Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), trečiadienį išnagrinėję Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės Irinos Rozovos, kuri negavo leidimo dirbti su slapta informacija, veiksmų.
Tai žurnalistams patvirtino NSGK narys Arvydas Anušauskas.
„Nusprendėme sudaryti laikinąją Seimo tyrimo komisiją bendru sutarimu. Dėl I. Rozovos“, – žurnalistams trečiadienį po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Jis patikslino, kad NSGK inicijuoja tyrimą dėl tų aplinkybių, dėl kurių I. Rozovai prieš pusantrų metų nesuteiktas leidimas susipažinti su slapta informacija. A. Anušauskas teigė negalinti atskleisti, kokios konkrečiai priežastys lėmė sprendimą inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos, bet užsiminė, kad komitetui nerimą sukėlė parlamentarės bendravimas su tam tikrais asmenimis.
„Tai – Rusijos diplomatai, kurie turėjo kitas pareigas“, – asmenis, su kuriais bendravo I. Rozova, įvardijo A. Anušauskas.
Parlamentaras patikslino, kad LLRA-KŠS frakcijos narį narė su Rusijos diplomatais bendravo Lietuvoje, o tarp tų diplomatų buvo ir tokių, kurie buvo išsiųsti iš Lietuvos.
Kels klausimą, ar nepažeista Konstitucija
NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas žurnalistams po komiteto posėdžio teigė, kad I. Rozova negavo leidimo dirbti su slapta informacija dėl to, kad ji nuslėpė kontaktus su kitų valstybių diplomatais.
„VSD, atsižvelgęs į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne Europos Sąjungos diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, tai nuslėpė“, – tvirtino D. Gaižauskas.
„VSD konstatavo, kad jos informacija nebuvo sąžiningai duota, dėl to traktavo, kad galimai Seimo narys gali būti nelojalus, nepatikimas, yra viena, kita grėsmė, kad patikėta įslaptinta informacija gali būti nutekinta ar panašiai. Dėl to primygtinai prieštaravo leidimo išdavimui“, – tikino D. Gaižauskas.
Jis akcentavo, kad VSD pateikė visą informaciją apie asmenis, su kuriais ryšius palaikė I. Rozova. Anot jo, iš VSD medžiagos galima spręsti, kad dėl to galėjo kilti rizikos nacionaliniam saugumui.
Jis taip pat patvirtino, kad NSGK siūlys Seimui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl I. Rozovos veiksmų.
„Kreipsimės į Seimą, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ar I. Rozova, vienaip ar kitaip nuslėpusi anketoje aplinkybę, dėl kurios (jai – LRT.lt) nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nesulaužė priesaikos, ar nepažeista šiurkščiai Konstitucija“, – aiškino D. Gaižauskas.
Lygina su M. Basčio istorija, bedė pirštu ir į kolegas
Trečiadienį uždarame NSGK posėdyje dalyvavo VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika. Jis žurnalistams po posėdžio tvirtino atsakęs į parlamentarų klausimus, susijusius su VSD informacija apie I. Rozovą. Nuo platesnių komentarų VSD atstovas susilaikė. Uždarame NSGK posėdyje parlamentarai susipažino ir su VSD V. Pranckiečiui pateikta pažyma apie I. Rozovą.
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas žurnalistams sakė, kad komitetas gavo ir daugiau informacijos apie I. Rozovos veiklos epizodus, kurie gali kelti abejonių. Jis neslėpė, kad jos situacija primena buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio istoriją.
„Taip pat gavome visą informaciją, kodėl buvo atsisakyta (leisti susipažinti su slapta informacija – LRT.lt), kaip buvo vertinamas jos lojalumas, patikimumas ir kodėl VSD primygtinai prieštaravo jos leidimo išdavimui. Informacija, kurią mes gavome, tikrai yra panaši su 2017 metais, berods, gruodžio 22 dienos Konstitucinio Teismo išvadą, susijusią su M. Basčiu. Kada dėl M. Basčio veiksmų buvo pasakyta, kad, nenurodžius tam tikros informacijos anketoje, kai buvo pildoma dėl leidimo gauti įslaptintą informaciją, buvęs Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nes sulaužė priesaiką“, – dėstė D. Gaižauskas.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis pirmadienį NSGK vadovui perdavė VSD informaciją apie Seimo narę I. Rozovą, dėl kurios ji negavo leidimo dirbti su slapta informacija. Tai buvo parlamento vadovo reakcija į opozicinių konservatorių frakcijos narių Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio ir A. Anušausko prašymą paviešinti žvalgybos informaciją. Konservatorių teigimu, minimą raštą V. Pranckietis gavo 2018 metų sausio 18 dieną.
