Lietuvoje

2019.08.20 11:45

Mokslo metų ilginimas: vieni pyksta dėl per karščius alpstančių mokinių, kiti mato naujas edukacijų galimybes

svarstytų ir mokslo metų ankstinimą, atnaujinta 13.27
Domantė Platūkytė, LRT.lt, BNS2019.08.20 11:45

Netylant diskusijoms dėl mokslo metų ilginimo, antradienį vykusioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos konferencijoje mokyklų atstovų nuomonės išsiskyrė – kol vieni sakė ilgesnius mokslo metus išnaudojantys įvairioms edukacinėms veikloms, kiti piktinosi, kad dėl per didelio karščio pamokose nualpdavo ir mokytojai, ir mokiniai.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius sakė konferencijoje nieko naujo neišgirdęs. Jo teigimu, konferencijos metu buvo dalinamasi gerąja patirtimi, kaip turėtų dirbti mokyklos, tačiau nors antrieji prailginto mokslo metai „jau ant nosies“, niekas nekalba apie tai, kaip tai veikia darbo kokybę.

„Apie papildomas lėšas taip pat nekalbama. Ateinantys mokslo metai vėl bus palikti mokykloms, kiekviena mokykla kapanosis iš to“, – apgailestavo A. Jurgelevičius.

Profesinės sąjungos atstovas teigė, kad konferencijos metu buvo kalbama, kad siekiant suvaldyti situaciją ir išvengti karščių, mokslo metus būtų galima pradėti ne rugsėjo 1-ąją, o rugpjūčio 15-ąją ar 1-ąją. Vis dėlto dėl tokios iniciatyvos naudos A. Jurgelevičius abejoja – jo teigimu, Rugsėjo 1-oji bus sunkiai pakeičiama mokinių ir mokytojų sąmonėje.

Mokykla tampa vaikų užėmėja

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė žurnalistams sakė, kad šiuo metu mokyklos gali atšaukti mokymosi procesą didelio šalčio metu, todėl, svarstė ji, didelis karštis taip pat turėtų būti pripažintas kaip ekstremali situacija.

J. Andrijauskienė teigė, kad reikėtų išskirti, ar kalbame apie mokinių užimtumą, ar jų pasiekimus: „Mokyklos tikslas pasidaro būti vaikų užėmėjais, kad vaikai turėtų galimybę nueiti į muziejų ar gamtą. Mano nuomonė kita – mokykla pirmiausiai turi mokyti vaikus per ugdomąją veiklą.“

Gimnazijos direktorė kalbėjo, kad kai kurių tėvų norą, jog jų vaikai mokytųsi iki pat Joninių galima perfrazuoti – tai skambėtų taip: tėvai nori, kad jų vaikai būtų užimti, sako J. Andrijauskienė. Profesinės sąjungos pirmininkė pažymėjo, kad ne visi tėvai taip jaučiasi – kiti interpretuoja, kad jei vykstantis užsiėmimas nėra pamoka, jų vaikas neprivalo joje dalyvauti.

Pasak J. Andrijauskienės, mokslo metų prailginimas galėtų duoti naudos, tačiau tai turėtų būti tikroji ugdomoji veikla. Kalbėkime apie tikrąjį mokymosi procesą, o ne apie jo imitavimą, sakė ji, ir pabrėžė, kad mokyklos nepritaikytos dirbti karščio metu.

Klaipėdos gimnazijos direktorė akcentavo, kad rengti papildomas veiklas labai padėtų didesnis finansavimas, kadangi norint iš Klaipėdos į Vilnių nuvežti dvi mokinių klases, reikia pakloti apie 700-800 eurų.

„O jei klasių mokykloje yra 25?” – retoriškai klausia J. Andrijauskienė.

Neatmeta galimybės ankstinti mokslo metus

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė apsilankęs Seime ir dalyvavęs frakcijų posėdžiuose, jo teigimu, nejautė spaudimo atšaukti mokslo metų ilginimą, tačiau pridūrė, kad reikėtų ieškoti bendro sutarimo ir susitvarkyti, kad mokyklos patirtų kuo mažiau nesklandumų.

A. Monkevičius kalbėjo, kad lengviausias sprendimas galbūt būtų sutrumpinti ir apriboti mokslo metus, tačiau svarbiausia – matyti išsikeltą tikslą ir ugdyti vaiką. Turime eiti tuo keliu ir nepalikti mokyklų vienų, kalbėjo ministras.

Jo teigimu, turime įgalinti daugiau savivaldybių ir pačių mokyklų kūrybiškai ir drąsiai ieškoti geriausio sprendimo, pavyzdžiui, intensyvinti pamokas, kitaip jas skaičiuoti.

„Nereiškia, kad mokslo metus reikia baigti visiems kartu <...> Kiekviena mokykla ir savivaldybė gali numatyti mokslo metų trukmę ir veiklas. Specifika plati, tačiau turime garantuoti ir kokybę, kad nebūtų prasilenkta su ugdymo programa ir planais, orientuotais į vaiko pasiekimus. Kartais ekskursija 8 valandų gali būti užskaityta kaip daugiau valandų, jei ji kokybiška“, – sakė A. Monkevičius.

Ministro teigimu, anksčiau mokslo metai gali baigtis ir kai kuriems vaikams, kurie nori pradėti dirbti. Tokiu atveju, sako A. Monkevičius, mokiniai gali intensyviau dirbti pagal individualų planą mokslo metų eigoje, o vasarą atlikti praktiką.

Ministras išskyrė didesnio finansavimo svarbą ir žadėjo siekti, kad tai būtų padaryta. Anot jo, didesnio finansavimo reikia ne tik edukacinėms veikloms, bet ir naujai įrangai, kurios reikia dėl pavasarį užklumpančių karščių.

Pasak A. Monkevičiaus, ministerija neatmeta galimybės ankstinti mokslo metus, tačiau tai turėtų būti gerai apsvarstyta.

Nustatyti mokslo metų pabaigą gali mokyklos

Ministro patarėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas teigė, kad mokslo metai nėra prailginti, o jų trukmė atstatyta į tokią, kokia buvo prieš 10 metų.

Jei mokslo metai būtų trumpinami, mokiniai turėtų ilgesnes vasaros atostogas, galėtų įsidarbinti, būtų lengviau organizuoti egzaminų sesiją, kalbėjo K. Butvydas. Jo teigimu, vis dėlto tokiu atveju gali būti sudaromos sąlygos darbdaviams pasinaudoti pigia darbo jėga, o mokiniams nesuteikiama galimybių toliau mokytis, iškyla mokinių užimtumo klausimas, gali didėti socialinių grupių atskirtis.

Tuo atveju, jei mokslo metai išliktų tokie patys, būtų galima skirti daugiau laiko mokytis kitomis temomis, rengti projektus ar tyrinėjimus, liktų daugiau laiko įgyvendinti programas, tačiau daugumoje mokyklų ugdymo procesas išlieka akademinis, sakė K. Butvydas.

Konferencijoje ministro patarėjas pabrėžė, kad nėra nustatyta konkrečios mokslo metų pabaigos – tai gali padaryti pačios mokyklos.

Anot K. Butvydo, Sveikatos ministerijai yra išsiųsti raštai, kad ji pateiktų rekomendacijas, kokia lauko bei vidaus temperatūra gali būti, kad pamokos galėtų vykti tinkamai. Šiuo metu nustatyta temperatūra – 28 laipsniai. Anksčiau ministras yra išreiškęs susirūpinimą, kad tokia riba yra labai nelanksti, todėl reikėtų išskirti reikalavimus pradinukams, ikimokyklinukams ir kitiems.

Nuo karščio alpo ir mokytojai, ir mokiniai

Mokyklų atstovai sakė, kad birželį užklupę karščiai nebuvo didžiausias iššūkis – sunkiausia buvo pakeisti programą ir išdėlioti ją per visus mokslo metus. Vienos Tauragės mokyklos vadovė pasakojo, kad mokslo metų prailginimą išnaudojo naudingai – užsiėmė įvairiomis projektinėmis veiklomis, domėjosi architektūra, rengė tematines dienas.

„Po tos savaitės negirdėjau iš mokinių, kad reikia trumpinti mokslo metus, buvo sakyta, kad reikia daugiau tokių veiklų“, – tikino mokyklos vadovė.

Žinoma, pripažįsta ji, mokslo metų pabaigoje vyravęs karštis sukėlė sunkumų, o mokiniai skundėsi, kad reikėtų daugiau kondicionierių, tačiau su šiais nesklandumais mokykla susitvarkė.

Vienos Klaipėdos mokyklos atstovė konferencijos metu apgailestavo, kad tai, kas labai gražiai pasakoma, paprastai nėra taip lengvai įgyvendinama. Jos teigimu, miesto vaikai yra išlepę, todėl sugalvoti kokių nors veiklų yra sunku. Konferencijos dalyvė taip pat akcentavo, kad Klaipėdoje edukacinių veiklų tikrai nėra tiek daug, todėl paprastai mokiniai per metus apsilanko visuose muziejuose.

Mokyklos atstovė priekaištavo, kad dalyvaujant įvairiose išvykose prarandama labai daug pamokų, kadangi išvykus mokytojui su viena klase, ir kiti mokiniai nebedalyvauja jo pamokose. Klaipėdietė taip pat piktinosi, kad situaciją pavasarį apsunkino ir didelis karštis: „Alpo mokytojai, alpo mokiniai“, – sakė ji.

Baiminosi karščių

Pavasarį savivaldybės kreipėsi į ministeriją prašydamos atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių. Tada A. Monkevičius sakė, kad mokymo procesas gali vykti ir birželį, tačiau vasarą mokytojai neprivalo vesti pamokų – gali būti įvestos įvairios kitos ugdymo formos, pavyzdžiui, pagalba mokiniams, kuriems reikia padėti, sporto varžybos, muziejų lankymas.

Tada ministras teigė, kad galima svarstyti, jog mokslo metai prasidėtų ne rugsėjo pirmąją, o anksčiau, jo manymu, vienas variantų yra atsižvelgti į orų prognozes ir leisti pačioms savivaldybėms apsispręsti, kada pradėti mokslo metus.

Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausa parodė, kad du trečdaliai šalies savivaldybių yra už trumpesnių mokslo metų grąžinimą. Savivaldybės taip pat nurodė, kad dauguma šalies mokslo įstaigų nepritaikytos dirbti per tokius karščius, kurie šalyje vyravo šį birželį.

Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams trunka 175 dienas, vyresniems moksleiviams – 185 dienas, iki birželio 21-osios. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.