Augantys rajonai, naujoviškos pelningo ir sparčiai augančio verslo modelio ieškančios įmonės bei neatrastos stulbinamo grožio salos – tokį Estijos paveikslą nupiešė Taline viešinčių LRT RADIJO žurnalistų kalbinti pašnekovai.
Kaip teigia Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Vaidas Matulaitis, praėjus 30 metų nuo Baltijos kelio šalies sostinė pasikeitė kardinaliai.
„Ypač auga naujos erdvės – aplink miesto centrą ir jūrą esantys paprasti rajonai, kurie traukia kūrybinių industrijų atstovus.
Senamiestis, kaip sako patys estai, yra užleistas turistams, o Talino gyventojai džiaugiasi atradę istorinius rajonus, kurie tampa traukos centrais“, – LRT RADIJUI komentuoja V. Matulaitis.
Nykštukinės salos – neatsiejama šalies dalis
Estijoje yra 2022 ypač skirtingos salos – kai kurios jų sutalpintų vos kelis žmones. Osmusaro saloje lankęsi LRT RADIJO žurnalistai sutiko vos penkių asmenų šeimą, laikančią 500 avių.
„Kai mūsų šeima čia atvyko, nuo pirmos minutės įsimylėjau šią salą. Pradėjome ją labiau pažinti ir auginti avis. Po ilgo laiko valstybė čia įkūrė dvi darbo vietas. Čia dirba mano tėvas ir aš dirbu salos prižiūrėtoja.
Čia atvažiuojantys žmonės sako, kad ši sala labai graži, kad čia jaučiama labai gera energija. Kartais čia vyksta jogos seansai. Yra tokių žmonių, kurie nuolat sugrįžta, tačiau sulaukiame ir naujų svečių“, – sako salos šeimininkė Rita Kopel.
Salos gyventoja tikina vieniša nesijaučianti. „Žiemą čia būna visiška ramybė, nėra būdingos rutinos, skaitai, mezgi, bendrauji internetu, kas yra labai malonu. Žiemą nebent mokslininkai atvyksta dėl kokių nors tyrimų“, – teigia moteris.
Estijos salose savo šaknis atranda ir atvykėliai iš Švedijos.
„Čia gimė mano mama, o kai vyko Antrasis pasaulinis karas, persikėlė į Švediją. Dabar kone kasmet atvykstame į šią salą. Čia nuostabi gamta. Tvarkome tai, kas liko iš bažnyčios, prižiūrime savo giminaičių antkapius. Kaskart čia atvykusi jaučiuosi tarsi namie. Estijoje yra daug salų, kuriose gyveno švedai“, – sako LRT RADIJO kalbinta švedė.
Geriau žinoma dėl technologijų pažangos
Tarptautiniu lygiu Estija yra geriausiai žinoma dėl technologijų proveržio ir save pristato kaip e. Estiją, e-Estonia. Į šią sąvoką įeina nemažai išskirtinių Estijos, kaip pirmaujančios šalies, bruožų. Pavyzdžiui, kol kitos šalys dar tik svarsto apie balsavimo internetu galimybę, Estijoje tai buvo galima padaryti jau prieš 15 metų.
E. Estijos informacijos centro atstovė Anetta Numa teigia, jog toks technologinis proveržis kasdienę rutiną padaro daug lankstesnę.
„Daugiau laiko galima skirti labiau rūpimiems dalykams, pavyzdžiui, šeimai. Mes kasdien tvarkome reikalus, reikalaujančius komunikacijos su valstybe. Tą daryti nesunku – užtenka pasiimti telefoną ir užtrukti vos kelias minutes. Nereikia vaikščioti po biurus ar laukti eilėse. Viskas vyksta daug sklandžiau, todėl gyvenimas tampa smagesnis“, – LRT RADIJUI komentuoja A. Numa.
Paklausta, ar nemano, jog dėl tokio skaitmeninimo atsiranda daugiau rizikų, centro atstovė atsako – viskas priklauso nuo požiūrio.
