Lietuvoje

2019.08.20 15:50

Seimas ėmėsi į korupcijos skandalą pakliuvusių teisėjų atleidimo: Laužikas prašė neskubėti

atnaujinta 16.17
Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.08.20 15:50

Parlamentas antradienį pradėjo kyšininkavimo byloje įtarimų sulaukusių Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko, Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimo iš pareigų procedūrą. Tiesa, E. Laužikas raštu kreipėsi į Seimą, prašydamas nepradėti šios procedūros, kol jis parlamentui nepristatė savo pozicijos, tačiau Seimas šiam prašymui nepritarė. Vis dėlto galiausiai dėl minėto teisėjo atleidimo po pateikimo nebuvo balsuota, mat Seimas padarė pertrauką, kurios „valstiečių“ frakcijos vardu paprašė Agnė Širinskienė

Šių teisėjų atleidimą inicijuoja prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos rekomendaciją. Teisėjų taryba, susipažinusi su teisėsaugos pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nusprendė, kad E. Laužikas ir K. Gurinas savo poelgiais pažemino teisėjo vardą.

Kaip numato įstatymai, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.

Prieš pradedant Seimo nutarimų dėl teisėjų atleidimo pateikimo procedūrą, posėdžiui pirmininkaujanti parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė informavo kolegas, kad yra gautas teisėjo E. Laužiko laiškas, kuriuos jis prašo Seimo nesvarstyti iniciatyvos atleisti jį iš pareigų, kol jis nepristatė savo pozicijos šiuo klausimu.

„Yra gautas E. Laužiko pranešimas, prašymas, kuriuo jis informuoja, kad objektyviai negali dalyvauti (Seimo posėdyje – LRT.lt), nes pageidauja, kad kartu su juo būtų ir dalyvautų jo atstovas, advokatas Mindaugas Dūda“, – pranešė R. Baškienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Seimo statute nėra numatyta, jog tokiais atvejais parlamentui būtina išklausyti asmens paaiškinimų. Vis dėlto R. Baškienė pasiūlė Seimui balsuoti, ar pradėti teisėjo atleidimo procedūrą. Parlamentarai nutarė neatsižvelgti į E. Laužiko prašymą ir pradėjo atleidimo iš pareigų procedūrą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ A. Širinskienė tikino abejojanti, ar Seimas elgiasi teisingai, neišklausydamas atleidžiamo teisėjo.

„Klausimų kyla, kai sprendimai priimami nedalyvaujant asmeniui, ypač, kai gautas E. Laužiko raštas. Atsargiai vertinu sprendimą svarstyti klausimą“, – tikino parlamentarė.

Skambėjo abejonės dėl procedūrų teisėtumo

Prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė, pristatydama Seimo nutarimą dėl E. Laužiko atleidimo iš teisėjo pareigų, pažymėjo, kad Teisėjų taryba rekomenduoja šį žmogų atleisti, įvertinusi teisėsaugos duomenis, kuriuose fiksuota, kad E. Laužikas 2018 m. gruodį, įsitraukęs į neformalų bendravimą su konkrečiu asmeniu, aptarinėjo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo nutartį konkrečioje byloje, nevengė interesų konflikto.

Vėliau, pasak J. Šovienės, kaip nurodo teisėsauga, E. Laužikas susipažino su kasaciniu skundu aptarinėjamoje byloje, nenusišalino nuo šio skundo nagrinėjimo.

„E. Laužikas toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už palankių sprendimų priėmimą suinteresuotiems asmenims bus atlyginama“, – pažymėjo G. Nausėdos patarėja.

Anot jos, E. Laužikas, surinktais duomenimis, 2019 m. sausį su konkrečiu asmeniu aptarinėjo vieną iš bylų, nagrinėjamų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, su asmeniu kalbėjosi apie galimą neteisėtą poveikį minėto teismo teisėjui.

Prezidento patarėja konkrečių pavardžių, su kuo bendravo E. Laužikas, neįvardijo.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas svarstė, ar Seimas iš tikrųjų elgiasi teisėtai, pradėdamas Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimo iš pareigų, remiantis nuostata, kad teisėjai pažemino teisėjo vardą. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad kai kurie teisininkai tvirtina, jog Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjai turėtų būti atleidžiami apkaltos būdu.

„Mums būtų gerai žinoti, ar čia nėra kokių teisinių kolizijų“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

J. Šovienė tvirtino, kad negalinti garantuoti, jog teisinių nesusipratimų dėl procedūrų neiškils.

„Galiu tik paminėti, kad, pagal Konstituciją, prezidentas atsakingas už teisėjų korpuso formavimą ir sprendžia visų grandžių teisėjų priėmimo, atleidimo ir kitus karjeros klausimus. Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų karjeros klausimais prezidentas priima sprendimus kartu su Seimu“, – aiškino G. Nausėdos patarėja.

