Lietuvoje

2019.08.19 19:18

Pirmoji Baltijos kelio stotelė – Talinas: bulvių porcija už 9,9 euro ir netikėtas susitikimas su Arvydu Juozaičiu

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.08.19 19:18

LRT žurnalistai pirmadienį pradėjo 5 dienas truksiančią Baltijos kelio ekspediciją. Pirmoji stotelė – Talinas, o pirmasis dienoraščio puslapis – apie netikėtai miesto centre sutiktą Sąjūdžio narį Arvydą Juozaitį, lietuviškai kalbančius estus ir keptas bulves su svogūnais už 9,9 euro.

Prieš 30 metų rugpjūčio 19-oji tuometiniams Baltijos kelio organizatoriams reiškė, kad liko vos keturios dienos pasiruošti įvykiui, kuris sujaudins visą pasaulį ir vienokia ar kitokia forma pradės Baltijos tautų laisvėjimo procesą.

Rugpjūčio 19 diena šiandien reiškia, kad dauguma Baltijos šalių gyventojų ankstų rytą kėlėsi į darbus bei važiavo skinti nepriklausomybės vaisių. Anksti ryte kėlėsi ir LRT komanda, kuri pradeda ekspediciją istoriniam Baltijos kelio trisdešimtmečiui paminėti.

Pirmoji stotelė – Talinas. Miestas pionierius, kuriame apsistoję kone pusė šalies gyventojų. Čia, vienokia ar kitokia forma, gimė keturios pasaulį sudrebinusios estiško prieskonio turinčios įmonės – „Skype“, „Transferwise“, „Bolt“ ir „Playtech“. Čia mokėsi ir kūrė estiškasis Mozartas – Arvo Partas. Jo nuostabiu minimalistiniu kūriniu „Spiegel im Spiegel“ (liet. Veidrodis veidrodyje) ir prasidėjo mūsų ankstus rytas. Tik veidrodyje išvydome ne kitą veidrodį, o susivėlusius plaukus, kuriuos skubame susitvarkyti iki tiesioginės transliacijos.

Labas rytas, Taline

7 valandą ryto LRT žurnalistai jau renkasi pusryčiauti. LRT inžinierius Bronius Bagdonas sunkiai krypuoja viešbučio koridoriumi. „Galiu miegoti bet kur, tik ne ant šitos lovos. Čiužinys kone metro storio, atsiguli ir prasmengi lovoje. Visą naktį varčiausi“, – girdisi pavargęs Broniaus balsas, tačiau veide šypsena.

Dėliojami paskutiniai štrichai, o prieš akis – ilga diena. 8 valandą penkiolika LRT komandas narių it kareiviai jau stovi vieno iš Talino centre įsikūrusių barų viršutiniame aukšte. Nuo čia miesto senamiestis ir uostas – tarsi ant delno.

Operatoriai jungia kameros laidus, o aplinkui, lyg bitės įgeltos, laksto LRT prodiuserės Asta Einikytė ir Raimonda Katiliūtė.

„Stok ten. Geriau į šitą kampą. Laimi, į kurią pusę visgi mums geriau atsistoti? Išsirikiuojam visi į liniją ir žiūrime, ar telpa. Ar yra ryšys su Lietuva jau?“ – komandos veiksmams vadovauja Asta.

8:30 val. pirmasis pasisveikinimas su radijo laidos „Ryto garsai“ klausytojais. LRT RADIJO žurnalistai Lukas ir Simona pristatinėja Estiją ir ką čia nuveikė prieš keletą savaičių, kada lankė šalį ir ruošė reportažus. Vos po 10 minučių sveikinamės jau ir su LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėju Ignu Krupavičiumi bei laidos žiūrovais.

