Lietuvoje

2019.08.19 21:15

Tamašunienė apie Karbauskio siūlymus būti jautriai: ne to žmonės tikisi iš politikų

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.08.19 21:15

Antradienį Seimas rinksis į neeilinę sesiją. Bus balsuojama dėl įgaliojimų ministrų kabinetui suteikimo. Atnaujintoje Vyriausybėje keičiasi trys ministrai: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Rita Tamašunienė bei Jaroslavas Narkevičius vadovaus Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijoms, o žemės ūkio ministru tampa „socialdarbietis“ Andrius Palionis.

Politologai pastebi, kad, likus metams iki Seimo rinkimų, naujiesiems ministrams bus sudėtinga imtis reikšmingų darbų, be to, užtruks susipažinti su ministerijų veiklos specifika. Ko laukti iš naujųjų ministerijų vadovų, LRT laidoje „Dienos tema“ pasakojo paskirtoji vidaus reikalų ministre R. Tamašunienė.

– „Valstiečių“ lyderis sakė, kad būsite ta ministrė, kuriai netrūks moteriško jautrumo. Kaip dalysite tą moterišką jautrumą pavaldiniams?

– Žodis „jautrumas“ – vyriškosios giminės, jis turėtų būti nesvetimas nei moterims, nei vyrams. Bet politikoje reikia tiek, kiek tai įgalintų spręsti problemas, o atsisėdę, jautriai reaguodami į problemas ir nesiimdami veiksmų... Ne to žmonės tikisi iš politikų.

– Vienintelė moteris ministrų kabinete. Negąsdina?

– Negąsdina, nes ir Seime nėra moterų daugumos. Nesu šalininkė moterų ir vyrų prioritetų, vis dėlto turėtų užimti pozicijas žmonės, kurie šiuo metu tą gali padaryti. Manau, būdama moteris, Vyriausybėje galėsiu parodyti, kad ir moteris iš tikrųjų gali. Vidaus reikalų ministerijoje būsiu pirmoji moteris, tai jaučiu atsakomybę, iššūkius.

Bet iš tiesų manau, kad gebėsiu tą atlikti vien dėl to, jog mano politinė patirtis, didelis kompetencijų bagažas įgalins greičiau susigaudyti procesuose, kaip derinami teisės aktai, kokios partijos ir kokios jų nuostatos vertinant įstatymų projektus Seime. Manau, tai ir nulėmė, kad apsisprendžiau tapti ministre.

– Sakėte, kad visko gyvenime reikia ir galima išmokti, ir teigiate, kad esate mokymosi visą gyvenimą šalininkė. Ko jums reikia išmokti? Kas dar neaišku ministerijose?

– Yra specifinės sritys, kuriose galbūt mano žinių ir buvo šiek tiek mažiau, nors kaip frakcijos seniūnė visada ruošdavau darbotvarkę, ir visos sritys, visi įstatymai man žinomi. Bet iš tiesų viešasis saugumas, statutiniai pareigūnai buvo ta sritis, į kurią gilinausi iki premjero teikimo ir prezidento pritarimo. Gavau informaciją ir jau dabar žinosiu, kokios yra probleminės sritys, kaip reikėtų spręsti daugelį problemų, kurias kelia šio sektoriaus pareigūnai.

– Viena iš problemų, kurią įvardijate, yra regionų plėtra. Ką ir kur reikia plėsti, apie ką čia kalbama?

– Didžioji dalis Vidaus reikalų ministerijos sričių yra susijusi su mano tiesioginiu išsilavinimu ir turima patirtimi: valstybės tarnyba, savivaldų stiprinimas, viešasis administravimas ir regionų plėtra. Dirbau savivaldybių administracijos direktoriaus pavaduotoja, Ir, be abejo, viešosios paslaugos, dokumentų valdymas, tuo metu savivaldybės organizuodavo konkursus. Visos tos sritys man yra gerai pažįstamos.

– Ką ten plėsti? Visi regionai jau išsiplėtę.

– Regionus reikia įgalinti, suteikti teisines priemones jiems veikti. Dabar iš tikrųjų viską sprendžia centralizuotai, t. y. Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros taryba rengia programą, kurią paskui realizuoja savivaldybės. Regionai dabar neturi nei galių, nei galimybių priimti sprendimus, jie tik pritaria programai, kurią sudaro ir parengia Regioninės plėtros taryba. Ir nebūtinai kiekvienam regionui yra aktualu tai, ką nusprendė centrinė valdžia.

Decentralizacija yra tas pagrindinis aspektas, kuris įgalintų regionų tarybas dirbti, ir manau, kad tie metai yra laikas suteikti juridinį statusą regioninėms taryboms ir įgalinti dirbti. Taip pat reikia siekti dermės tarp pagrindinių strateginių valstybės dokumentų, t. y. Nacionalinės pažangos planas ir, be abejo, Regioninės plėtros programa turėtų tapti horizontaliu valstybės prioritetu, ir taip būtų sprendžiamos kiekvieno regiono savitos problemos, atskleistų jų potencialą, nes regionai turi skirtingus potencialus – didiesiems miestams ir mažiesiems regionams aktualūs visai skirtingi dalykai.

– Policininkų, ugniagesių algos – nuolat bruzdėdavo šių tarnybų atstovai. Ką jūs galvojate – kelsite jiems algas ar kitaip bandysite motyvuoti juos dirbti?

– Iš tiesų reforma ir optimizavimas, struktūriniai pokyčiai šiose tarnybose jau įvyko. Įsigaliojus Vidaus tarnybos naujajam įstatymui, įvyko tie pokyčiai, ir atlyginimas pareigūnų didėja. Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi pasiekti tūkstančio eurų atlyginimą.

Lyginant aukščiausio laipsnio pareigūną ir žemesnio, be abejo, atlyginimas skirtingas, ir tas atlyginimas dar nėra pasiektas. Pareigūnų profsąjungos kelia, mano vertinimu, teisėtus reikalavimus, jeigu valstybė įsipareigoja ir jiems pridėjo darbų ir funkcijų optimizuodama sistemas. Be abejo, čia reikės ieškoti resursų ir pateisinti jų lūkesčius.

Kiek man dabar žinoma, profsąjungos yra suskaičiavusios, kad reikia 70 mln. eurų, kad patenkintų visų tarnybų poreikius. Tai dideli pinigai, bet, man atrodo, užtikrinti ir parodyti, kad laipsniškai jie didės, privalome.

– Profsąjungos prieš kurį laiką buvo nepatenkintos generalinio komisaro darbu ir prašė buvusio ministro Eimučio Misiūno, kad susitvarkytų kažkaip su generaliniu komisaru. Ką galvojate daryti? Kreipsite dėmesį į tuos dalykus? Jus tenkina generalinio komisaro darbas?

– Negaliu dabar pateikti savo betarpiško vertinimo. Be abejo, kai vyksta reformos ir pokyčiai, tai visada atsiras, kas nepatenkintas, bet yra ir tokių, kurie vertina daugelį dalykų teigiamai.

– Jums reikės generalinio komisaro kandidatūrą teikti Vyriausybei.

– Per anksti dar vertinti. Šioje vietoje noriu pasidžiaugti, kad pats premjeras atėjęs iš tos srities, buvęs komisaras ir vidaus reikalų ministras, pažįsta tą sritį, ir atrasime geriausią kandidatūrą. Valstybei labai svarbi institucija yra policija, nes tai susiję su žmonių pojūčiu, ar jie jaučiasi saugiai, su nusikalstamumo prevencija. Tai labai svarbi sritis, ir, be abejo, reikia tai derinti su socialiniais partneriais ir su aukščiausio lygio vadovais, ką ir darysiu.

– Ministerija per 3 metus įdėjo nemažai pastangų rengdama valdininkų pertvarkos programą, sumažino valdininkų skaičių. Ar toliau tęsite šituos dalykus, ar jau pakanka mažinti biurokratų?

– Nuolat reikia vertinti institucijos atliekamas funkcijas ir tai, ką galima pakeisti technologijomis, informacinėmis sistemomis. Nuolat visuose skyriuose – ministerijose, savivaldybės ar kitose viešosiose institucijose – galima peržiūrėti ir optimizuoti.

Kita vertus, taip pat reikia žiūrėti tas sritis, kur galbūt žmogiškųjų išteklių reikia daugiau, – kalbant valstybės mastu, tai socialinė sritis, taip pat kalbant apie pareigūnus. Dabar, kiek žinau, labai mažai likę kriminalistų, operatyvininkų komisariatuose, tai reikia vertinti, ar tai nebus žalingas poveikis ir nusikalstamumas nepradės augti.

Čia reikia nuolatinio vertinimo, o tie pokyčiai iš tikrųjų yra geri, įvertinant, kad ministerijose žmonių, valdininkų, sumažėjo. Savivaldybės įtakos mažėjimas buvo galbūt mažesnis, bet tai susiję, mano vertinimu, taip pat su galimybėmis padalyti pareigas ir pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis, kad procesai taptų trumpesni.

– Civilinis turto konfiskavimas buvo Vidaus reikalų ministerijos rengiamas projektas, ir Seimas po pateikimo jam pritarė. Tai įstatymas, kuris įvertintų neteisėtai įsigytą turtą, jį konfiskuotų, bet yra problema šį įstatymą derinant su nacionaline teise. Bandysite ginti šitą įstatymą Seime ar vis dėlto reikia pristabdyti jį?

– Kovos su korupcija niekada nereikia pristabdyti, ir iš tikrųjų ta iniciatyva yra gera. Manau, ta diskusija komitetuose ir, be abejo, Teisingumo ministerijos didelis turėtų būti indėlis, kad suderintų teisės aktus ir kaip Turto civilinio konfiskavimo institutas galėtų dirbti. Reikia apibrėžti konkrečius galbūt atvejus, kai tas turtas galėtų būti konfiskuojamas.

Man atrodo, politinės korupcijos ar neteisėtai praturtėjusiųjų turtas turėtų būti konfiskuojamas, nes šiuo metu piliečiai sako, kad tas nebaudžiamumas tiesiog bado akis. Žinome daug atvejų, rezonansinių bylų, kurios baigiasi kažkokiu lygtiniu teistumu, ir tas žmogus naudojosi, sakykime, neteisėtai įsigyto turto visomis gėrybėmis. Be abejo, piliečių tai netenkina ir taip neturėtų būti.

– Jūs vertinama kaip labai lojali Valdemaro Tomaševskio šalininkė. Kas didesnę įtaką jums darys – V. Tomaševskis ar Saulius Skvernelis?

– Esu komandos žmogus. Kalbant apie partiją, tai esu tikrai tarp tų žmonių, kurie partiją veda į priekį. Ne atskirai kažkokiam žmogui, o idėjoms ir vertybėms esu lojalus žmogus. Krikščioniškų vertybių puoselėjimas – mūsų partijos pagrindinė kryptis, pagrindinės vertybės yra nekintančios: nevok, nežudyk – tai, sakykime, man yra svarbiausia.

O S. Skvernelis yra ministras pirmininkas, kuris vadovauja ministrų kabinetui, ir sieksime kartu su kitais ministrais, su visu Seimu, su komitetais įgyvendinti maksimaliai Vyriausybės programą, nes tapome koalicijos dalimi.