Lietuvoje

2019.08.20 20:09

Antroji stotelė – Ryga: po Baltijos kelio žmonės čia prarado paskutinius baimės likučius

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.08.20 20:09

LRT komanda tęsia ekspediciją Baltijos keliu. Antradienio stotelė – didžiausias Baltijos miestas Ryga. Apie pramiegotą rytą ir prabangius pusryčius Estijoje, kelionę į Rygą, garsiuosius brolius Macius ir bundančią Latvijos tautą skaitykite jau antrajame dienoraščio puslapyje.

Antradienio rytas. Laikrodis rodo 11 val. Šiandien viešbutyje šventė. Estijoje minima Nepriklausomybės diena. Viešbučio restorane stalai nukrauti nacionaliniais šalies patiekalais. Auksinėje lėkštėje mums neša marinuotą ungurį, kraujinę dešrą, raugintus kopūstus ir kiaulienos troškinį.

Papuotavę einame į viešbučio rūsį. Ten įsikūręs didžiulis SPA. Padedu galvą ant karštų estiškų akmenų ir, kaip ir vakar, klausau Arvo Parto kūrybos. Karšti vandens garai maloniai šildo veidą.

Staiga girdžiu, kaip skamba telefonas. Mintyse chaosas, iš kur garinėje pirtyje telefonas? Pramerkiu akis, guliu savo lovoje, o mano kambario draugo LRT fotografo Justino telefonas raudonuoja nuo praleistų skambučių. Pramiegojome.

Kitame ragelio gale – Martinos balsas. „Kur jūs? Visi jau seniausiai laukia. Greitai į apačią“, – ragina ji. Per 5 minutes susidedame daiktus ir lekiame į autobusą.

Viešbučio vestibiulyje dar sustojame pasiimti maisto davinį. Deja, jame visai ne rūkytas ungurys, o sulčių pakelis, sumuštinis, vanduo ir citrina. Laikrodis rodo 6 valandą ryto.

Pirmasis sustojimas – paminklas

Autobuse mirtinai tylu. Visi miega, spragsi tik klaviatūra. Mudu su fotografu sugebėjome pailsėti, kolegoms pasisekė mažiau. Kai kas kėlėsi 5 val. ryto, o kai kas ir visai bluosto nesudėjo. Pavyzdžiui, LRT prodiuserės Raimonda ir Asta. Jos visada už kadro, tačiau kelionėje šios moterys – pilkieji kardinolai, be kurių ir mūsų Baltijos kelio paminėjimas neįvyktų.

Autobuse prieinu prie LRT inžinieriaus Broniaus. Praėjusią naktį jam sunkiai sekėsi miegoti dėl itin minkšto čiužinio. Tačiau šiandien Bronius šypsosi it ištraukęs laimingą loterijos bilietą.

„Kaip miegojai?“ – teiraujuosi jo. „Šiąnakt labai gerai. Aš tą didžiulį čiužinį tiesiog nuėmiau nuo lovos ir dingo visas minkštumas. Pagaliau išsimiegojau“, – giriasi LRT inžinierius. Tada padeda galvą ant autobuso sėdynės ir bando gaudyti paskutines poilsio minutes.

8 valandą sustojame pačiame Estijos viduryje šalia Karu gyvenvietės. Miestelyje stovi paminklas Baltijos keliui atminti. Trys akmenys sujungti metaline grandine. Lietuvoje gyvąją žmonių grandinę vadiname Baltijos kelio pavadinimu, tačiau Estijoje tai vadinama Baltijos grandine.

Verta paminėti, kad estai Baltijos grandinėje santykinai buvo patys aktyviausi. Naujienų tarnybos „Reuters“ duomenimis, lietuvių buvo 800 tūkst., latvių – 400 tūkst., o estų – net 700 tūkst., nors gyventojų skaičiumi Estija yra kone 2 kartus mažesnė už savo seses.

8:30 val. Lukas ir Simona sveikinasi su LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ klausytojais ir portalo LRT.lt skaitytojais. Kiek vėliau jau visi kartu LRT TELEVIZIJOJE sveikinamės ir su Ignu Krupavičiumi. Trumpai pabendravę bei pasveikinę Estiją su Nepriklausomybės diena judame toliau. Po valandos – dar vienas tiesioginis pokalbis radijuje ir portale. Šį kartą iš kukurūzų lauko.

Prieš 30 metų agrokultūra Estijoje sudarė 15 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o kukurūzų Estijoje vargu ar būtumėte suradę. Šiandien tas pats ūkio sektorius generuoja tik apie 2,5 proc. valstybės BVP, tačiau kukurūzų šalyje daugiau nei prieš 30 metų.

Verta paminėti, kad estai yra treti Europoje pagal organinių ūkių skaičių. Čia jų yra 16 proc. nuo visos dirbamos žemės. Vieną kukurūzų burbuolę, deja, bet ne iš organinio ūkio, ragaujame ir mes. Dar žaloka. Tegul žydi, kaip ir Estijos laisvė, o mes keliamės į Latviją!

Laba diena, Latvija!

15 val. pasiekiame Rygą. Didžiausią Baltijos šalių miestą, kuriame yra 632 tūkst. gyventojų. Įsikuriame ant Dauguvos upės kranto, visai šalia Latvijos nacionalinės televizijos.

Iš toli artėja žmogaus siluetas. O pasirodo, tai – garsiausias lietuvis Latvijoje – Romualdas Ražukas. Lietuvių kilmės Latvijos gydytojas, politinis veikėjas bei antrasis Latvijos liaudies fronto pirmininkas.

„Skubėjau, galvojau, kad nespėsiu. Sunkiasvorė technika užkirto kelią visai netoliese. Galvojau, jau reikės čia laukti ilgiausiai. Bet ne, kapitalizmas juk. Greitai jie tuos darbus padarė ir praleido mane“, – pasitikdamas mus sako R. Ražukas.

Deividas Jursevičius sako, kad juk dėl to ir kovojome, o R. Ražukas pritariamai linkteli galvą. Priima mūsų dovanotą kardelį ir dėkoja. „Kaip sodininkas, galiu pasakyti, labai gražus, jokių ligų, labai šviežias“, – dovanotą gėlę giria antrasis Latvijos liaudies fronto pirmininkas.

Kelios minutės ir R. Ražukas tiesiogiai jau bendrauja su LRT žurnalistais bei visa Lietuva, pasakoja, kokius momentus jis atsimena iš Baltijos kelio.

„Mano diena buvo paskirta pasieniui. Užduotis – organizuoti mitingą Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Ten rūpinomės Baltijos kelio organizaciniais reikalais, dalijome ženkliukus, gėles. Darėme viską, kad Lietuvos ir Latvijos rubežius atrodytų pakiliai“, – prisimena R. Ražukas.

Jis teigia, kad iš pradžių buvo bijoma, kad neužteks žmonių Latvijoje, kadangi šalyje atstumas buvo didesnis nei kitose, tačiau žmonių užteko, o kai kam netgi nepavyko įsiterpti į gyvąją grandinę. R. Ražukas prisimena, kad buvo prašyta žmonių atvykti 1,5 val. anksčiau, kad visi spėtų susikibti, tačiau kai kas vis tiek nespėjo.

„Girdėjau skundų, kad kažkam žiguliukas sugedo važiuojant į renginį. Teko prašyti kitų pagalbos. O mobiliųjų telefonų ir interneto tuo metu nebuvo. Kai dabar pagalvoju, tai gyvoji grandinė buvo milžiniškas renginys, kuris nebūtų įvykęs be žmonių vienybės.

Tačiau buvo baimė, kad neleis žmonėms suvažiuoti, kad centrinė valdžia pamatys ir greičiau nuspręs, bet taip neįvyko. Aš manau, kad jie tiesiog nesitikėjo, kad toks milžiniškas renginys gali įvykti“, – Baltijos kelio sėkmės priežastis vardija R. Ražukas.

Prieš atsisveikindamas jis dar primena, kad po Baltijos kelio kai kurie žmonės susidūrė su represijomis. Ypač pilotas, kuris Latvijoje skraidė virš gyvosios grandinės. Tačiau tai tik menki nuostoliai, nes „po Baltijos kelio žmonės prarado paskutinius sovietinės baimės likučius. Visi suprato, kad priešais – tik laisvės kelias“, – to meto įvykius prisimena antrasis Latvijos liaudies fronto pirmininkas.

