Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtina, kad LLRA-KŠS frakcija pasitiki savo kolege Irina Rozova, dėl kurios veiksmų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) inicijuoja parlamentinį tyrimą.
Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti LLRA-KŠS frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje.
VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika praėjusią savaitę po NSGK posėdžio žurnalistams sakė, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.
Trečiadienį NSGK nutarė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos. Komiteto narys Arvydas Anušauskas užsiminė, kad parlamentarams nerimą sukėlė I. Rozovos bendravimas su Rusijos diplomatais, kurie turėjo „kitas pareigas“. Parlamentarė yra pripažinusi, kad prieš pusantrų metų negavo leidimo susipažinti su slapta informacija.
LRT.lt kalbintas LLRA-KŠS lyderis, europarlamentaras V. Tomaševskis sakė kol kas neturintis, ką komentuoti, nes Seimo laikinoji tyrimo komisija dar nėra sudaryta. Anot jo, abejonės dėl I. Rozovos dar nieko nereiškia.
„Kiekvienas žmogus abejonių gali turėti labai daug ir per dieną jų gali nebelikti. Tai lygiai taip pat yra ir su šita išvyka į Gruziją. Visi turėjo abejonių, apie tai buvo kalbama žiniasklaidoje [...] 3-4 savaites, o dabar paaiškėjo, kad ten nėra jokios problemos – Seimo valdyba pati išleido. Panašiai gali būti ir dabar“, – tvirtino V. Tomaševskis.
Jis teigė, kad LLRA-KŠS nariai savo frakcijos kolege I. Rozova pasitiki.
„Aišku, kad frakcijos nariai pasitiki. Jie dirba vienoje frakcijoje, vieni kitais pasitiki. Kaip ir visi Seimo nariai. Visi davė priesaiką, atstovauja savo rinkėjams. Kokios čia problemos?“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
LLRA-KŠS lyderis teigė nematantis problemos, kad I. Rozova vyko į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėjos sesiją, nepaisant to, kad, VSD manymu, parlamentarų dalyvavimas šiame renginyje yra rizikos veiksnys.
„Lietuva norėjo šitos organizacijos, išsiuntė savo parlamentarę, vienintelę stačiatikę Seime. [...] Problemos apskritai nebuvo, bet tris savaites tai buvo eskaluojama. Sunku man pasakyti. Kol kas nematau, ką komentuoti. [...]
Man sunku suprasti rizikos sąvoką. Ką tai reiškia? Jeigu rizika, tai kokia rizika? Viskas yra rizika“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
Jis tvirtino, kad ir bendrauti su žiniasklaida yra rizikinga, nes vėliau pasakyti žodžiai gali būti netinkamai interpretuoti.
LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis teigė pats asmeniškai pasitikintis I. Rozova. NSGK iškilusias abejones dėl parlamentarės patikimumo, dėl jos ryšių jis vadino konservatorių intrigomis.
„Čia yra konservatorių intrigos. Jeigu kažkas ten ir susitikinėjo, tai visi susitikinėja. Gal kažkas iš nepatyrimo susitikinėjo ne Seime, bet visi kažkada buvo jauni, nežinojo, kad čia galima turėti nemalonumų. Dabar jau žino, kad reikia normaliai Seime susitikti. [...] Pati I. Rozova aiškino ir tada, kad turėjo kažkokių darbinių susitikimų dėl sūnaus studijų“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
Tiesa, jis nepatikslino, apie kokius I. Rozovos susitikimus ir su kuo, kalba.
Trečiadienį NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad su VSD surinkta informacija apie I. Rozovą kai kurie komiteto nariai – Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna – susipažino gerokai anksčiau negu kiti nariai. Komiteto vadovas stebėjosi, kodėl taip nutiko. Ši situacija nustebino ir V. Tomaševskį. Anot jo, šiuo metu klausimai dėl I. Rozovos turėtų būti adresuojami būtent V. Bakui ir L. Kasčiūnui.
„Tą informaciją turėjo V. Bakas. Kodėl dabar išplaukia informacija, kai jis pats išėjo iš komiteto pirmininko pareigų?“, – klausinėjo V. Tomaševskis.
