Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį su darbo vizitu lankęsis Estijoje, sako, kad prezidentė Kersti Kaljulaid siekia efektyvinti rusų integraciją Estijoje, bet pabrėžia, kad kaimynai supranta sankcijų Rusijai svarbą. Jis taip pat apgailestavo, jog Rusija yra sugrąžinta į Europos Tarybos (ET) Parlamentinę Asamblėją.
„Estija gerai supranta, kur gyvena. Estija siekia rusų mažumos integracijos į visuomenę ir tikrai matau, kad tai yra vienas iš prezidentės prioritetų – kad šitie žmonės jaustųsi komfortabiliai, kad jie nebūtų traktuojami kaip kažkokie kitos rūšies žmonės Estijos visuomenėje, nes kartos keičiasi, ateina jaunesnės, naujos kartos, kurios jau nebėra tokios, kaip kad iškart po pasitraukimo iš Sovietų Sąjungos. Tikrai tai yra estiškai gerai kalbančios kartos ir žmonės, ir jie nori jaustis lygiaverčiais. Kartais galbūt susidaro įspūdis, kad įstatymiškai viskas taip ir yra, bet čia turbūt reikia ir visuomenės požiūrį tuos žmones keisti, kad jie tikrai jaustųsi visiškai komfortabiliai“, – siekį lengviau integruoti Estijos rusus į visuomenę aiškino G. Nausėda.
Vis dėlto prezidentas pridūrė, jog estai supranta Rusijos agresiją bei iš to kylančias pasekmes.
„Nepaisant to, Estijos patirtis ir mums galėtų būti naudinga, kalbant apie pietryčių Lietuvos klausimus. Rusija, jos agresyvus elgesys Ukrainoje, sankcijų priklausomumas nuo to, ar Rusija ketina keisti savo elgesį Ukrainos atžvilgiu, jiems yra savaime suprantamas dalykas. Kitaip tariant, jeigu Ukrainoje nėra pokyčių, negali būti pokyčių ir sankcijų politikoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Apgailestaujama, kad Rusija buvo sugrąžinta į ET Parlamentinę Asamblėją, sako G. Nausėda. Jo teigimu, šis sprendimas buvo priimtas neargumentuotai.
„Tas grįžimas į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją, kaip tik buvo priešingas pavyzdys, kuomet be jokių namų darbų ir jokių sąlygų įgyvendinimo tiesiog paimta ir nuspręsta, kad laikas sugrąžinti. Dėl šito klausimo, sprendimo, man atrodo, Baltijos šalių parlamentarai, atstovai laikosi tos pačios pozicijos, kad tai buvo neadekvatus sprendimas, kuris reikalauja dar visapusiškesnio įvertinimo ir tada jau spręsime, ką daryti šioje situacijoje“, – sakė G. Nausėda.
Estijos prezidentės K. Kaljulaid susitikimo logiką supratau, sako G. Nausėda.
„Aš supratau šito sprendimo logiką, nes ji buvo labai aiškiai išdėstyta. Ta logika yra tokia: kodėl mes leidžiame kitoms valstybėms spręsti apie Europos su Rusija santykius, o ne mums. Juk mes irgi ES dalis, tai jeigu gali kalbėti kiti, mes galime kalbėtis ir patys. Tai tokia buvo jos logika“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pridūrė, jog Lietuva, vis dėlto, sprendimo, kad su Rusija nėra apie ką daug kalbėtis, nekeičia.
„Aš gerbiu sprendimo motyvus, bet tai nebūtinai reiškia, kad mes elgsimės taip pat“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad dar balandžio mėnesį Estijos prezidentė K. Kaljulaid Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Toks poelgis buvo kritikuotas dėl to, jog apie vizitą nebuvo informuotos Estijos partnerės.
Antradienį G. Nausėda darbo vizito lankėsi Estijoje, kur susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid, ministru pirmininku Jüriu Ratu, parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene. Tai ketvirtasis Lietuvos Prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje. Lietuvos vadovo vizitas Taline sutampa su Estijos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