NSGK pirmininkas neslėpė, kad ši situacija uždarame posėdyje taip pat buvo aptarta. Pasak D. Gaižausko, komitetas aiškinosi, kodėl apie VSD turimą informaciją apie I. Rozovą žinojo Seimo pirmininkas V. Pranckietis ir kiti keli NSGK nariai, tačiau apie minėtą informaciją nežinojo likę NSGK nariai.
„Pažyma, kurioje, kaip pavyzdžiui, buvo pateikta visa informacija, prieš pusantrų metų pasirašo Vytautas Bakas ir du komiteto nariai – Laurynas Kasčiūnas ir Virgilijus Alekna. Vėliau nė vienas komiteto narys nepasirašo šitos medžiagos. Tačiau atėjus į komitetą Gabrieliui Landsbergiui, iš karto po pažyma deda parašą ds – „susipažino G. Landsbergis“. Vėl nė vienas komiteto narys mes apie tai nežinome ir jokių aplinkybių nėra pateikiama“, – aiškino D. Gaižauskas.
Jis neslėpė nuostabos, kad buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, žinodamas VSD turimą informaciją apie I. Rozovą, nesiėmė jokių ryžtingų veiksmų. D. Gaižauskas neatmetė, jog parlamentiniame tyrime ši istorija taip pat gali būti išnagrinėta.
L. Kasčiūnas: informaciją žinojo ir S. Skvernelis
NSGK vicepirmininkas, konservatorius L. Kasčiūnas po komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad VSD turimą informaciją apie I. Rozovą turėjo ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Žinojusiųjų situaciją prieš pusantrų metų yra tikrai ne vienas. [...] Mes turime ir Seimo pirmininką, kuris turėjo dar ir neįslaptintą raštą, [...] o šalia to dar buvo ir ministras pirmininkas S. Skvernelis“, – aiškino parlamentaras.
„Jis irgi žinojo situaciją. Jeigu jau aiškinsimės šitas aplinkybes, tai pasiaiškinsime ir tą faktą, kad ministras pirmininkas irgi pusantrų metų žinojo. Ne aš dabar esu koalicijoje su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga“, – pridūrė konservatorius.
L. Kasčiūnas, reaguodamas į D. Gaižausko pareiškimus dėl to, kad jis buvo susipažinęs su įslaptinta informacija, o kiti NSGK nariai – ne, tvirtino „nesantis kaltas, kad kiti per pusantrų metų neskaito pažymų“, nors tokią galimybę turėjo.
Konservatorius, paklaustas, kodėl nesiėmė jokių ryžtingų veiksmų, susipažinęs su VSD informacija apie I. Rozovą, teigė nenorėjęs pažeisti įstatymų.
„Ką tu gali daryti su įslaptintu raštu? Jeigu aš bandyčiau skleisti informaciją, kuri yra įslaptintame rašte, aš pažeisčiau Lietuvos Respublikos įstatymus“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras tikino, kad vis dėlto jis ėmėsi veiksmų – su kolegomis kreipėsi į Seimo pirmininką V. Pranckietį, jog jis pasidalintų VSD pažyma su NSGK, su visuomene. Be to, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad mėginimas švaistytis pažymomis taptų netinkamu politinės kovos įrankiu.
L. Kasčiūnas susilaikė nuo komentarų, ar I. Rozova verta apkaltos. Anot jo, tyrimas tai parodys. Tiesa, konservatorius neslėpė, jog jam I. Rozovos istorija primena M. Basčio, kuris buvo pripažintas pažeidęs Konstituciją, atvejį.
„Teiginys, jog kelia rizikų mūsų politinės sistemos stabilumui ir atsparumui nuo įvairių išorinių jėgų, manau, yra pakankamai tinkamas šioje situacijoje, nes mes kalbame apie rimtus politinius procesus, kurie susiję su valdančiąja koalicija“, – aptakiai kalbėjo L. Kasčiūnas.
Užkliuvo dalyvavimas ortodoksų asamblėjos sesijoje
Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti LLRA-KŠS frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje.
VSD direktoriaus pavaduotojas V. Mažeika praėjusią savaitę po NSGK posėdžio žurnalistams sakė, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.
