Lietuvos Vyriausybė šiandien gavo įgaliojimus Seimo reglamentuojamu protokoliniu nutarimu. Konstitucija sako, kad nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas pritaria jos programai.
Opozicija teigia, kad suteikus įgaliojimus žemiausio rango aktu gali kilti klausimas, ar tai nepažeidžia Konstitucijos ir ar tokios Vyriausybės sprendimai bus teisėti. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, jei kažkas neskiria naujos Vyriausybės formavimo nuo įgaliojimų suteikimo iš naujo, tai yra jų problemos. „Dienos temoje“ – žurnalistės Ritos Miliūtės interviu su Liberalų frakcijos nariu ir Seimo seniūnų sueigos nariu Eugenijumi Gentvilu bei LVŽS frakcijos atstovu, ministrų kabineto nariu Virginijumi Sinkevičiumi.
– Pone E. Gentvilai, ar opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės įgaliojimų konstitucingumo?
E. Gentvilas: Kreipsis. Ir čia mano nuomonė skiriasi nuo kai kurių kitų opozicijos narių. Kai kurie kiti opozicijos nariai sako, kad čia tikrai neatitinka Konstitucijos. Aš tuo nesu tikras.
– Bet abejojate?
E. Gentvilas: Abejoju. Ir labai stebiuosi, kad visiškai neabejoja nė vienas valdantysis. Jiems nekelia problemų net ir ta patirtis, kurią turėjo šita Seimo dauguma.
– Turite galvoje, su tiek nekonstitucinių įstatymų?
E. Gentvilas: Kiek įstatymų buvo priimta, kai paskui paaiškėjo, kad jie buvo nekonstituciniai. Nors irgi ten rovėsi plaukus, sakė: „Jūs čia, opozicija, nesąmones darote.“ Tarkime, LRT tyrimo komisijos sudarymas kaip Seimo nutarimas. Tai štai dabar niekas neabejoja, visiems viskas aišku, visi tokie konstitucinės teisės specialistai. Aš abejoju. Baisiausias scenarijus, kuris galėtų įvykti: mes turime kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir jeigu paaiškėtų po kokių metų, kad šita Vyriausybė buvo nekonstitucinė, jos sprendimai nebūtų atšaukiami, kadangi neveikia Konstitucinio Teismo verdiktai atgaline data. Tačiau įsivaizduokime, kaip atrodytų Lietuva. Visiems mūsų nedraugams tai tikrai plačiai šypsenos nušviestų veidą. Manau, to negalima daryti, ir mano siūlymas Seniūnų sueigoje buvo toks: galime kreiptis mes, kaip opozicija, tada užtrunka ilgai. Galima kreiptis kaip visas Seimas, tada be eilės Konstitucinis Teismas labai greitai apsvarsto šitą dalyką, nebūsime nežinomybėje ilgą laiką. Šitas Seimas yra taip jau padaręs. Priimdamas įstatymo pataisas dėl Referendumo įstatymo, iš karto pats Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, greitai gavo atsakymą, kad tos pataisos nekonstitucinės, teko keisti įstatymą. Kodėl dabar šitaip nedarėme, taip ir likau nesupratęs.
– Kodėl dabar šitaip nedaroma, pone V. Sinkevičiau? Nes iš tiesų, jeigu būtų ne opozicijos arba atskirų narių kreipimasis, grupės Seimo narių, o viso Seimo, tai labai pagreitintų procedūrą.
V. Sinkevičius: Aš pirmiausia nesu irgi konstitucinės teisės ekspertas, kuris galėtų tvirtai sakyti dėl vieno ar kito sprendimo pagrįstumo, bet vis dėlto Konstitucijoje labai aiškiai sakoma, kad balsuojama už naują Vyriausybės programą. Nauja Vyriausybės programa nebuvo teikiama. Mes pirmą kartą susidūrėme su ta, sakykime, kolizija, kai iš tiesų prisiekė naujas Prezidentas ir pasikeitė daugiau nei pusė ministrų, ir apie tai yra kalbama, kad tas pasikeitimas daugiau nei pusės ministrų, ar jis yra pagrindas vis dėlto sakyti, kad tai yra suformuota nauja Vyriausybė.
– Bet mes kalbame apie tai, kodėl tada nesikreipus į Konstitucinį Teismą ir neišsklaidžius bet kokių abejonių?
V. Sinkevičius: Opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą. Manau, mes sulauksime to sprendimo, ir manipuliacijos bus baigtos.
E. Gentvilas: Noriu pabrėžti, kad mes nemanipuliuojame. Čia įvyko tokia manipuliacija Seimo statuto pagrindu, nors Seimo statutas yra žemesnio rango dokumentas negu Konstitucija. Konstitucija, kaip žinome, veikia tiesiogiai. Seimo statuto pataisą turbūt reikėtų taisyti tiksliai.
V. Sinkevičius: Dar kartą norėčiau grįžti prie esminių turbūt dalykų, kad vis dėlto programa nesikeitė. Nauja programa nebūtų buvusi pristatoma, būtų, sakykime, tvirtinama dar kartą senoji programa. Dabar esminis dalykas tai būtų, be jokios abejonės, daug imlesnė, ilgesnė procedūra pagal laiką.
– Kiek ilgesnė? Viena diena?
E. Gentvilas: 7 dienomis. Bet galima susitarti dėl greitesnio.
V. Sinkevičius: Sakykime, kad tai yra labai draugiškas, jeigu sutartume su opozicija, scenarijus, bet...
– Bet jeigu programa nesikeičia, skaityti iš naujo plačiai nėra ką – tai tada galima tilpti į vieną dieną?
V. Sinkevičius: Mes skaičiavome, kad netilptume į vieną dieną, nes opozicinės frakcijos norėtų susitikti su premjeru, paklausti...
E. Gentvilas: Iš mūsų atėmė teisę susitikti net su naujais ministrais.
V. Sinkevičius: Manau, kad tas užtruktų tikrai daug ilgiau, o esminis dalykas vis dėlto yra laikas. Suprantu, opozicijai vis dėlto taip neskauda dėl tų neįgyvendintų Vyriausybės programos punktų. Vyriausybė yra visiškai kitoje situacijoje. Mūsų prioritetas yra įgyvendinti tuos darbus ir judėti į priekį.
– Bet, pone V. Sinkevičiau, jūs dabar kalbate, tarsi būtų ketinama įgyvendinti, bet, tarkim, ir sveikatos apsaugos ministras sako, kad gydymo įstaigų reformos jau nebeatliksime. Tai yra vienas iš pačių esminių Vyriausybės programos dalykų. Tai čia, galima sakyti, Vyriausybės programa nepasikeitė, tačiau Ministras Pirmininkas sako, kad reikės inicijuoti mokesčių sistemos peržiūrą, – tai čia tarsi kažkokių pakeitimų jau galima laukti. Tai kaip iš tikrųjų yra, pagal kokią programą bus dirbama – keistą ar ne?
V. Sinkevičius: Bus dirbama pagal programą, kurią patvirtino Seimas 2016 metais. Tų punktų, kurių galbūt nepavyks įgyvendinti, žinoma, jų bus. Kaip pavyzdys yra su sinchronizacijos projektu, dėl elektrifikacijos, galų gale tinklo testavimų. Dėl Latvijos ir Estijos opozicijos tai bus galima padaryti, tiktai dabar kalbama apie 2024 metus. Be jokios abejonės, tų klausimų bus. Bet esmė, mes matome, kad jeigu pastaruosius 2 metus Vyriausybė iš tiesų labai neblogai įgyvendino Vyriausybės programą, didžiausias neįgyvendintų darbų skaičius susikaupė būtent per paskutinį laiką, kai Vyriausybė tokia buvo, švelniai tariant, pakabinta. Todėl prioritetas būtų, turint pilną kabinetą, turint aplinkos ministrą, kurio, beje, trūko, ir dabar naujasis ministras labai aktyviai ėmėsi darbų, judėti į priekį būtent su tais įsipareigojimais.
E. Gentvilas: Štai, kolega, čia ir konstatuokime. Vyriausybė nenorėjo teikti Seimui programos, kad nepradėtų Seimas analizuoti, kas įgyvendinta, kas neįgyvendinta. Čia vienas dalykas. Dabar programoje įrašyti dalykai, kurie jau yra įgyvendinti jūsų Vyriausybės, bet dar tebėra šitoje programoje, ir trečias svarbiausias dalykas – Seime susiformavo nauja valdančioji dauguma, prisitraukė Lenkų rinkimų akciją ir susitarė dėl tam tikrų darbų. Žinoma, pirmiausia dėl postų tarėsi, tačiau susitarė dėl vaiko pinigų didinimo, dėl nemokamo moksleivių maitinimo pradinėse mokyklose, dėl nemokamų vaistų senjorams virš 75 metų. Kur šioje programoje kas nors matosi, jūs man parodykite. Ką mes čia vaidiname arba kodėl Seimas yra pastatytas kvailio vietoje? Atimta galimybė susitikti bent jau su naujais ministrais. Seimo dauguma balsavo, kad sprendimą priiminėsime šiandien. Be jokios pertraukos. Nors seniūnų sueigoje ryte tartum parašyta...