„Kelionę pradėjome jau sekmadienį devintą valandą ryto prikėlę Konarskio gatvės gyventojus. Kelionė užtruko šiek tiek ilgiau, nei planavome, kadangi teko du kartus sustoti Latvijoje. Taliną pasiekėme labai vėlai, tačiau jau dabar sveikinamės nuo viešbučio stogo“, – su LRT žiūrovais sveikinosi žurnalistas Deividas Jursevičius.

Po tiesioginių transliacijų – skubus pasitarimas bei susitikimai su estais.

Susitikimas su lietuviškai kalbančiu estu

Iki pietų planuojame susitikti su dviejomis lietuvaitėmis, tremtinėmis, kurios jau daug metų gyvena Estijoje. Tačiau dėl prastos jų savijautos susitikimas atidedamas.

Naudodamasis proga lekiu kalbinti estą, kuris lietuviškai kalba taisyklingiau nei daugelis mūsų kraštiečių. Sveikinuosi su Estijos diplomatu, aktyviu kovotoju už Estijos nepriklausomybę Martu Tarmaku. Lietuviškai kalbėti jis išmoko dar būdamas studentu. Tartu universitete studijavo chemiją, Vilniaus universitete neakivaizdiniu būdu mokėsi žurnalistikos. Girdėjau, kad būtent jis ir sugalvojo Baltijos kelio idėją, todėl teiraujuosi, ar tai mitas, ar tiesa.

„Dalyvavau, kada buvo iškelta šita idėja Estijos liaudies fronte. Tačiau taip nėra, kad idėją sugalvojo tik vienas žmogus, ji gimė diskusijų metu. Buvo ir kitokių idėjų, kaip paminėti nepritarimą Ribbentropo ir Molotovo pakto slaptųjų protokolų pasirašymui, tačiau aš jų jau nebepamenu.

Tačiau galutinis sprendimas organizuoti Baltijos kelią liepos 15 dieną buvo priimtas būtent Estijoje, Parnu mieste. Ten susirinkę trijų Baltijos tautų atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – Baltijos kelią“, – prisimena M. Tarmakas bei priduria, kad minėtame susitikime dalyvavo sąjūdininkai Bronislavas Juozas Kuzmickas ir Romualdas Ozolas.

M. Tarmakas prisimena, kad Baltijos kelyje stovėjo ir jis. „Gerai atsimenu, stovėjau šiek tiek už Talino. Tuo metu dirbau literatūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Susitikau su šio žurnalo redaktoriumi dieną prieš Baltijos kelią ir galvojome, kurioje vietoje mums susikibti už rankų. Sėdome į automobilį, nuvažiavome šiek tiek už Talino. Buvo įdomu, įsikūrėme netoli sovietų kareivių bazės. Jie stovėjo ir per tvorą žiūrėjo į mus. Kvietėme ir juos prisijungti, tačiau jie atsisakė“, – sklandžia lietuvių kalba Baltijos kelio įvykius prisimena M. Tarmakas.

Jis įsitikinęs, kad ši gyva žmonių grandinė ne tik parodė kaimyninių valstybių vienybę, bet ir paspartino Baltijos šalių išsivadavimo procesus, kadangi visas pasaulis išgirdo Baltijos šalių norą tapti laisvomis ir nepriklausomomis valstybėmis.

M. Tarmakas kalbėdamas apie išsilaisvinimo procesus pastebi, kad skirtumas tarp Baltijos valstybių toks, kad Estijoje išsivadavimo procesai prasidėjo kiek anksčiau nei Latvijoje ar Lietuvoje. Tačiau vėliau įsisiūbavusi nepriklausomybės banga buvo labai panaši visose šalyse.

Diplomatas pažymi, kad anksčiau galėjo tik pasvajoti, jog Estija bus nepriklausoma, o dabar gali gyventi pačių estų rankomis kurtoje valstybėje.

