„Achemos grupės“ problema yra ta, jog, negaudama pelningų krovinių, ši krauna bet ką. Teisingomis aplinkosauginėmis priemonėmis taip pat nepasirūpinama laiku“, – reaguodamas į LRT tyrimą LRT RADIJUI sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas. Anot jo, „Achemos grupei“ priklausanti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) kenkia uosto įvaizdžiui.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, geležies rūda, dėl kurios keliamos taršos piktinasi Klaipėdos gyventojai, atkeliauja iš Rusijos prezidentui artimo oligarcho gamyklos. Nepaisant skundų, šią rūdą kraunanti įmonė planų nekeičia, o uosto direkcija neskuba pasinaudoti europine parama ir sumažinti taršą.
Jau ne vienerius metus klaipėdiečiai skundžiasi aplinkosaugininkams ir visuomenės sveikatos specialistams dėl KLASCO keliamos taršos, tačiau, institucijų teigimu, įrodymų, kad uosto įmonės veikla teršia aplinką, trūksta.
Klaipėdiečiai skundžiasi ne tik suodžiais, bet ir triukšmu, kurį sukelia naktimis kraunami kroviniai. Klaipėdoje gyvenančios Aušros tvirtinimu, ši problema šiemet yra gerokai didesnė.
„Miegoti atsidarius langą – neįmanoma. Garsai yra tokie stiprūs, jog naktį šoki iš lovos ir nesupranti, kas vyksta“, – LRT RADIJUI pasakoja moteris.
Paklausta, ar patiriantys diskomfortą klaipėdiečiai vis dar ieško išeičių problemai spręsti, moteris sako, kad bendruomenė atkakliai kovoja ir teikia skundus. „Gaunami atsakymai nelabai tenkina, nes visada viskas nustatoma esant normos ribose“, – priduria ji.
Kaip teigia S. Gentvilas, KLASCO atsilieka ne tik aplinkosaugos, bet ir investicijų klausimu.
„Anksčiau ji buvo didžiausia įmonė Klaipėdos uoste, o dabar nebėra lyderė ir kenkia visam uosto įvaizdžiui. Terminalų turime daug, tačiau problemų kyla tik su KLASCO. „Achemos grupės“ problema yra ta, jog, negaudama pelningų krovinių, ši krauna bet ką. Teisingomis aplinkosauginėmis priemonėmis taip pat nepasirūpinama laiku“, – komentuoja S. Gentvilas.
Konfliktinė situacija išliks?
LRT Tyrimas nurodo, kad, taršos prevencijos priemonių įgyvendinimas uoste – uosto direkcijos atsakomybė. Kaip bebūtų, jos atstovai abejoja, ar investicijos į tai, kad taršūs kroviniai būtų iškelti, atsipirktų.
Paklaustas, kodėl sprendžiant šį klausimą trūksta direkcijos iniciatyvos, S. Gentvilas tikina, jog direkcija jau yra pateikusi bendrąjį planą Vyriausybei, kuriame nurodomi leidžiami krauti kroviniai.
„Akivaizdu, kad ir toliau išliks konfliktinė situacija tiek iš miesto, tiek iš uosto pusės, nes tai nėra sprendžiama. Taršiausi kroviniai turi būti kraunami toliausiai nuo gyvenamosios vietos. [...] Apie tai kalbama daug metų, bet KLASCO vis tiek renkasi patį paprasčiausią būdą. Direkcija turi galimybę nuspręsti, kad miesto centre nebūtų kraunami taršūs kroviniai.
Beveik visos bendrovės krauna krovinius uždaru būdu. Bene vienintelė KLASCO tai daro atviru būdu ir dar po žmonių langais“, – sako S. Gentvilas.
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos aiškinimu, įstatymų spragos įmonėms leidžia išvengti atsakomybės. „Esame parengę įstatymo paketą, kuris išspręstų minėtas taršos už įmonės ribų problemas“, – LRT RADIJUI teigia ministras.
LRT tyrimas atskleidė, jog pastaraisiais metais KLASCO teritorijoje pastatytų oro stebėjimo stotelių duomenys visuomenei nėra pasiekiami iš karto, kaip kad yra kitose Europos miestuose.
„Kai pati įmonė administruoja stoteles, duomenis ir pastato jas, kur jai patogiau, tai kelia labai daug abejonių. Šie duomenys turi būti gaunami nepriklausomai ir būti matomi visuomenei“, – pabrėžia K. Mažeika.
Taip pat skaitykite
Reaguodamas į tai, jog geležies rūda, kelianti diskomfortą klaipėdiečiams, yra vežama iš Rusijos metalurgijos gamyklos „Metaloinvest“, kurio pagrindinis akcininkas – Rusijos prezidentui artimas oligarchas Ališeras Usmanovas, K. Mažeika tikina, jog nesvarbu, kokios tai šalies įmonė – standartai visiems turi būti vienodi.
„Klaipėdos uostas yra statytas tam, kad aptarnautų ir Baltarusijos, ir Rusijos krovinius. Čia yra tarnybų reikalas domėtis, ar tai kelia problemų. Klaipėdos uostas gyvuos tik turėdamas krovinių ir iš Rytų pasaulio. Kitu atveju uoste turėtume tik trečdalį krovinių“, – aiškina S. Gentvilas.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