V. Sinkevičius: Pertraukos buvo paprašyta pusės valandos.
– Įsigilinti į 1,5 eilutės tekstą, ar ne?
E. Gentvilas: O Seimo seniūnų sueigoje sutarta buvo, kad rugpjūčio 22 d., ketvirtadienį, nuo 8 val. iki 9.30 val., bus naujos Vyriausybės įgaliojimų suteikimo svarstymas ir priėmimas. Balsuota, kad šiandien priiminėjame. Ką mums daryti? Gerai, kad mes pažįstame tuos 3 naujus ministrus kaip Seimo kolegas. Ar jie įgyvendins tą 4 partijų susitarimą? Ar jie įsipareigoja kitiems darbams?
V. Sinkevičius: Net neabejoju. Tai ir yra esminis dalykas: jeigu mes norime, kad jie įgyvendintų, jie turėtų pradėti dirbti. Tai ir buvo esminis pasakymas, kad bus pakelta programa ir pamatyta, kad kažkas įgyvendinta, kažkas neįgyvendinta. Vyriausybė tą daro nuolat. Kas 3 mėnesius Vyriausybės posėdyje yra peržiūrima Vyriausybės programa, kiekvienam ministrui jo veiklos sritis. Pabrėžiama, kurie darbai vėluoja, aiškinamasi dėl priežasčių, ir tie posėdžiai yra viešai transliuojami. Nėra kažkokia naujiena.
– Bet, V. Sinkevičiau, mes turime kai kurių ir visiškai naujienų, nes, tarkim, naujasis žemės ūkio ministras leidžia suprasti, kad nebūtinai bus vykdomas programos punktas perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, ar ne? Apie tai irgi nebuvo platesnės diskusijos.
E. Gentvilas: Programoje buvo, beje.
– Ketinimai tokie buvo rinkimų programoje.
V. Sinkevičius: Manau, ministras atsakys į šitą klausimą dabar išsamiai, turbūt įsigilinęs, kiek yra pajudėjęs tas projektas, nes man teko pavaduoti ministrą Giedrių Surplį tuo metu, kai buvo įvykęs konkursas, ir aš buvau tas, kuris parašu tvirtino būtent naujų patalpų konkurso rezultatus. Todėl manau, kad nereikėtų užbėgti įvykiams už akių, ko darys, ko nedarys naujieji ministrai. Manau, jiems reikėtų duoti laiko įsigilinti, kiek tie projektai yra pajudėję.
– O kodėl nebuvo duota laiko įsigilinti į būsimus jų darbus ir jų ketinimus Seimui, kuris galbūt didesne dauguma galėjo suteikti tuos įgaliojimus?
V. Sinkevičius: Šiandien svarstymas truko 3 naujųjų ministrų ir ministro pirmininko 125 minutes, tai yra 2 valandos. Klausti galėjo kiekvienas Seimo narys. Tik iš tų 4 žmonių, aišku, daugiausia klausimų užduota ministrui pirmininkui. Lygiai taip pat ir dėl ministrų, jie yra kiekvienas būtent politikas, Seimo narys. Netikiu, kad bent vienas iš jų bėgtų nuo klausimų, nuo opozicijos klausimų, nuo opozicijos kvietimo susitikti.
E. Gentvilas: Klausykit, tai gal šitaip tada ir pasakykim, kad pačiam, kaip kandidatui į eurokomisarus, nėra prasmės vaikščioti po frakcijas, užtenka tamstos salėje pusvalandį paklausinėti. Aš užsirašiau, deja, tik 26-u numeriu klausti, klausinėti leido 16 žmonių. Frakcijose susitikę su ministrais, naujai skiriamais ministrais, mes galėtume pakalbėti dalykiškai taip, kaip šįryt su tamsta kalbėjom kaip su pretendentu į Europos Komisiją.
V. Sinkevičius: Gerbiamas Eugenijau, bet jums juk niekas nedraudžia to padaryti dabar – pakviesti ministrų į frakcijas. Aš esu įsitikinęs, kad kiekvienas jų mielai ateis ir padiskutuos su jūsų frakcija.
E. Gentvilas: Supratau, kad Vyriausybės iniciatyva, Seimo daugumos iniciatyva yra nušalinti Seimą nuo Seimui suteiktų statutu teisių ir Konstitucijoje suteiktų teisių įsigilinti. O viskas pasakoma: 1 val. 25 min. jūs galėjote juos matyti, jie ten sėdėjo.
– Dabar aš jau pasakysiu, kad mūsų laikas, skirtas pokalbiui, baigėsi, ačiū. Pabūsiu Seimo pirmininke šitoje studijoje.