„Nepasakyčiau, kad rizika yra labai didelė. Žinoma, būtina šviesti visuomenę apie tai, kaip naudotis tokio tipo paslaugomis, pavyzdžiui, dėl kibernetinių atakų. Tačiau, kaip bebūtų, šiomis sistemomis naudojamasi beveik taip pat, kaip, tarkime, socialiniais tinklais, todėl reikėtų daugiau kalbėti apie žmonių sąmoningumą ir kaip apsaugoti jų duomenis“, – akcentuoja A. Numa.
Estijoje veikiančios ir milijonines investicijas atnešusios bendrovės „TransferWise“ atstovo Alvaro Rumbergo teigimu, e. tapatybės sąvoka Estijoje yra kiek perdėta, tačiau džiugu, jog, neturėdama daug sudėtinių sistemų, dešimtajame dešimtmetyje ši šalis, kaip ir likusios Baltijos valstybės, pradėjo kurti modernias sistemas.
„Kyla dilema, kaip tokį tempą išlaikyti. Reikia įdėti daug pastangų – savaime viskas stebuklingai neįvyks. Nepaisant visko, manau, jog čia galima įgyvendinti naujas idėjas. Mūsų žmonės yra labai imlūs ir jiems nebūdingas techninis konservatyvumas“, – tvirtina A. Rumbergas.
Estija pirmauja ir tarp valstybių, turinčių daugiausia startuolių, kurių galima aptikti visose industrijose. Vienas tokių – autonominio dirbtinio intelekto valdomas barmenas robotas Janas, galintis ne tik suplakti kokteilį, bet ir bendrauti su klientais.
LRT RADIJO kalbintas startuolio sukūrėjas Alanas Aldujenas sako, kad robotą barmeną ketinama įrengti oro uostuose, kur pakeisti dirbančius žmones – patogiausia.
„Jie dirba 24 valandas per parą, darbo užmokestis didelis, patikros užtrunka, aukštos kainos, todėl Londone už džiną su toniku sumokama 50 svarų ir daugiau. Šioje vietoje mašinos tikrai gali pagelbėti“, – neabejoja A. Aldujenas.
Iš pradžių A. Aldujenas pasakoja sulaukęs skundų iš žmonių, esą, kurdamas robotus, jis atima jų darbo vietas, tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pasaulis keičiasi ir tokie pokyčiai anksčiau ar vėliau įvyks.
„Amžiaus pradžioje, kai į darbą buvo paleista technika, be darbo liko arkliai ir valstiečiai. [...] Tačiau prisiminkime, jog įvykus paskutinei technikos revoliucijai atsilaisvino savaitgaliai, sutrumpėjo darbo diena, padidėjo užmokestis. Tas pats vyksta ir dabar“, – pabrėžia A. Aldujenas.
Pašnekovo manymu, pokyčiai, pasiekti nuo Baltijos kelio, yra milžiniški.
„Man įstrigo kažkurio Europos politiko citata, kad proveržis Baltijos šalyse – bene didžiausias per visą istoriją, turint omenyje, per kokį trumpą laiką viskas yra pasiekta. Didžiausią įspūdį man daro žmonių mąstymo pokyčiai: iš labai suvaržytos visuomenės peraugome į tokią, kur kiekvienas nori kurti ir veržtis į priekį.
Žinoma, kartais abejojama, ar esame pakankamai geri, tačiau, kaip bebūtų, Baltijos šalys yra nuostabus pavyzdys to, kaip valstybės gali keistis, taikyti naujausias technologijas, skatinti žmones mąstyti kitaip ir kartu palengvinti jų buitį“, – džiaugiasi A. Aldujenas.
LRT kūrybinė komanda vyksta Baltijos keliu – nuo Talino per Rygą iki Vilniaus – ir visą savaitę pasakos apie tai, kuo šiandien gyvena estai, latviai ir lietuviai, ir kaip prieš 30 metų atrodė Baltijos kelias kiekvienoje iš šių šalių.
Tiesiogines transliacijas iš LRT kūrybinės komandos kelionės Baltijos keliu galima sekti LRT RADIJUJE, TELEVIZIJOJE, portale LRT.lt ir ekranuose sostinės Katedros aikštėje, kur veikia LRT studija.
Papuoškite savo profilio nuotrauką
