„Nuomonių išsiskyrimas – natūralus procesas“, – teigia „valstietė“ Agnė Širinskienė. Duodama interviu portalui LRT.lt politikė neatskleidė, ar dalyvaus po metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose, nes, kaip sakė, apie tai dar nesvarsto. Be to, ji kalbėjo, kad be Krašto apsaugos ministerijos likę „tvarkiečiai“ vis dar gali tikėtis vadovauti vienai iš ministerijų.
– Kiek anksčiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasibaigus pavasario sesijai sakė, kad yra daugiau nei 200 projektų, kurie yra vienaip ar kitaip įstrigę. Kodėl susiklostė tokia situacija?
– Yra daug priežasčių. Dalis projektų, kiek mačiau surašytas priežastis, yra tie, kurių Vyriausybė siūlo nesvarstyti. Siūlymai nesvarstyti būna dėl kelių priežasčių: Vyriausybė siūlo kokį nors išsamesnį reguliavimą ir mato, kad idėjos ateis su jų projektais, arba siūlo nesvarstyti, atmesti dėl to, kad pasiūlymai reikalauja labai daug lėšų, ar dėl kitų priežasčių.
Dalies projektų negalėjome apsvarstyti pavasarį, nes papildomas komitetas laiku nespėjo to padaryti, pavyzdžiui, civilinio turto konfiskavimo. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tik liepos gale, berods, pateikė. Ir kituose komitetuose, ypač kai atsiranda daug papildomų komitetų, būna taip, kad pagrindinis nebesuspėja apsvarstyti ir nusikelia.
Dar dalis projektų yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ir jie niekada negalės būti pateikti Seimo salėje. Jei bus pateikti, reikės surinkti 71 pritariantį balsą. Dažniausiai iniciatoriai supranta, kad tas projektas neturi jokios perspektyvos, ir patys nesiūlo įtraukti į darbotvarkę.
– Bet taip, kad projektai būtų tyčia stabdomi ar, kaip sakoma, padedami į stalčių, būna?
– Manau, kad jei jau komiteto pirmininkas mato, kad projektas yra neperspektyvus, jį atmeta komitete, ir taip pasibaigia to projekto gyvenimas. Tikrai nematau prasmės ar priežasties, kodėl turėtų vienas ar kitas projektas nugulti kažkur į stalčių. Nėra racionalios priežasties daryti tai tyčia. Kaip sakiau, būna, kad Vyriausybė siūlo nesvarstyti, ir tai ne visi komitetai to klauso, kartais jie apsisprendžia kitaip ir turi visas teises.
– Turbūt vienas garsiausiai skambančių klausimų pastaruoju metu yra dėl V. Pranckiečio likimo pareigose. Pagal koalicinę sutartį nutarta, kad Seimo pirmininko postas turi atitekti „socialdarbiečiams“, bet pats V. Pranckietis sako, kad jį paskyrė Seimas, todėl ir nušalinti turi Seimas balsų dauguma. Kaip jūs vertinate šią situaciją?
– Pamenu, kai keitėsi koalicinė dauguma, skilo Socialdemokratų partija ir atsirado „socialdarbiečiai“, keitėsi Teisės ir teisėtvarkos pirmininko priklausomybė. Tuomet Julius Sabatauskas priklausė mažumos frakcijai, kilo klausimas dėl pirmininko pakeitimo ir pirmininkas keitėsi iš socialdemokrato į „valstietį“.
Bandau įsivaizduoti, kaip būtų atrodžiusi situacija, jei J. Sabatauskas būtų pasakęs, kad nieku gyvu neatiduos komiteto, užrems duris ir laikysis iš paskutiniųjų, kol jį atstatydins. Bet jis, kaip ilgus metus esantis politikoje, suprato, kad pasikeitė aplinkybės ir jis turi tą postą užleisti.
Lygiai taip pat suprantu, kad gali pasikeisti aplinkybės, kaip man jos keitėsi išeinant iš Sveikatos reikalų komiteto, kad gali tekti kažkur kitur prisiimti atsakomybę. <...> Politikams tokie perėjimai, manau, yra savaime suprantamas dalykas. Kodėl jis nėra savaime suprantamas dalykas Seimo pirmininkui, greičiausiai, reikėtų jo klausti.
– Bet ar galima parlamento vadovo poziciją prilyginti komiteto pirmininko pozicijai?
– Seimo pirmininkas yra išrenkamas. Jis buvo siūlomas frakcijos ar partijos narių, pritarė Seimas. Natūralu, kad be valdančiosios daugumos pritarimo tas žmogus Seimo pirmininku nebūtų tapęs. Vienaip ar kitaip, Seimų istorijoje ar Europos parlamentarizmo istorijoje parlamentų pirmininkai atstovauja, galima sakyti, valdančiajai daugumai. Kam dabar atstovaus Seimo pirmininkas, jeigu jis netampa valdančiosios daugumos dalimi? Jis aiškiai pasako, kad jis neklauso ar nepritaria [partijos] sprendimams, tarsi atstovaus sau ar atstovaus valdančiajai mažumai. Tokia paradoksali situacija.
– Šis klausimas bus rudens sesijoje?
– Nepasitikėjimui parašai yra surinkti, buvo laukiama partijos tarybos sprendimo dėl sutarties galiojimo. Partija pasakė, kad pritarė sutarčiai ir jos besąlygiškam vykdymui. Dabar, matyt, partijos taryba rugsėjo pradžioje priims sprendimą dėl [V. Pranckiečio] buvimo ar nebuvimo partijos nariu ir atsakys į klausimą, ar partijos narys, kuris nevykdo tarybos sprendimų, gali toliau juo būti.
Matyt, rudens sesijoje kils ir klausimas dėl Seimo pirmininko. Kaip suprantu, jis turi „socialdarbiečių“ pasiūlymą tapti jų nariu ir tokiu būdu išlaikyti pareigas. Istorijoje yra atvejų, kai ministrai taip pareigas išlaikydavo. Gal jis taps „socialdarbiečiu“.
– O ar yra prasmės keisti Seimo pirmininką, kuriam priekaištų valdantieji, kaip ne kartą sakė R. Karbauskis, neturi, likus metams iki rinkimų? Ar čia tiesiog principo reikalas?
– Tai yra politinės atsakomybės reikalas, kaip sako lotyniška patarlė, pacta sunt servanda – sutarčių turi būti laikomasi. Tai ir garbės reikalas įvykdyti sutartis. Mes taip pat puikiai suprantame, kad ta atsakomybės sritis jau ne mūsų, o koalicijos partnerių, kaip ir ministerijose, atsakomybės sritis kai kur keitėsi. Žiūrint iš tos perspektyvos, būtų keista, jeigu būtų sutarčių, kurios pasirašomos ir jų nesilaikoma.
– Tačiau sutartyje buvo numatyta ir tai, kad „tvarkiečiams“ atiteks Krašto apsaugos ministerija. Visgi matome, kad taip nėra.
– Šiuo atveju kai prasidės politinis sezonas, prasidės ir atitinkamos derybos. Matyt, turės koalicijos nariai susėsti ir šnekėtis, kokia atsakomybės sritis galėtų būti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos. Tikėtina, kad bus persitarta dėl kažkokios kitos atsakomybės srities ar ministrų, ar viceministrų lygmenyje. Sutartyje, kiek pamenu, prie Kultūros ministerijos parašytos dvi partijos – „valstiečių“ ir „Tvarkos ir teisingumo“, suprantant, kad viceministrai, kurie padės esamam ministrui dirbti, bus tos partijos deleguoti. Natūralus procesas, vyks kiti susitarimai.
– Ar jus, kaip partijos narę, tenkina Ramūno Karbauskio vadovavimas partijai?
– Manau, kad partijos taryba labai aiškiai pasakė, kad mato lyderį ir juo pasitiki. Tikrai manau, kad tų žmonių, kurių absoliuti dauguma išreiškė pasitikėjimą, nuomonė yra ta, kad pirmininkas turi tęsti veiklą.
Aišku, yra daug insinuacijų dėl partijos pirmininko reitingų, bet jas gali skelbti tik žmonės, kurie politologijos vadovėlio neskaitę. Klasika politologinė, kad jei esi valdančioji partija – tavo reitingai kenčia, jei esi valdančiosios partijos lyderis – taip pat. Lyderiai, kuriems reikia komentuoti nemalonias naujienas, prisiimti atsakomybę, nors to formaliai neturėtų daryti, susilaukia išskirtinės kritikos. Tai natūraliai daro įtaką reitingams. Labiau reikėtų stebėtis, kodėl Gabrieliaus Landsbergio reitingai tokie maži, nes jo pozicija yra gera reitingams auginti.
– Tačiau paskutiniu metu iš R. Karbauskio buvo ne kartą girdėti vienasmeniški pareiškimai, kad ir apie pasitraukimą iš valdžios – pirma pasakė, po to pasitarė su frakcija. Ar tokie dalykai nesudaro prielaidų abejoti jo, kaip pirmininko, sugebėjimais?
