Vienas pirmųjų dekretų, kurį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda, buvo skirtas premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybei patvirtinti. Joje – 14 ministrų. Ar jie visi sulauks kitų metų rinkimų, neaišku ir todėl, kad prezidentas neslepia, jog ministerijų skaičių galima būtų mažinti.
Jis paminėjo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministeriją būtų galima sujungti su Energetikos, o Socialinės apsaugos ir darbo – su Sveikatos apsaugos. Pritarimą tokie prezidento pamąstymai rado ir valdančiųjų, ir opozicijos gretose, bet yra ir skeptiškų vertinimų.
Prezidento G. Nausėdos vizija – vietoj dviejų ministerijų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos, – viena. Kaip ji vadintųsi, kada sujungimas galėtų įvykti, kol kas neaišku. Tačiau šalies vadovas šios idėjos, atrodo, užmiršti nesirengia.
„Manau, Socialinės apsaugos ir Sveikatos apsaugos sistemoje tikrai galima sinergija. Neatsitiktinai užsiminiau apie tai, kad socialinės apsaugos priemones, socialines paslaugas daugeliu atveju galime derinti su sveikatos apsaugos priemonėmis, ypač kai kalbame apie pagyvenusius žmones. Neatsitiktinai užsiminiau apie tai, kad kada nors, galbūt nelabai tolimoje perspektyvoje, galėsime kalbėti apie šitų ministerijų sujungimą“, – praeitą savaitę kalbėjo prezidentas.
Medikų bendruomenė apie dviejų ministerijų sujungimą kalba jau ne vienerius metus. Pirmiausia, esą būtų mažinamas biurokratijos aparatas, o svarbiausia – bendri darbai turėtų vieną koordinatorių.
Sujungusi Socialinės apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijas Lietuva nebūtų išskirtinė Europos Sąjungoje. Tokios bendros ministerijos dirba Estijoje, Švedijoje, Suomijoje.
„Yra daug bendrų darbų, kuriuos reikia daryti, o dažnai gaunasi, kad ministerijos tarpusavyje konkuruoja, turiu galvoje, socialinių paslaugų teikimas neįgaliesiems ir sveikatos paslaugų teikimas neįgaliesiems, vienišiems žmonėms, – sako šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius. – Kada mes kalbam apie socialinę atskirtį, yra labai svarbu šių abiejų ministerijų darbo koordinavimas, tarkim, tų pačių socialinių darbuotojų integravimas į vieningą sistemą.“
Du kartus sveikatos apsaugos ministro kėdėje sėdėjęs Juozas Olekas sako, kad apie galimybę sujungti ministerijas kalbėjo dar 1990-aisiais, kai pirmą kartą tapo sveikatos apsaugos ministru. Bet praėjo beveik trys dešimtmečiai, o idėja taip ir liko neįgyvendinta.
Tačiau dabar, J. Oleko teigimu, būtų ne laikas jungti Socialinės apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijas. Jis pirmiausia siūlo apibrėžti jų bendradarbiavimą, o jau nauja Vyriausybė galėtų dėti ir sujungimo pamatus.
„Šiuo metu, man atrodo, abi sistemos neturi aiškios krypties, yra gana sudėtingoj ir finansinėj situacijoj, tai būtų geriau pradėti kalbėti ne nuo apjungimo, bet nuo glaudesnio bendradarbiavimo, kad būtų galima pamatyti, kur galima sutaupyti, – mano buvęs sveikatos apsaugos ministras. – Šiuo atveju, kada labai varganai gyvena socialiniai darbuotojai ir medikai, manau, kad apjungus tos problemos sprendimas gali būti dar gilesnis.“
Ministerijų mažėjimo idėją kelia ir liberalai. Tik jie siūlo nuo kitų metų vėl sujungti Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Sujungimas čia būtų turbūt paprasčiausias – darbuotojams net nereikėtų keisti kabinetų, ministerijos dirba po vienu stogu. Atskirtos buvo prieš dešimtmetį.
„Iki tol buvo viena ir galima sakyti, kad energetikos ministerija ir tuo metu ūkio – tiesiog dvi mažiausios ministerijos, mažiausiai darbuotojų turinčios, jos kažkuria prasme buvo projektinės, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. – Pasibaigus tiems didiesiems energetikos projektams, manome, kad būtų pats laikas grįžti prie pažado, kad šis atskyrimas bus laikinas.“
„Valstietis“ Virgilijus Poderys turi kitokią sujungimo idėją – siūlo prie Energetikos ministerijai perleisti Aplinkos ministerijos funkcijas, susijusias su energetiniu efektyvumu ir žaliąja energetika. Pasak parlamentaro, tai būtų naujas žvilgsnis į šiandienos aktualijas.
„Jeigu pasižiūrėtume į Vakarų Europą, kitas šalis, tikrai atsiranda tokios ministerijos kaip energetikos ir klimato kaitos, nes visos šalys supranta, kad, norint su klimato kaita kovoti, vien tik energetikos žalinimo nebeužtenka, – tvirtina Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas V. Poderys. – Jeigu turime tikslą daugiau žaliojo transporto, netaršaus transporto, tai kas už tai atsako Lietuvoje? Ir vėlgi turime išsikelti tą klausimą ir patikėti vienai ministerijai kompleksiškai tą klausimą spręsti.“
Kai Vyriausybei 2006–2008 m. vadovavo Gediminas Kirkilas, Energetikos ministerijos išvis dar nebuvo. Jo žodžiais, vėliau atskyrimas buvo būtinas. Ar dabar reikėtų vėl kelias ministerijas sujungti? G. Kirkilas nėra tikras, kad užtektų politinės valios.
„Visą laiką buvo svarstomi šitie klausimai, bet Lietuvoje Vyriausybės reforma įvyksta retai, svarstoma dažnai. Na, pavyzdžiui, lyginant su estais, kur beveik kiekviena Vyriausybė turi naują struktūrą, jie labai lanksčiai į tai reaguoja. Lietuvoje yra ir įstatymai griežtesni tuo klausimu, ne taip paprasta padaryt. Ar tą galima padaryt likus metams iki rinkimų? Na, aš sunkiai įsivaizduoju. Tai sukeltų daug diskusijų ir ar būtų dauguma tiems klausimams – sudėtinga atsakyti“, – teigia G. Kirkilas.
O iš Vyriausybės ateina žinia, kad visos ministerijos turėtų būti sukeltos į vieną vietą. Turto banko atliktoje studijoje arba ministerijų miestelio projekte pasirinktos keturios vietos Vilniuje, kur toks miestelis galėtų įsikurti. Kaip ekonomiškiausias variantas įvardijama vieta prie Seimo, dabartinė automobilių stovėjimo aikštelė. Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius teigia, kad Seimo valdyba tos studijos dar nėra mačiusi.
Premjeras Saulius Skvernelis „Savaitei“ patvirtino esantis už ministerijų sukėlimą po vienu stogu. Turto banko vertinimu, statybos kainuotų iki 67 milijonų eurų.
Žiūrėkite „Savaitės“ reportažą:
