Lietuvoje

2019.08.20 10:24

Seimas priėmė Vyriausybei palankų sprendimą: įgaliojimai suteikti iš naujo

opozicija į KT ketina kreiptis ketvirtadienį; atnaujinta 12.55
Modesta Gaučaitė, LRT.lt, BNS2019.08.20 10:24

Antradienį Seimas nusprendė suteikti Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei įgaliojimus iš naujo. Tiesa, tokį žingsnį opozicija palydėjo klausimais apie sprendimo atitikimą Konstitucijai. Ketinama net kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Dėl įgaliojimų suteikimo Vyriausybei iš naujo iš viso balsavo 111 Seimo narių, kurių 75 buvo už, prieš buvo 27, o susilaikė 9.

Opozicijoje dirbantys konservatoriai dar prieš posėdį pranešė ketinantis nepalaikyti Vyriausybės tvirtinimo. Socialdemokratai taip pat neketina pritarti tokiam sprendimui, o liberalai teigė ketinantys balsuoti laisvai.

Konservatorius Mykolas Majauskas dar posėdžio pradžioje citavo Konstituciją, kurioje nurodoma, kad naujas ministrų kabinetas gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas balsų dauguma pritaria jo programai. Tačiau, kaip kalbėjo M. Majauskas, kad antradienio programoje nėra siūlymo diskutuoti dėl programos.

„Tokiu siūlymu mes vaikštome labai plonu konstituciniu ledu“, – teigė M. Majauskas. O liberalas Kęstutis Glaveckas kalbėjo, kad tokie sprendimai gali lemti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Vyriausybės tvirtinimas atitiko Konstituciją.

Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas kalbėjo, kad klausimas dėl Vyriausybės programos yra ne tik teisinis, bet ir politinis. Politikas klausė, ar Seimo pirmininkas jaučiasi ramus dėl to, kad Vyriausybė dirbs pagal programą, priimta prieš trejus metus, nors pasikeitė daugiau nei pusė ministrų kabineto narių.

„Ar jums atrodo, kad koalicija yra ne butaforinė, o tikra ir nuoširdi, kad tie darbai, kurie yra ir bus patvirtinti. <...> Jūs remiatės tik teisininkų pasakymu, kad Konstitucijai tai tikriausiai neprieštarauja ir galime tęsti pagal buvusią Vyriausybės programą“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma kalbėjo, kad anksčiau nėra buvusios tokios sesijos, kurios programoje būtų įrašyta tiek projektų, keliančių abejonių dėl atitikimo Konstitucijai.

„Konstitucinių abejonių kelia siūlymas Vyriausybei įgaliojimus suteikti Seimo protokoliniu nutarimu. <...> Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, reikėtų eiti Vyriausybės programos tvirtinimo keliu, Seimo nutarimu. Nematau, kodėl dabartinei valdančiąjai koalicijai tai būtų ypatinga problema“, – sakė J. Razma.

Kreipsis į Konstitucinį Teismą

Opoziciniai politikai antradienį pranešė, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisinio Vyriausybės atnaujinimo scenarijaus. Tiesa, kol kas neaišku, kad kreipimąsi pasirašys tik konservatoriai, ar ir kitos opozicinės frakcijos. Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad jo atstovaujama frakcija dėl dar nekalbėjo.

Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad į Konstitucinį Teismą bus kreipiamąsi ketvirtadienį.

Valdantieji aiškina, kad vienas Seimo statuto straipsnis leidžia grąžinti įgaliojimus Ministrų kabinetui vienu balsavimu, jeigu nekeičiama Vyriausybės programa.

Opozicija teigia, kad šis straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai, nes joje numatyta, kad Vyriausybei įgaliojimai suteikiami balsuojant dėl jos programos.

„Jeigu Seime bus einama tuo pasiūlytu keliu per protokolinį nutarimą iš naujo suteikti Vyriausybei įgaliojimus, mes (...) nedelsdami imsimės rinkti parašus ir kreipsimės į Konstitucinį Teismą, kad būtų atsakyta, ar nereikėjo tvirtinti Vyriausybės programos normaliu Seimo nutarimu, kaip yra gana aiškiai parašyta pačioje Konstitucijoje“, – BNS Seime sakė didžiausią opozicinę frakciją turinčių konservatorių atstovas Jurgis Razma.

Naujus ministrus vadina profesionalais

Pats premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad prieš mėnesį Seimas jį dar kartą patvirtino premjeru. Jis priminė, kad ir prezidentas patvirtino naują Vyriausybės sudėtį. Ministras pirmininkas pabrėžė, kad Vyriausybės įgaliojimai nesibaigė, nes jie gali baigtis tik atsistatydinus ministrų kabinetui.

„Dėl to, mes nekalbame apie naujos Vyriausybės formavimą, mes kalbame apie Vyriausybės įgaliojimų suteikimą iš naujo. Tai yra esminis dalykas“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras pasidžiaugė naujai sudarytu ministrų kabinetu ir teigė, kad ministrai yra pasiryžę tęsti darbus ir dirbti Lietuvai. Jis gyrė Ritą Tamašunienę, kuriai tapus vidaus reikalų ministre, Vyriausybėje vėl atsirado moteris. Be to, ji – pirmoji moteris tapusi vidaus reikalų ministre.

S. Skvernelis teigė, kad visi nauji ministrai – Andrius Palionis, Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė – yra patyrę politikai, profesionalai, turintys politinių jėgų paramą, leidžiančią priimti reikalingus sprendimus.

„Lietuvoje daug kalbama apie mokytojo profesijos prestižą. Džiaugiuosi, kad net du iš trijų ministrų yra buvę mokytojai“, – sakė S. Skvernelis.

Konservatorė Aistė Gedvilienė užduodama klausimą premjerui kalbėjo, kad vidaus reikalų ir susisiekimo ministerijos, kurioms vadovaus Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai, yra strateginės, o joms pavaldžios tokios institucijos kaip policija ar strateginės įmonės, kaip Lietuvos paštas.

„Šias sritis atiduodate partijai, kurios vadovas dabinasi Georgijaus juostele, kažkada yra pasisakęs nevienareikšmiškai apie Ukrainos Maidaną, visai nesena istorija – ponios Rozovos atvejis, kuris gali baigtis Basčio likimu. Ar rinkdamasis kandidatus iš šios partijos negalvojote, kad rizikuojate Lietuvos nacionaliniu saugumu“, – S. Skvernelio klausė A. Gedvilienė.

Premjeras teigė nenorintis vertinti atskirų politikų poelgių, o teikiami kandidatai turi jo bei prezidento pasitikėjimą. Be to, jie, anot S. Skvernelio, atitinka saugumo reikalavimus ir yra nepriekaištingos reputacijos.

TS-LKD narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigė, kad kai kurie Vyriausybės pokyčiai nuvylė visuomenę. Omenyje ji turėjo sprendimą keisti vieną geriausiai vertinamų ministrų Roką Masiulį, vadovavusį Susisiekimo ministerijai.

„Jo dėka įvyko labai reikšmingi pokyčiai tokiose įmonėse, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, jo atkaklumas kovojant su korupcija buvo įvertintas tautos. O Lietuvos saugumo ekspertai yra perspėję dėl Rusijos ir su ja susijusių įmonių įtakos Lietuvos geležinkeliams ir šita įtaka nėra įveikta. <...> Ar nesijaučiate keistai pats, patraukęs iš savo Vyriausybės geriausiai vertinamą ministrą?“ – premjero klausė politikė.

S. Skvernelis teigė, kad Vyriausybė yra kolegiali ir jei kažkas yra padaryta vienoje ar kitoje srityje, tai yra Vyriausybės sprendimai, o vienas žmogus negali „nuversti kalnų“.

„Daug padaryta, ypatingai su valstybės įmonių pertvarka, skaidrinimu, tačiau reikia nepamiršti, kad valstybės įmonės atlieka ne tik pelno siekimo funkciją, jos turi nemažai socialinių funkcijų. Tikiuosi, kad auditai ir tyrimai pasibaigs teisinėje valstybėje logiška pabaiga – vienokiu ar kitokiu sprendimu“, – kalbėjo premjeras.

J. Narkevičius kalbėjo, kad tiek jo paties, tiek LLRA-KŠS prioritetas yra antikorupcinė veikla: „Čia būtinoji sąlyga, kuri turėtų būti vykdoma visose srityse, visose veiklose.“

Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen citavo Vyriausybės programą, kurioje rašoma, kad svarbiausia bet kurios teisės sąlyga yra jos aiškumas, vienareikšmiškumas ir vientisumas. Tačiau, kaip citavo politikė, net ir šiandien nacionalinės teisės kūrimas vyksta chaotiškai, neskiriama pakankamai dėmesio teisinės sistemos vientisumui, priimamų sprendimų poveikio vertinimui.

„Ar šiandien vykstantis procesas, kai ta pati Vyriausybės programa nėra iš naujo svarstoma Seime, atitinka šiuos jūsų Vyriausybės programoje 2016-aisiais įtvirtintus <...> principus?“ – klausė opozicijos lyderė.

Bet S. Skvernelis teigė, kad jam dėl to abejonių nekyla. Jis taip pat sakė, kad Vyriausybės įgaliojimų pabaiga yra ministrų kabineto atsistatydinimas ar atstatydinimas.