Kryžius – tikėjimo, vilties ir prisikėlimo ženklas. Būtent šį simbolį ir pasirinko pasvaliečiai, norėdami įamžinti Baltijos kelią. Šalia Pasvalio įsikūrusiame Baltijos kelio kryžių slėnyje puikuojasi 14 kryžių. Jau Baltijos kelio dieną čia žmonės atnešė pirmuosius kryžius, tiesa, pažymi Pasvalyje gyvenantis kryždirbys, tik atgavus nepriklausomybę žmonės pradėjo dažniau statyti kryžius.
Pasvalyje gyvenantis kryždirbys Vytautas Jackūnas pasakoja, kad sovietmečiu žmonės bijodavo prie namų statytis kryžius – tai nebuvo leidžiama, todėl kryžius veždavo tik į Kryžių kalną. Pasvalietis šypsosi, kad nors valdžia kryžius nuversdavo, žmonės juos vėl atstatydavo.
Vis dėlto atgimimo laikotarpiu situacija pasikeitė ir žmonės dažniau kreipėsi su prašymais sukurti kryžių.
„Kai atėjo Atgimimas, tada žmonėms daugiau tokių darbų reikėjo – jau buvo laisvė, jau nebegąsdino niekas už kryžius, už šventuosius, rūpintojėlius. O dabar užsakymų jau mažiau, kas statė – pasistatė“, – sako V. Jackūnas.
Paklausus, kodėl pasirinko kurti religine tematika, o ypač daug dėmesio skirti kryžiams, V. Jackūnas nedaugžodžiauja: „Kryžius yra kryžius. Tuo viskas pasakyta.“
Todėl nors savo mažesnių darbų V. Jackūnas jau nebeskaičiuoja, tiksliai įvardija, kiek yra sukūręs kryžių, jų – 119. Pagaminti tokį kryžių užtrunka maždaug mėnesį, tačiau dirbti tenka nuo ryto iki vakaro. Pasvalietis akcentuoja, kad norint pagaminti kryžių ir medis tinka ne bet koks, geriausia – ilgaamžis ąžuolas.
Vilties ir prisikėlimo simbolis
Netoliese įsikūręs ir Baltijos kelio kryžių slėnis. Anot Kultūros paveldo istoriko Gražvydo Balčiūnaičio, šis slėnis gimė kartu su Baltijos kelio grandine. Baltijos kelio dieną būtent Pasvalio regione stovėjo 15 Lietuvos regionų gyventojai, o nemaža dalis jų jau tą pačią dieną, norėdami įamžinti savo dalyvavimą, slėnyje pastatė kryžių.
Kaip sako G. Balčiūnaitis, pirmiausia buvo sumūrytas slėnio centre stovintis aukuras. Sukurtas jis nepaprastai – dar prieš Baltijos kelią buvo paprašyta, kad nuo sovietinės okupacijos ir represijų nukentėję žmonės aukurui suneštų po akmenį.
„Atsirado žmonių, kurie sunešė ne po vieną, o po daug akmenų. Iš tų akmenų ir buvo sumūrytas aukuras“, – pasakoja G. Balčiūnaitis.
Vėliau kryžių daugėjo – kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir sustiprėjo, slėnis ir toliau pildėsi kryžiais. Istorikas pabrėžia, kad ne visi jie skirti Baltijos keliui – dalis jų pastatyti norint paminėti draugystę su Norvegija ar Švedija, nes šios šalys padėjo Lietuvai sustiprėti, kitas kryžius skirtas vilties prezidentui Stasiui Lozoraičiui, Kovo 11-osios metinėms.
Po Baltijos kelio šalia šio slėnio žmonės pradėjo sodinti ir ąžuolus, buvo pasodinti keli šimtai ąžuolų, o dabar jiems jau 30 metų. Ši vieta šventa, o kryžius yra vilties ir pergalės simbolis, šypsosi G. Balčiūnaitis.
„Baltijos kelio įamžinimo simbolis – kryžius – pasirinktas kaip tikėjimo ir prisikėlimo ženklas. Be tikėjimo tikriausiai nebūtų ir Baltijos kelio ar atgautos laisvės. Kryžius buvo geriausias pareiškimas, juk turime ir Kryžių kalną, ir sodybose, pakelėse kryžiai statomi, jie simbolizuoja tautos prisikėlimą“, – kalba istorikas.