„Be jokios abejonės, džiaugiuosi. Jeigu prisimintume, koks buvo gyvenimas sovietmečiu, ką mes galėjome daryti, tai dabar viskas yra kitaip. Sunku buvo pasakyti, ko mes norėjome prieš 30 metų tiksliau, tačiau niekas negalėtų pasakyti, kad taške, kuriame atsidūrėme šiandien, yra blogai“, – sako M. Tarmakas.

Estų nedaug, tad šalis turi būti vieninga

Pabendravę su Estijos diplomatu toliau judame siauromis Talino gatvelėmis. LRT RADIJO žurnalistai Lukas ir Simona klausinėja vietinių, ar jie prisimena prieš 30 metų vykusius įvykius.

„Prisimenu, ir pačiam teko stovėti susikabinus į grandinę. Tą dieną mūsų buvo labai daug, o šalis kaip niekada vieninga“, – sako Talino gyventojas Rasmusas.

Jis teigia, kad nepriklausomybės kova Estijoje jam asocijuojasi su daina. „Mūsų yra labai nedaug, dabar vos 1,3 mln. Tai yra per mažai žmonių, kad būtume ėję į gatves ir jėga bandę atsikovoti laisvę. Reikėjo gražiai, tad ėjome su daina ir manau, kad pasirinkome ne pačią prasčiausią strategiją“, – prisimena Rasmusas.

Kita kalbinta pašnekovė teigia, kad ji taip pat prisimena, jog stovėjo Baltijos kelyje, nors tuo metu jai buvo vos 4 metukai.

„Stovėjau netoli Talino. Buvau labai maža, tačiau atsimenu tą dieną iki dabar“, – pasakoja estė.

Milijardinė Estijos įmonė

Estija į platų pasaulį paleido keturis vienaragius – įmones, kurių kapitalizacija viršija 1 mlrd. eurų. Viena iš jų – pinigų perlaidų programa „Transferwise“, kuri įsikūrusi Taline. Įmonėje svečiuojasi LRT RADIJO žurnalistai Lukas ir Simona.

„Transferwise“ finansinių technologijų inžinerijos vadovas Alvaras Lumbergas LRT pasakoja, kad įmonės sėkmę lėmė maži tarpininkavimo mokesčiai bei talentingi darbuotojai, kurių Baltijos šalyse – netrūksta.

„Visoms trims Baltijos šalims ir kitoms Rytų Europos valstybėms būdingas dalykas yra tai, jog esame labai kūrybingi žmonės. Žinome, kaip spręsti problemas, ieškoti kūrybiškų išeičių kasdieniams trukdžiams. O tai mus daro labai gerais kandidatais pradėti darbą srityje, kur problemų sprendimas vyksta kasdien“, – įsitikinęs A. Lumbergas.

Jis pasakoja, kad Estijoje veikiančiame viename iš įmonės padalinių dirba apie 800 žmonių. Tai klientų aptarnavimo skyrius, pinigų plovimo prevencijos padalinys, mokėjimo operacijų padalinys.

„Sakyčiau, labai didelė dalis viso techninio darbo vykdoma būtent iš čia. Aišku, ne tik iš Talino, bet tikrai didelė tuo užsiimančių žmonių koncentracija yra būtent čia. Taline taip pat dirba daugiau nei šimtas programinės įrangos kūrėjų, finansų skyrius, žmogiškųjų išteklių padalinys“, – vardija inžinierius.

Pasivaikščiojęs po įmonės patalpas gali pasijusti tarytum moderniame name. Visur pilna žaidimų, poilsio erdvių, o žmonės jaučiasi tarsi namie.

„Kaip organizacija labai stengiamės stebėti savo darbuotojus – negali žinoti, kartais gali ir perdegti. Bandome užkirsti tam kelią. Nesistengiame žmonių sausai „išsunkti“, norime, kad darbo aplinka būtų sveika, skatinanti. Žmogui draugiškas biuras, manau, prie to tikrai prisideda“, – pasakoja A. Lumbergas.