Anot jo, 2006 m. Konstitucinio Teismo išaiškinime teigiama, kad, jei teisėjas tikrai savo poelgiais pažemino teisėjo vardą, teisėjų institucija privalo patarti prezidentui atleisti tokį teisėją iš pareigų arba teikti jo atleidimą Seimui.

Padarė pertrauką

Socdemas Algirdas Sysas stebėjosi, kodėl G. Nausėda inicijuoja teisėjų atleidimą, nepamėginęs kreiptis į dar vieną instituciją.

„Prezidentas turėjo ir kitą kelią – kreiptis į Teisėjų garbės teismą. Tada patys teisėjai priimtų sprendimų ir mes nesiveltume į diskusiją, kurioje nežinome visų detalių. [...] Ar prezidentas nepasitiki Teisėjų garbės teismu?“, – klausė parlamentaras.

G. Nausėdos patarėja J. Šovienė patikino, jog šalies vadovas tiesiog elgiasi taip, kaip yra numatyta Konstitucijoje.

„Tokį Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo kelią numato Konstitucija“, – patikino J. Šovienė ir pridūrė, kad pagrindo nepasitikėti Teisėjų tarybos sprendimais nėra.

Konservatorius Arvydas Anušauskas klausė, ar įtarimų sulaukę teisėjai nemėgino pasitraukti iš pareigų savo noru.

„Po tokios reputacinės dėmės, visi suprantame, teisėjai negalėtų bet kokiu atveju eiti savo pareigų. Norėčiau sužinoti, ar bent vienas iš teisėjų savo noru iš teisėjų korpuso mėgino pasitraukti. Ar trūksta tokių galimybių įstatymuose?“, – klausinėjo parlamentaras.

G. Nausėdos patarėja teisės klausimais J. Šovienė patikino, kad prezidentas tokio teisėjų prašymo tiesiog netenkintų dėl aiškios priežasties.

„Net ir esant prašymui pasitraukti savo noru, kuomet yra duomenų, kad teisėjo elgesys nederėjo su garbingo teisėjo vardu, tikrai nemanau, kad prezidentas rinktųsi galimybę atleisti teisėją jo noru, nes teisėjas, atleidžiamas savo noru, išsaugo visas savo garantijas“, – pažymėjo ji.

Priartėjus E. Laužiko atleidimo iš pareigų klausimo pateikimo procedūros pabaigai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė paprašė pateikime padaryti pertrauką. Anot jos, pertrauka reikalinga tam, kad galima būtų susipažinti su riboto naudojimo dokumentais. Be to, pasak „valstietės“ būtina išgirsti detalesnius Teisės departamento paaiškinimus dėl teisėjų atleidimo iš pareigų procedūrų bei išklausyti patį E. Laužiką. Šiai iniciatyvai Seimas pritarė.

Apeliacinio teismo teisėjo atvejis klausimų sukėlė mažiau

G. Nausėdos patarėja teisės klausimais J. Šovienė, pristatydamas Seimo nutarimą dėl Apeliacinio teismo teisėjo K. Gurino atleidimo iš pareigų, pažymėjo, kad Teisėjų taryba nustatė, jog šis teisėjas, būdamas teisėjų kolegijos, nagrinėjusios konkrečią bylą, pirmininku ir pranešėju, įsitraukė į neformalų bendravimą su bylos baigtimi suinteresuotu advokatu, iš anksto su juo aptarinėdamas bylos baigtį ir tokiu būdu pažemino teisėjo vardą.

„Teisėjas toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už palankius sprendimus gali būti atlyginta“, – pažymėjo J. Šovienė.

Anot jos, surinkti duomenys rodo, kad K. Gurinas 2018 m. nenusišalino nuo bylos, kurią neformaliai aptarinėjo su advokatu, ir joje priėmė sprendimą.

A. Sysas klausė patarėjos, ar tai tebuvo vienkartinis K. Gurino veiksmas, ar jis galimai neteisėtai galėjo pasielgti ne kartą. J. Šovienė replikavo, kad dabar tebevyksta ikiteisminis tyrimas, tad ji negali atskleisti daugiau detalių.

Galiausiai Seimas po pateikimo pritarė nutarimui atleisti Apeliacinio teismo teisėją K. Guriną iš pareigų. Už šią iniciatyvą balsavo 55 parlamentarai, nepalaikančiųjų nebuvo, 1 susilaikė.

Inicijavo 8 teisėjų atleidimą

Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę atleido korupcijos byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį. G. Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.

Teisėjų taryba atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, kurie yra įtariamieji korupcijos byloje.

Sprendimą dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – Teisėjų taryba atidėjo iki rugpjūčio pabaigos.