Latviški ledai ir Rygos praeiviai

Pabendravę su R. Ražuku judame aplankyti kolegų latvių, kurie dirba nacionalinėje televizijoje. Estija mus pasitiko vėsa, o Latvija karščiu, tad visi bėga pirkti ledų. Latvijos nacionalinio transliuotojo kavinėje jie – naminiai. Pardavėja sako, kad juos gamina viena Rygoje veikianti įmonė, o ledai – viena perkamiausių prekių vasarą.

Porciją ledų vafliniame indelyje užsisako ir LRT prodiuserė Asta Einikytė. Valgo su pasimėgavimu, turbūt vėsina nuo kalbų įkaitusį liežuvį. „Labai skanu, galėtų ir pas mus LRT kavinėje tokie būti, valgyčiau dažniau“, – ledus giria Asta.

Komandą palieku ir trumpam einu pakalbinti vietinių latvių. Vaikštau po Rygos senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO paveldą. Aplinkui zuja būriai turistų.

Kalbinu vietinį Jurį. Jam 25 metai. Baltijos metu gimęs jis dar nebuvo, tačiau pasakoja, kad apie Baltijos šalių vienybės akciją girdėjo.

„Mano tėvai tuo metu buvo studentai. Atsimenu, kad jie man pasakojo, kaip stovėjo Baltijos kelyje, tačiau Latvijoje šis paminėjimas buvo šiek tiek mažesnis nei Lietuvoje ar Estijoje“, – prisimena Juris.

Studentė Inesė sako, kad apie Baltijos kelią ji nieko negirdėjo. Tačiau lankėsi Vilniuje ir Lietuvą pažįsta.

„Turiu net draugų Lietuvoje. Jie visi labai gerai žaidžia krepšinį, o mes ledo ritulį mokame žaisti. Dar žinau, kad lietuviai ir latviai susiduria su emigracijos problema. Turime ir dar vieną bendrą bruožą – tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje prekybos centre galima nusipirkti varškės sūrelių. Kitose šalyse jų beveik nerasi“, – Lietuvos ir Latvijos panašumus vardija Inesė.

Senamiestyje gyventojus kalbina ir LRT RADIJO žurnalistas Lukas. „Kas jums yra laisvė?“ – latvės Unos klausia jis.

„Laisvė man yra daryti, ką noriu, ir sakyti tai, ką noriu. Ir svarbiausia, kad už tuos žodžius, kuriuos pasakai, nebūsi nubaustas“, – sako mergina. Pasiteiravus, ar ji ką nors girdėjo apie Baltijos kelią, ji atsako, kad žino, jog toks minėjimas buvo, tačiau tik tiek.

Tačiau jai į pagalbą atskuba draugė Renata: „Žinau, kad tai įvyko 1989 metais rugpjūtį. Tai buvo įvykis, skirtas paminėti žmonių laisvės troškimą. Jie norėjo parodyti, kad yra vieningi, ir todėl susikibo rankomis visose trijose Baltijos šalyse. Manau, kad tai buvo vienas svarbiausių renginių išsivadavimo iš sovietinės priespaudos procese“, – sako latvė bei priduria, kad Baltijos kelią ji matė tik nuotraukose.

Dar šiek tiek paklaidžioję Rygos senamiesčio gatvelėmis lekiame atgal į Latvijos nacionalinės televizijos pastatą. Jau visai netrukus ant pastato stogo sveikinsimės su Lietuva bei filmuosime interviu su latviais, kurie Lietuvos krepšininkus myli labiau nei savus, – tai broliai Maciai.

Pakylama į viršutinį pastato aukštą. Estijoje matėme senamiestį ir uostą iš viršaus, o čia – visa Ryga lyg nykštukų namelis. LRT fotografas Justinas įamžino gražiausias akimirkas, kviečiu pasižvalgyti po dienoraščio albumą.

Reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Estijos ir Latvijos bus galima girdėti LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“, „10–12“, „Radijo popietė“, LRT TELEVIZIJOS laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, portale LRT.lt ir LRT socialiniuose tinkluose.

Grįždama per Latviją, kūrybinė grupė finišuos Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 23 d., kai bus minimos Baltijos kelio 30-osios metinės.

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius:

Papuoškite savo profilio nuotrauką

Atnaujinkite savo „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą

Populiariausi

Karantinas Lietuvoje, koronavirusas

Lietuvoje

2020.08.04 10:23

COVID-19 atvejai Lietuvoje: 8 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, du – įvežtiniai sergančiųjų skaičius – 397; atnaujinta 10.44

12