Pigios gėlės ir brangūs kepsniai

Diena jau įpusėjusi. Atlikę namų darbus žingsniuojame į Estijos senamiesčio centrą. Visai šalia – gėlių kioskeliai. Užeiname įsigyti kardelių – tai mūsų Baltijos kelio simbolis. Akis jau pratusi matyti kiek didesnes nei Lietuvoje kainas, tačiau gėlės senamiesčio centre pigios. Kardelis – 0,8 euro, maža rožytė – 0,8 euro, vidutinė rožė – 1 euras, o didelė – 1,5 euro. Papildę glėbį puokšte gėlių judame toliau.

Tiesiai iš Talino senamiesčio aikštės bendraujame su LRT radijo ir televizijos žiūrovais. Prie mūsų netikėtai prieina Sąjūdžio narys, buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Arvydas Juozaitis. Jis vilki žalios spalvos Lietuvos marškinėlius, o priėjęs prie kūrybinės grupės teiraujasi, kaip mums sekasi. Palinkėjęs sėkmės traukia savais keliais, tačiau pavyksta jį pagauti ir pakalbinti apie Baltijos kelią.

A. Juozaitis atskleidžia, kur gimė Baltijos kelio idėja, bei vardija, kokie dar pasiūlymai nuskambėjo norint paminėti Baltijos šalių vienybę. Bet apie tai jau kitame tekste.

Po visų filmavimų grįžtame atgal į viešbutį. Vienas kitas pakeliui dar dairosi, kur pavalgyti. Tačiau kainos didelės, tad senamiesčio kavinukes aplenkiame. Nenuostabu, juk vidutinis darbo užmokestis čia kone 400 eurų didesnis nei pas mus, tad restoranams išlaikyti darbuotojus kainuoja daugiau.

Norintiesiems miesto centre išgerti bokalą alaus teks sumokėti 5,9 euro, atsigerti kavos – 2,5 euro, o suvalgyti ledų porciją – 4,9 euro. Galima įsigyti ir šaltibarščių. Lėkštė šaltos sriubos – 7,10 euro.

Pagrindiniai patiekalai – dar brangesni. Jautienos kepsnys – 29,9 euro, kepta vištienos filė – 14,9 euro, keptos bulvytės su svogūnais – 9,9 euro, koldūnų porcija – 12,9 eurai, o „Cezario“ salotos – 10,9 euro.

Užsukame į restoraną „Mcdonald's“. Patiekalai čia taip pat brangesni nei Lietuvoje, tačiau tik apie 10 proc. Mažiau nei tikėjomės, juk minimalus darbo užmokestis šalyje – net 32 proc. didesnis nei Lietuvoje.

Kalbinu šalia kavinių stovinčią estę. Klausiu, ar tokios kainos čia įprastos.

„Senamiestyje jos didelės. Pažiūrėkite, kas sėdi už staliukų, tai turistai. Jie pinigų neskaičiuoja, o, ko gero, ir atlyginimai jų didesni. Galima rasti ir pigesnę vietą pavalgyti tačiau Talinas – brangus miestas. Atlyginimų vidurkis čia aukštas, todėl ir kainos didelės“, – pasakoja miesto centre sutikta estė.

Padėkoju jai už trumpą pokalbį ir judu atgal į viešbutį. Vakare dar laukia tiesioginė transliacija iš Talino centro, o savo įžvalgomis apie Baltijos kelią ir bundančią tautą dalinsis diplomatas Martas Tarmakas ir Talino universiteto bendrosios kalbotyros profesorė Anna Verschik.

Reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Estijos ir Latvijos bus galima girdėti LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“, „10-12“, „Radijo popietė“, LRT TELEVIZIJOS laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, portale LRT.lt ir LRT socialiniuose tinkluose.

Grįždama per Latviją, kūrybinė grupė finišuos Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 23 d., kai bus minimos Baltijos kelio 30-osios metinės.

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius:

Papuoškite savo profilio nuotrauką

Atnaujinkite savo „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą