Seime šią savaitę pradėta narplioti istorija, kai kurių parlamentarų prilyginama Mindaugo Basčio atvejui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakyti, ar yra žinoma apie Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Tbilisyje birželio 20-21 dienomis, kai Rusijos Dūmos nario komunisto Sergejaus Gavrilovo provokacija sukėlė didžiulius neramumus ir protestus Sakartvele.
Seimo nariams kilo klausimų, ar nėra požymių, kad Kremlius šią organizaciją naudoja, siekdamas sumažinti savo tarptautinę izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas ir kaip platformą „rusiškojo pasaulio“ plėtrai.
NSGK pradėjo savo tyrimą, kai visi Seimo nariai gavo Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininko Georgio Kandelakio raginimą Lietuvai nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė Irina Rozova. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikloje dominuoja Maskva, todėl dalyvavimas joje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova yra asamblėjos Žiniasklaidos priemonių komisijos pranešėja – rengia metinius raportus, įvairius pareiškimus.
Jei Rusijos Valstybės Dūmos atstovas Sergejus Gavrilovas Tbilisyje nebūtų išprovokavęs riaušėmis ir susirėmimais su policija pasibaigusių dešimttūkstantinių protestų, o Lietuvos Seimo nebūtų pasiekęs Sakartvelo parlamentaro raginimas nutraukti bendradarbiavimą su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, ko gero niekas nebūtų susidomėjęs, ką šioje jau senokai Kremliaus užvaldytoje tarpparlamentinėje organizacijoje veikia su Seimo valdybos palaiminimu siunčiama valdančiosios LLRA-KŠS frakcijos atstovė Irina Rozova.
I.Rozova į asamblėjos posėdžius oficialiai vyko tris kartus, tačiau parlamentarė tikina, kad jos apie grėsmes niekas neįspėjo. Pernai Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja vyko Graikijoje, šiemet Kipre ir Sakartvele.
„Aš daug metų politikoje ir puikiai suprantu, kur aš vykstu, su kuo bendrauju, ir visos insinuacijos man labai juokingos“, – tvirtina pati I. Rozova.
Iškviesti pasiaiškinti saugumiečiai viešai nedaugžodžiauja.
„Mes sakome, kad dalyvavimas tokiame formate yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui“, – teigia VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika.
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, iš pradžių tikinęs, kad I. Rozovos dalyvavimas nesukėlė grėsmės nacionaliniam saugumui, vėliau svarstė, kad už parlamentarų keliones atsakomybę reiktų perkelti valstybės saugumui.
„Aš manau, kad turi būti įstatymo pakeitimas, kad Seimo nariai, vykstantys į tokias išvykas, kurios kelia grėsmę, būtų įspėjami“, – sako D. Gaižauskas
Opozicijai atstovaujantys NSGK nariai tvirtina, kad čia svarbus frakcijos vaidmuo. Jos vadovybė sprendžia, priimti ar ne kvietimus atstovauti Lietuvos parlamentui vienoje ar kitoje tarptautinėje organizacijoje.
„Kai politikas siunčiamas į komandiruotę, visų pirma, sprendimą priima politikas, po to frakcija, po to patenka į valdybą. Mums svarbu žinoti, ar frakcija žino apie veiklą, apie vaidmenį“, – tikina Vytautas Bakas.
LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigia, kad jokių įtarimų frakcijai nekilo.
„Tai yra asamblėja, platus formatas, jungiantis daug valstybių, kurios kalba apie tą tikėjimą išpažįstančių žmonių problemas“, – sako ji.
Rusija siekia šią organizaciją išnaudoti ir per ją palenkti į savo pusę politikus iš valstybių, kurios vykdo Maskvai nepalankią politiką.
Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šių metų liepos 1-ąją teigė, kad „Tarpparlamentinis bendradarbiavimas gali ir turi tapti vienu kertinių akmenų tarptautiniuose santykiuose“.
Rusijos Dūmos ir Tarptautinės ortodoksų asamblėjos koordinatorė Dūmos vicepirmininkė Irina Jarovaja žinoma kaip vadinamojo „užsienio agentų“ įstatymo autorė. Juo nevyriausybinėms organizacijoms užkirsta bet kokia galimybė gauti paramą iš užsienio.
I. Jarovaja taip pat laikoma kito ne mažiau prieštaringo įstatymo, praminto „Didžiojo brolio“ vardu, viena iš rengėjų. Šis įstatymas suteikia galią saugumui sekti mobiliojo ryšio telefonų ir interneto vartotojus.
„Rusijos interesas – išeiti iš izoliacijos, tai daroma per parlamentinį dėmesį kviečiant į tokius formatus ir bandyti Rusiją išvedinėti iš izoliacijos, kurti tiltus. Jei vienas ar kitas Seimo narys pasitarnauja tam darbui, tai rizika nacionaliniam saugumui“, – įsitikinęs kitas NSGK narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Šių metų balandį TOA generalinės asamblėjos prezidentas S. Gavrilovas Kipre vykusio asamblėjos sekretoriato narių posėdyje pasmerkė Ukrainą dėl tariamo valdžios kišimosi į stačiatikių vidaus reikalus. Šiame posėdyje dalyvavusi Lietuvos Seimo atstovė greičiausiai neįžvelgė nieko blogo. Tačiau užpernai Seime priimant rezoliuciją dėl Krymo okupacijos, kuria Rusija buvo raginama nutraukti aneksiją, I.Rozova vienintelė per balsavimą susilaikė.
TOA Tarptautinių santykių komisijos pirmininkas yra Rusijos Valstybės Dūmos NVS reikalų ir ryšių su tėvynainiais komiteto vicepirmininkas Konstantinas Zatulinas. Viešai jis įvardijamas kaip vienas iš Krymo aneksijos strategų, 2016-aisiais Sočyje išrinktas į Rusijos Dūmą.
Lietuvos Seimo narei asociacijoje taip pat patikėtos atsakingos pareigos – I. Rozova yra Žiniasklaidos priemonių komisijos pranešėja. Pranešėjo funkcija – rengti metinius raportus, įvairius pranešimus.
Beje, I. Rozova ir K. Zatulinas tais pačiais metais studijavo Maskvos M. Lomonosovo universitete. 1981-siais vienam įteiktas žurnalisto, kitam – istoriko diplomas. Dabar ponia I. Rozova atsisako nuo bet kokių komentarų, tad nežinia, kada prasidėjo šių politikų pažintis.
„Ne, aš manau, kad kad kol kas nereikia jokių komentarų. Mes palauksime kai bus kažkokia medžiaga pateikta. Tada aš komentuosiu“, – sako Seimo narė.
I. Rozova jau porą metų neturi leidimo dirbti su slapta informacija. Ji iki 2018 kovo 21-osios ėjo Priklausomybių prevencijos komisijos vicepirmininkės pareigas, o komitetų ir komisijų vadovybė tokius leidimus turėti privalo. Politikė nekomentuoja, ar prašė pratęsti leidimą. Tam ji privalėjo pateikti duomenis apie savo veiklą ir kontaktus, kad juos patikrintų Saugumo departamentas.
Anot LRT šaltinių, vis dėlto I. Rozova kreipėsi dėl leidimo pratęsimo, tačiau 2018 metų pradžioje gavo neigiamą VSD atsakymą. Šį raštą saugumas siunčia dviem adresais – asmeniui, kurio patikimumą tikrina, ir įstaigos vadovui, kuris išduoda leidimą dirbti su paslaptimis. VSD raštas nėra įslaptintas, Seimo pirmininkas gali jį paviešinti, kaip tai jis darė buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio atveju. Tačiau šį kartą Viktoras Pranckietis nėra linkęs atvirauti.
„Аš negaliu komentuoti, jeigu buvau gavęs slaptą raštą. Tai atsiprašau, bet jūs neturite teisės tokio komentaro prašyti“, – į žurnalistų klausimus atšovė Seimo pirmininkas.
I. Rozova buvo kviečiama dalyvauti ir Rusijos Federacijos tarybos pirmininkės Valentinos Matvijenko vadovaujamame Eurazijos moterų kongrese, tačiau politikę sustabdė Seimo valdyba, gavusi Saugumo perspėjimą. Kokiomis aplinkybėmis I. Rozova neteko leidimo dirbti su slapta informacija, ar prašė tokio leidimo, VSD nekomentuoja.
Valstybės saugumas pranešė, kad 2014-ųjų balandį iš Lietuvos išsiuntė Rusijos generalinį konsulą Klaipėdoje Vladimirą Malyginą. Nustatyta, kad jis yra Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) pareigūnas, kuris, naudodamasis diplomatine priedanga, palaikė ryšius su savivaldybių vadovais, Rusijos tėvynainių organizacijų atstovais ir strateginių kompanijų vadovybe.
VSD duomenimis, V. Malyginas „siekė gauti neviešos informacijos apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyvas [...] SVR darbuotojas skatino Lietuvos politikus ir verslininkus remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams, formavo jų nuomonę, kad Lietuva santykiuose su Rusija turėtų vykdyti kitokią politiką ir vadovautis pragmatiniais interesais“.
Žiūrėkite „Savaitės“ reportažą:
