Lietuvoje

2019.08.21 20:35

Trečioji stotelė – Bauskė: apie tai, kaip gudrūs latviai sovietmečiu uždirbdavo tūkstančius rublių

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.08.21 20:35

Baltijos kelio stotelė keliasi iš Rygos į Bauskę. Trečiajame dienoraščio puslapyje skaitykite, kaip broliai dvyniai kūrė verslą sovietmečiu ir kodėl Bauskės gatvėse žmonės kalba lietuviškai.

Trečiadienio rytą pradedu niekur nevėluodamas, nors antradienio vakaras ir buvo ilgas. Saulei besileidžiant nulipę nuo Latvijos nacionalinės televizijos stogo važiavome į nakvynės vietą. Kartu su mumis į autobusą atsisėdo ir lietuviškai kalbantys broliai Maciai, jie kelionės metu vardijo potencialų Lietuvos krepšinio rinktinės dvyliktuką.

Kalbėti lietuviškai jie išmoko jaunystėje. Broliukai augo vaikų globos namuose Latvijoje, o mirus tėčiui nuvyko į Klaipėdą, kur jis ir gyveno. Giminaičiai vasaros metu pasiūlė apsistoti Lietuvos uostamiestyje. Būtent čia jie ir išmoko kalbėti lietuviškai.

Įeiname į viešbutį, o Maciai kantriai laukia, kol pasidėsime daiktus. „Neskubėkite, mes visai šalia gyvename. Žmona nesupyks“, – kalba jau trečią kartą vedęs Nauris Macius. Brolis Normundas sako, kad jis vedęs buvo tik vieną kartą, šiuo metu yra išsiskyręs, tačiau nori susirasti žmoną – lietuvaitę, kuri mylėtų krepšinį.

„Tada tikrai važiuočiau gyventi į Lietuvą“, – sako Normundas.

Pasisodiname juos viešbučio vestibiulyje ir šnekučiuojamės, ko jie pavydi lietuviams. „Pavydim tos jūsų vienybės. Jūsų patriotiškumas labai didelis. O Latvijoje yra didesnis susiskaldymas, korupcija“, – pasakoja N. Macius.

Broliai prisimena, kad gyvenimas sovietmečiu ir dabar skiriasi kaip diena ir naktis. Tačiau jiems pereinamasis laikotarpis iš socializmo į kapitalizmą buvo švelnesnis. Broliai giriasi, kad jau 1985 metais nešiojo džinsus ir vaikščioju su „Nike“ bateliais.

„Iš kur?“ – klausiu. „Mes buvome spekuliantai. Jau nuo 1985 metų su užsieniečiais pradėjome keistis doleriais. Mes pirmieji Rygoje pradėjome nešioti ir „Nike“ batus.

Rizikavome, bet mes tai mėgome. Mūsų policija neliesdavo. Jie mus paima ir ką su mumis darys? Mes gi iš vaikų namų. Mamos nėra, tėčio nėra. Jie mums nieko negalėjo padaryti. Mums ten vaikų namai buvo kaip kalėjimas“, – prisimena pašnekovai.

Jų paklausiau, iš kur gaudavo prekių su amerikietiškų firmų ženklais. „Turėjome draugą iš Kalifornijos, kuris mums jų atveždavo. Iš sovietų kareivių pirkdavome jų atributiką, o ją mainydavome į amerikietiškus daiktus. Kareiviams tik duok dolerį, tai jie tau viską atiduos.

Na, o tada, kai atvažiuodavo pas mus į Latviją amerikiečiai, išsinuomodavome viešbučio kambarį už 5 JAV dolerius. Tuo metu tai buvo dideli pinigai. Atidarydavome laikiną parduotuvę ir pardavinėdavome. Milicijai mokėdavome kapeiką. Rizikuodavome, bet mums patiko“, – sako Nauris.

Latviams ne tik patiko, bet ir pavykdavo daug užsidirbti. Nauris prisimena, kad „Nike“ firmos bateliai kainuodavo apie 180 rublius, džinsų pora – 150 rublių, o firminiai marškinėliai apie 50–70 rublių.

„Tais laikais uždirbdavome tikrai labai daug. Atlyginimas būdavo šiek tiek didesnis nei 100 rublių, o mes per mėnesį tikrai daugiau nei 1 tūkst. rublių uždirbdavome. Bet viską ir išleisdavome. Problema ta, kad mes buvome labai jauni. Mūsų toks charakteris, nueini į kavinę ir pavaišini visus ten sėdinčius žmones. Gyvenome ta diena“, – prisimena broliai.

Su jais prisėdome pabendrauti vos kelioms minutėms, tačiau pokalbis užsitęsė kone visą valandą. Laikrodis rodo jau 23 valandą. Atsisveikiname su broliukais ir judame į kambarius.

Tyliai slenkame minkštu viešbučio koridoriumi. Ramybę sudrumsčia tik garsai, sklindantys iš trečiajame aukšte esančio 316 kambario. Lyg ir šeimyninis konfliktas. Prikišu ausį prie durų. Klydau, ne konfliktas ten, o garsi diskusija, kuriai diriguoja LRT prodiuserės Asta Einikytė ir Raimonda Katiliūtė. Ko gero, jos ir šiąnakt nemiegos.

Laikrodis rodo jau 1 valandą nakties. Šiandien užteks, einame miegoti, kad rytoj žydėtume.

Sudie, Ryga...

Kaip ir visada, rytas kai kuriems chaotiškas, o dar ir lietingas. LRT žurnalistė Eglė Bučelytė saulei kylant žingsniuoja į Rygos senamiestį sveikintis su Lietuva.

Ant pastatų kyla Latvijos vėliavos. Dairomės ir nesuprantame, ką mes praleidome? Juk Latvijos nepriklausomybės deklaracijos diena – gegužės 4-oji. Skambiname į LRT Vilniuje, klausiame, ką čia švenčia latviai. Skambiname ir į Lietuvos ambasadą Latvijoje. Iki eterio 5 minutės.

Netrukus gauname atsakymą, Latvija šiandien švenčia Nepriklausomybės atkūrimo ir Konstitucijos akto paskelbimo dieną. Sveikiname savo brolius!

Visai šalia viešbučio, po medžiu, su radijo klausytojais sveikinasi ir Lukas su Simona. Kalba apie Latvijos „nepiliečius“. Gyventojus, kurie kalba rusiškai ir neturi Latvijos pilietybės.

Vėliau visi grįžtame į viešbutį, dalinamės ryto įspūdžiais. Štai LRT žurnalistas Deividas Jursevičius pastaruoju metu keliasi labai anksti. Sako, jaučiasi kaip komandos tėvas, todėl turi užduoti gerą toną. Nors galėtų ir pamiegoti, juk nebe 20 jau metų, o grįžus ir toliau reikės žinias žvaliam vesti. Štai šį rytą jis atsikėlė 5 val. ryto ir išėjo pabėgioti. Nubėgo 6 kilometrus, o atrodo, lyg būtų miegojęs ne 6, o 10 valandų.

Tačiau ne toks žvalus šį rytą komandos inžinierius Bronius, jis naktį sušalo. „Lovos tai patogios, tik kad miegoti reikėjo dvigulėje lovoje kartu su inžinieriumi Virginijumi. Antklodė irgi viena, tai jis susisuko ir man nepaliko“, – pasakoja Bronius.

Susirenkame daiktus ir ruošiamės vykti į Bauskę. Paskutines laisvas minutes dar bandau išnaudoti su fenu džiovindamas baltus ekspedicijos marškinėlius.

Laba diena, Bauske!

Riedame istoriniu Baltijos keliu Latvijos miestelio Bauskės link. Lietus pila kaip iš kibiro. 13 valandą mes jau vietoje.

Deividas laukia pašnekovės – Bauskės lietuvių kultūros draugijos „Astra“ pirmininkės Danutės Slavinskos. Po truputį iš toli artėja žmogaus siluetas. Deividas lekia pasitikti.

„Laba diena, Danute“, – maloniu balsu sveikinasi Deividas.

Moteris, kiek sutrikusi, sako: „Aš ne Danutė, aš Birutė.“ Sutiktoji – taip pat lietuvė, o jų šiame mieste – apie 500.

Kita ateinanti moteris jau tikrai Danutė. Su plačia šypsena veide ji pasakoja, kad Bauskėje gyvenimas nesustoja, visi stengiasi padėti vieni kitiems ir po truputį judėti į priekį. „Stengiamės organizuoti renginius, į kuriuos įtraukiame tiek latvius, tiek ir lietuvius. Jų čia apie 500, tačiau atkūrus nepriklausomybę buvo net apie 2–3 tūkst.“, – pasakoja Danutė.

Ji teigia, kad į Bauskę daug lietuvių atvažiavo po tremties. Į Lietuvą jiems buvo uždrausta grįžti, todėl kėlėsi ten, kur būtų arčiau į gimtinę sugrįžti. „Kiti po karo pradėjo čia važiuoti todėl, kad Lietuvoje nebuvo darbo, o jo čia buvo. Galėjo daugiau užsidirbti. Žmonės dirbo ūkiuose. Buvo čia ir „Saulės“ fabrikas. Jame ausdavo antklodes ir kitus dalykus“, – migracijos į Bauskę priežastis vardija Danutė.

Ausdavo žmonės ne tik fabrike, tačiau ir miesto centrinėje Rygos gatvėje. Joje esančių namų sienos apaustos gėlių ornamentais.

„Čia jauna Latvijos menininkė suorganizavo. Prisidėjo visi: ir mūsų bendruomenė, ir tremtiniai, ir mano anūkai“, – sako Danutė.

Baltijos kelią ji taip pat prisimena, tik sako, kad tada dar nesuprato, kas vyksta. „Negaliu apsakyti to jausmo, kuris buvo širdyje. Stovėjau netoli Bauskės, o tas susikabinimas. Negaliu apsakyti, kokia dabar esu laiminga, kad galėjau dalyvauti Baltijos kelyje“, – prisimena Danutė. Baltijos žmonėms ji linki labiau gerbti vieniems kitus, daugiau šypsotis ir negailėti gero žodžio.

Kainos – kaip ir Lietuvoje

Po susitikimo su Danute važiuojame užkąsti. Sustojame vienoje kavinėje. Šalia jos – keletas automobilių su lietuviškais numeriais. Kas pro šalį važiuoja, o kas į Bauskę atvažiavo kitų prekių atsivežti.

Estija nustebino didelėmis kainomis, tačiau Latvijoje jos labai panašios kaip ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, „Cezario“ salotos – 5 eurai, karbonadas su sūriu – 6,7 euro, upėtakis – 9 eurai, alus ir sriuba – 3 eurai.

Sriubą užsisako LRT inžinierius Bronius. Sako, kad skani, tik skundžiasi, kad joje – vos viena alyvuogė, nors buvo rašyta „Sriuba su alyvuogėmis“. Beje, įdomu, kad meniu kavinėje parašytas ne tik latviškai, bet ir lietuviškai.

Kavinės darbuotojos teiraujuosi, ar daug čia lietuvių atvyksta. „Savaitgaliais apie 50 proc. čia esančių žmonių būna lietuviai“, – pasakoja ji.

Likusią dienos dalį kavinė tampa mūsų pagrindine darbo vieta. Bendraujame su LRT radijo klausytojais, filmuojame klipus, deriname vakaro scenarijų. 18 valandą mes jau Bauskės centre. Netrukus bendrausime su lietuviais, kurie susirinko Katedros aikštėje. O vakare judėsime į paskutinę Baltijos kelio stotelę – Lietuvą.

Reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Estijos ir Latvijos bus galima girdėti LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“, „10–12“, „Radijo popietė“, LRT TELEVIZIJOS laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, portale LRT.lt ir LRT socialiniuose tinkluose.

Grįždama per Latviją, kūrybinė grupė finišuos Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 23 d., kai bus minimos Baltijos kelio 30-osios metinės.

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius.

Papuoškite profilio nuotrauką kardelio simbolika

Atnaujinkite „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą