Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį darbo vizito atvyko į Taliną, kur Kadriorgo rūmuose susitinka su šalies prezidente Kersti Kaljulaid.
Sostinėje Taline G. Nausėda vėliau susitiks ir su šalies ministru pirmininku Jüriu Ratu, parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene.
„Susitikimo metu su prezidente atkreipiau dėmesį į Lietuvos norą atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą. Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant gilinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, sustiprinti mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose.
Manau, kad Baltijos šalių prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek tolesnės eurotransatlantinės integracijos gilinimo. Pokalbio metu aptarėme svarbiausius energetinio saugumo klausimus, bendrų projektų bei iniciatyvų eigą“, – rašoma prezidento feisbuke.
Estijos prezidentė: mes stovime kartu
Taline susitikę K. Kaljulaid ir G. Nausėda džiaugėsi abiejų šalių bendradarbiavimu.
„Mums reikia drąsos, mes turime prabilti ir kalbėti apie savo vertybes, nes vertybės, tarptautinė teisė yra branduolinis ginklas mažoms šalims ir šioje vietoje mes stovime kartu. Mes bendradarbiaujame ne tik visose gerose srityse, tačiau ir sunkesnių pasitaikančių iššūkių metu“, – po susitikimo su G. Nausėda, kuris vyko Kadriorgo rūmuose, sakė Estijos prezidentė K. Kaljulaid.
Estijos vadovė įvardijo sunkumus tarptautinėje erdvėje, prisiminė karą Ukrainoje, neramumus Sarkatvele.
„Baltijos šalys yra tos, kurios niekada nepamirš, ir per tokius susitikimus mes kalbame apie tas šalis, kurios mums rūpi. (...) Mes taip pat kartu suprantame, jog mūsų regiono ir visos Europos saugumas yra nedalomas ir mes susiduriame su tais pačiais saugumo iššūkiais“, – pridūrė K. Kaljulaid.
Ji taip pat pasidžiaugė Estijos investicijomis Lietuvoje, prekybos sutarimais.
Aptarė daug klausimų
„Šiuo trumpo susitikimo ir diskusijos metu aptarėme daug klausimų“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Estijos prezidente K. Kaljulaid sakė G. Nausėda, įvardijęs Astravo atominės elektrinės saugumo, elektros tinklų sinchronizacijos ir kitas temas, kurios, pasak Lietuvos vadovo, yra svarbios visiems.
Estija nesvarsto jokių prekybos elektra linijų su Rusija
Kaljulaid, kuri patvirtino, kad sekti Latvijos pėdomis perkant elektrą iš Astravo atominės elektrinės (AE) Estija neketina.
„Estija nesvarsto jokių prekybos elektra linijų tarp Rusijos ir Estijos“, – sakė K. Kaljulaid.
G. Nausėda antradienį per vizitą Estijoje pasiūlė steigti specialų Europos Sąjungos koordinatorių rūpintis Baltijos šalių elektros tinklų atjungimu nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimu su Vakarų Europa.
Prezidentas sakė, kad į šią poziciją jau yra kandidatų, bet jų neįvardijo.
„Pasiūliau idėją įsteigti specialų koordinatorių sinchronizacijos projektui. Mes jį vadiname „ponu sinchronizacija“, – žurnalistams Taline sakė G. Nausėda.
„Jau turime keletą kandidatų, kurie gali užimti šią poziciją. Tai turbūt leistų sklandžiau ir efektyviau vystyti projektą“, – pridūrė jis per bendrą spaudos konferenciją su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
Sinchronizacijos projektu Baltijos šalys nori sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.
Šiuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos jau veikia elektros jungtis „LitPol Link“, tačiau pajėgumus numatoma sustiprinti tiesiant naują jūrinę jungtį.
Sinchronizacijos projektą numatoma baigti iki 2025 metų.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Eltai patvirtino, kad Latvija nesiruošia pirkti elektros iš Astravo AE.
Prezidentas su Estijos vadovais kalbėjosi užsienio politikos, energetikos klausimais: elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais elektros tinklais, bendros ES dujų rinkos sukūrimo bei Astravo atominės elektrinės saugumo temomis. Laiko planuojama skirti ir susisiekimo klausimams – bendrų transporto infrastruktūros plėtros projektų: „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ aptarimui.
Taline G. Nausėda aplankys televizijos bokštą ir Marjamajės komunizmo aukų muziejų, kur padės gėlių totalitarinio režimo aukoms pagerbti. Vėliau Lietuvos ambasadoje susitiks su Estijos lietuvių bendruomene, o vakare Kadriorge vyksiančiame priėmime prezidentas sveikins Estijos gyventojus Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
Tai yra ketvirtasis Lietuvos prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje. Lietuvos vadovo vizitas Taline sutampa su Estijos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
