daryti radikalią įtaką jos kaitai. Kaip bebūtų, tai būtų rodę prezidento nenuoseklumą.

Prezidentas koalicijai pasakė, kad derybų dėl jo keliamų reikalavimų nebus. Prezidentas norėjo, kad tiek Linas Linkevičius, tiek R. Karoblis tęstų darbą ir tai buvo pagrindinis akcentas.

Kalbant apie Roką Masiulį, prezidentas šio ministro darbą vertino gerai, tačiau, pakalbėjęs su koalicija, pamatė akivaizdžią problemą. Kad ir koks bebūtum geras ministras, kad ir kiek idėjų beturėtum, jei Seime neturi palaikymo, tu esi įkalintas. Likdamas Vyriausybėje, R. Masiulis būtų tarsi pleištas ir visos jo iniciatyvos nebūtų palaikomos. Prezidentas suvokė esamą padėtį ir norėjo išvengti politinės sumaišties. Prezidentas R. Masiuliui linki viso ko geriausio ir mato jo potencialą politinėje scenoje.

– Kokių siūlymų prezidentūra turi rudens sesijai?

– Nesinori užbėgti įvykiams už akių, tačiau galiu pasakyti, kad prezidentas bus labai aktyvus įstatymų leidyboje.

– Su kuo bus susijusios naujos iniciatyvos?

Visos iniciatyvos ves į gerovės valstybę. Jos lies ne tik aplinkosaugos temas, mokesčių politiką, administracinių resursų mažinimą, bet ir kitas sritis. Nenorėčiau išskirti kurio nors vieno įstatymo iniciatyvos, kad neužsidėtų nereikalingi akcentai.

Prezidentas turi profesionalų komandą, kuri rimtai žiūri į visus sektorius. Manau, kad visuose sektoriuose bus siūlomi veiksmingi pakeitimai.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.