– Suprantu, kad vadovai, kurie turi didesnę atsakomybę, turi priimti tam tikrus sprendimus. Šis sprendimas buvo aptartas su premjeru, tuometiniu kandidatu į prezidentus, ir vos tik įvyko pirmasis frakcijos posėdis, buvo gautas frakcijos palaikymas. Tokių ekstrinių situacijų, kuriose priimamas vienas ar kitas sprendimas, neišvengiamai yra.
Partijos lyderis tuo metu sakė, kad tai yra jo nuomonė. Šiuo atveju turėjome besikeičiančią partijos nuomonę. Jis gavo frakcijos palaikymą, bet po poros savaičių susirinko partijos taryba ir pasakė visiškai kitaip. Tai natūralus procesas, kai kartais nuomonės išsiskiria.
– Kaip matote savo politinę ateitį? Ar kandidatuosite kituose Seimo rinkimuose?
– Niekada nesakiau, kad nedalyvausiu rinkimuose, sakiau, kad šiuo metu nesvarstau apie rinkimus ir neplanuoju rinkimų. Svarstyti dar labai anksti. Viena, mes visiškai nežinome, kokia bus programa, o antra – nežinome, kokia komanda eis į rinkimus. Šie du dalykai man buvo svarbūs apsisprendžiant ir anksčiau, tad jie man lygiai taip pat svarbūs bus ir priimant sprendimus dabar. Tikrai sunkiai įsivaizduoju save viename rinkimų sąraše su kai kuriais buvusiais politikais.
– Turite omenyje buvusius „valstiečius“?
– Ne, ne su „valstiečių“ politikais, o su praeities kai kuriais buvusiais politikais, jeigu taip teoriškai atsitiktų. Arba su asmenimis, kurie turi teistumus, kaip Gintautas Paluckas. Tam tikri kriterijai yra, kur kiekvienas žmogus renkasi, ir man tie kriterijai yra labai svarbūs. Lygiai taip pat neįsivaizduoju savęs sąraše partijos, kuri teigs, kad pasisako už visų rūšių narkotikų legalizavimą. Tai tiesiog pasaulėžiūriniai dalykai ir jais remdamasis žmogus priima sprendimus.
– Bet jūs dabar esate „valstietė“, o LVŽS nepasisako už narkotinių medžiagų legalizavimą ar net dekriminalizavimą. Tai jums dėl to jaudintis ir nereikia.
– Žinote, kad buvo visokių minčių – ir partijos pavadinimą keisti, ir jos kryptį keisti. Mes per pastaruosius tris mėnesius tokių dalykų girdėjome. Aišku, partijos taryboje į tokius pasiūlymus, ypač dėl pavadinimo keitimo, buvo labai kritiškai reaguojama. Kalbu apie tai, kad labai viskas priklausys nuo daugelio dalykų. Man labai keistai atrodo politikai, kurie sako, kad dalyvaus rinkimuose, kai jie net rinkimų programos nežino, ji nepradėta rašyti.
– Neseniai „valstiečių“ frakciją paliko Vytautas Bakas. Išeidamas jis išsakė nemažai kritikos LVŽS tiek dėl to, kaip buvo sudaroma valdančioji koalicija, tiek dėl to, kad „valstiečiai“ pametė savo kryptį. Kaip jūs vertinate jo pasitraukimą ir tai, ką jis išsakė apie LVŽS frakciją?
– Jo pasitraukimas buvo labai nuoseklus dalykas. Jei atvirai, jau pernai rugsėjį pradėjau matyti, kad mūsų frakcijos ir jo keliai anksčiau ar vėliau išsiskirs. Buvo daug nepritarimo, nepagrįstos kritikos, sakoma, kad su juo nesitariama, jis kažko nežino, bet kai žmogus frakcijos posėdžiuose nesilanko, tai iš kur jis žinos? Jo frakcijos posėdžių lankomumas buvo sumenkęs ir atsirado priekaištai, kad jis kažkokių sprendimų nesužinojo. Natūralu, kad niekas nevaikščios iš frakcijos ir nepasakos, o jei nebūni posėdyje – pats teiraujiesi ir domiesi. O domėjimosi irgi nebebuvo.
Kai prasidėjo derybos dėl koalicijos, jis pasakė, kad jeigu bus „Tvarkos ir teisingumo“ partija partnerė, jis pasitrauks. Tai irgi nebuvo naujiena, jis du kartus reikalavo balsuoti dėl „tvarkiečių“ dalyvavimo ir ten sulaukdavo iki 5 frakcijos narių paramos. Jis paramos neturėjo, dėl ko žmogui irgi nesmagu dirbti.
– O išsakytą kritiką priimate?
– Tikrai ne. Jis turėjo daug pretenzijų dėl antikorupcinės darbotvarkės. Pagrindinis projektas šios sesijos buvo civilinio turto konfiskavimo įstatymo paketas, kuris užstrigo būtent jo komitete. Jei toks svarbus projektas, kodėl prireikė pusės metų? Galima buvo apsvarstyti per du ar tris mėnesius. Panaši situacija buvo su projektu dėl viešųjų pirkimų. <...> Norisi, kad ir tas kritikuojantis žmogus kažkokį aktyvumą rodytų.
– Dėmesio sulaukė ir jūsų prisijungimas prie „tvarkiečių“, o paskui pasitraukimas iš jų. Kodėl viskas taip susidėliojo?
– Statutas yra gana negailestingas, kai kalbama apie daugumos skaičiavimą, ir sako, kad koalicijas sudaro tos frakcijos, kurių partijos pasirašė koalicinę sutartį. Tam, kad būtų dauguma, neužtenka, kad partija pasirašytų sutartį, reikia, kad būtų partijos frakcija. Jeigu nebūtų atsiradusi „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija – daugumos nebūtų.
Mes taip pat puikiai suprantame, kad kada yra frakcija, jos darbo galimybės yra gerokai didesnės. Mes dabar turime Mišrią grupę, kuri nesugeba susirinkti, nes Seimo nariai nėra suinteresuoti, jie ilgą laiką nesusirinko, kad būtų kvorumas, ir negalėjo paskirti komitetų narių. Suprantame, kad jei vienos partijos 6 žmonės yra Mišrioje grupėje ir negali dirbti organizuotai, tai apie kokį prisidėjimą prie Vyriausybės programos įgyvendinimo galima kalbėti? Vyriausybės programos įgyvendinimas irgi būtų sudėtingas.
Tie du dalykai – formali dauguma ir Vyriausybės programos įgyvendinimas ir galėjimas „tvarkiečių“ atstovų veikti normaliai Seime – tai buvo tos priežastys, kodėl išėjau į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją.
Kodėl teko grįžti? Seime ilgą laiką buvo tokia džentelmeniška tradicija, kai partijos labai ramiai ir atsakingai keisdavosi kvotomis. Pavyzdžiui, Europos reikalų komitete konservatorių, kurie turi mažiau frakcijos narių, atstovų yra daugiau nei „valstiečių“. Tiesiog „valstiečių“ kvotos buvo atiduotos konservatorių atstovams, įvertinant kai kurių žmonių gebėjimus, patirtį tarptautinėje plotmėje. Tarkime, ponas Zingeris buvo tas žmogus, kuris su mūsų kvota pradėjo dirbti Europos reikalų komitete. Jo įdirbis, gebėjimai yra tobuli.
Niekam tai (kvotų dalijimasis – LRT.lt) nekėlė klausimų, kol aš neperėjau į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, ir tada buvo pradėtas klausimas, ar gali kitos frakcijos atstovas gauti kvotą seniūnų sueigoje, ar gali gauti kvotą Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tą kvotą „valstiečiai“ buvo atidavę „tvarkiečiams“, kad aš galėčiau ir toliau dirbti. Pradėjus kilti šitiems klausimams reikėjo grįžti, kad jie nebūtų keliami.
– Bet jūsų frakcijos kolegė Rima Baškienė dėl jūsų kreipėsi į Teisės departamentą. Ar tarp jūsų yra perbėgusi juoda katė?
– Jos ir reikėtų paklausti, kodėl ji, tarkime, dėl Emanuelio Zingerio nesikreipė, nors puikiai žinojo situaciją, o dėl manęs kreipėsi.
– Jūs vadinama R. Karbauskio dešiniąja ranka ir tai, kad tokį svarbų frakcijos narį atidavė kitai frakcijai, daug kam pasirodė keista. Kodėl jus, o ne kažką kitą iš kone 50 žmonių, esančių frakcijoje?
– Manęs niekas neatidavė, aš pati pasisiūliau, nes mačiau situaciją, žinojau kai kuriuos kitus niuansus. Pasiūliau, kad racionaliausia būtų, kartu sustiprinant tą frakciją, man į ją pereiti. Bet aš išlikau partijos nare ir kaip jos narė galiu dirbti partijai ir toliau.
– Politikos užkulisiuose kalbama apie tai, kad jūsų frakcijos gretose bręsta atskira žmonių grupė, galinti įkurti naują politinę jėgą. Ar jaučiate signalų, kad taip gali nutikti?
– Apie mūsų skilimą buvo pradėta kalbėti antrą dieną po rinkimų, apie tai, kad labai skirtingi žmonės ir prie pirmų bulvių frakcija skils. Pirmos bulvės nusikėlė ir daug sezonų bulvių dabar yra nukasta, bet frakcija neskyla. Visi suprantame, kad artėja rinkimų laikotarpis ir natūralu, kad politikų pažiūros, norai ar pageidavimai gali išsiskirti. Teoriškai, žinoma, tai įvykti gali, bet ar įvyktų praktiškai – sunkiai įsivaizduoju. Niekas nėra apsaugotas nuo tam tikrų išdavysčių viduje.
– Seimo kadencijos metu buvo ne vienas kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT), o pavasario sesijos metu KT išaiškino, kad sprendimas sudaryti komisiją LRT veiklai tirti prieštaravo Konstitucijai. Tačiau įstatymai, remiantis išvadomis, buvo teikiami, nors paskutinio Seimas net nesutiko įtraukti į darbų programą. Kas rudens sesijoje laukia šiuo klausimu?
– KT turi dar vieną kreipimąsi – Vyriausybė kreipėsi dėl LRT biudžeto. Pagal KT svarstymo ciklą atsakymas turėtų atsirasti arba rudenį, arba kitų metų pavasarį. Tikėtina, kad teks peržiūrėti biudžeto formavimą. Žinome, kad LRT biudžetas sudaromas imant procentą nuo akcizų ir procentą nuo GPM. GPM šiemet keitėsi, paskutinius dvejus metus didėjo akcizai. Reali situacija tokia, kad skaičiuojant LRT biudžetą yra imama, berods, praėjusių dvejų metų perspektyva. Vadinasi, kitame LRT biudžete bus labai didelis augimas. Žiūrint į tai, kaip keitėsi mokesčių surinkimas, kils klausimas ar šiame, ar kitame Seime tvirtinant valstybės biudžetą, ar turėti 70 mln. eurų biudžetą televizijai yra racionalu (LRT jungia tris televizijos kanalus, tris radijo kanalus ir naujienų portalą – LRT.lt). LRT biudžeto klausimas neišvengiamai atsiras (LRT neprieštarauja, kad finansavimo formulėje esantys procentai būtų peržiūrėti dėl įvykdytos mokesčių reformos – LRT.lt).
Dar vienas dalykas, ką jau pats LRT padarė, tai yra reklamos apribojimai. LRT atsisakė politinės ir kitos reklamos, tad prasminga būtų tuos atsisakymus įtvirtinti įstatymo pavidalu, kad jie nepriklausytų nuo to, kas yra direktorius.
– Du kartus pasiūlymai dėl LRT įstatymo pataisų nebuvo įtraukti į darbų programą. Kaip manote, ar bus palaikymas rudens sesijoje?
– Manau, kad Seimas yra mąstantis racionaliai, ypač kai kalbama apie valstybės biudžetą. Jeigu ne šitas Seimas, tai kitas Seimas bus priverstas priimti sprendimus.
– Kalbant apie kitų metų valstybės biudžetą, kam bus skiriamas prioritetas?
– Socialinės atskirties mažinimas ir toliau bus svarbia biudžeto gaire. Juolab, kad, sudarant koalicijos darbų programą, susitarta, kad turėtų augti vaiko pinigai, išlikti įsipareigojimai, kurie duoti pensininkams. Natūralu, kad atsiras indeksavimas, dėl kurio pensijos augs. Tai dalykai, kuriuos svarbu išlaikyti.
Matydami Europos Komisijos (EK) išvadas, pripažįstančias, kad skurdo lygis Lietuvoje vis dar yra gana aukštas, matome, kad EK pabrėžia ir tai, kad valstybė yra priėmusi ir gerų sprendimų mažinant skurdą. Tai skatina matyti tokius biudžeto prioritetus.
– O kokių nors kitų itin svarbių projektų yra numatoma?
– Manau, kad, bent mūsų komitetui, lieka civilinio turto konfiskavimas, tarėjų institutas, kur, manau, bus sunku surasti konstitucinės daugumos balsus ir pakeisti Konstituciją. Žinoma, bus biudžetas, kuris paprastai atima dalį spalio, lapkritį ir visą gruodį. Manau, kad ir iš Vyriausybės ateis visas pluoštas paketų. Žinau, kad iš Teisingumo ministerijos ateis su rinkimais susijusių teisės aktų, kuriuos reikės spėti laiku priimti, nes iki rinkimų liko metai.
