Lietuvoje

2019.08.14 21:13

Pasitraukiantis ministras Rokas Masiulis: kai atleidau Vaitkų, buvo pasakyta – be pasekmių tas nepraeis

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.08.14 21:13

Po valdančiosios koalicijos susitarimo susisiekimo postą paliekantis vienu populiariausių šios Vyriausybės nariu laikytas Rokas Masiulis šiandien kalba tiesiai: už lizdo išvalymą nomenklatūra jam niekada neatleis, o jo keitimas yra „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kerštas dėl Klaipėdos jūrų uosto vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimo. Laidoje „Dienos tema“ – R. Masiulis.

– Jūs, nevyniodamas žodžių į vatą, sakote, kad tai buvo „galva už galvą“ ir yra R. Karbauskio kerštas. Ar jautėte signalus ir kaip tas kerštas pasireiškia?

– Matot, kai poną A. Vaitkų atleidau iš darbo, man buvo tiesiai pasakyta, kad be pasekmių tas nepraeis. Dar buvo mintis išreikšta, kad galbūt bus interpeliacija Seime. Aišku, priežastį gal kažkokią kitą būtų sugalvoję. Taip kad aš žinojau, jog tai geruoju nesibaigs, bet net ir dabar, žiūrėdamas atgal, manau, kad pasielgiau teisingai, nes buvo etiniai standartai pažeisti, ir tai mūsų valstybėje negali būti toleruojama. Mes jau pakilę šiek tiek aukščiau už tą nomenklatūrinį.

Taip pat skaitykite

Dienos tema. Rokas Masiulis: jei eini į politiką ir tikiesi  švaraus žaidimo – taip tikrai nebus

– Esate minėjęs, kad jutote ir kitų autoritetingų asmenų spaudimą. Galite juos šiandien įvardyti?

– Ne, įvardyti asmenų tikrai nenoriu. Pati esmė ta, kad puikiai supratau, jog tai kainuos man postą, bet ką darysi. Jeigu kainuos, tai kainuos. Aš tik kol dirbu, tol turiu daryti taip, kaip manau teisinga.

– Bet jūs laikėtės viešumo politikos, tai gal dabar jau reikėtų įvardyti tuos žmones, kurie spaudžia jus, spaudė?

– Šiuo atveju tai buvo daugiau tarpininkai, kurie perdavė.

– Ką jie sakė?

– Sakė, kad, Rokai, geruoju nesibaigs, ir vienaip ar kitaip teks išeiti. Gerai, išeiti tai išeiti.

– R. Karbauskis bent jau oficialiai šiandien sakė, kad jūsų ministerijoje buvo daugiausia problemų. Ar vis dėlto kalba eina apie tuos neišasfaltuotus žvyrkelius „valstiečių“ vienmandatėse? O gal jūs tikrai apie save gerai galvojate?

– Reikia tikrinti faktus. Aš su savim turiu statistiką, iš kurios matyti, kad prieš tai buvusi Vyriausybė išasfaltavo 192 km, dar prieš tai buvusi – 382 km, o dabar mes per 2,5 metų turime 827 km. Planuojame per kadenciją 1 654 km – jau visiems jiems yra sutartys. Taip, kad nematau, kur čia problema. Daugiau gal bandoma kabinėtis. O dėl Seimo narių, tai Seimo nariai visada norėjo vieną kitą žvyrkelį išasfaltuoti, bet „užsakymų stalas“ baigiasi – taip daugiau nebus.

Taip pat skaitykite

– Kaip viena iš priežasčių buvo įvardyta, kad jūs neturite pasitikėjimo Seime. Kaip manot, kodėl?

– Tai dėl to paties pono A. Vaitkaus. Reikia suprasti, kad vis tiek Seime veikia partijos. Partijos laikosi bendro principo. Aš mačiau net objektyvius rezultatus. Pavyzdžiui, „E-tolingo“ sistemos įvedimas. Ji yra jau paruošta, prieš metus buvo pateikta Seimui. Lapkritį paskutiniai klausimai buvo iš Seimo, ir tiesiog sustabdyta, nors tai valstybei yra naudingas projektas – 5 mln. per mėnesį gautų. Taip pat per tarpininkus buvo pasakyta, kad šitam ministrui nieko nebus daroma.

– Kas tie tarpininkai? Jūs antrą kartą kalbate apie žmones, kurių vis tiek nenorite įvardyti.

– Nėra prasmės įvardyti tarpininkus. Jie perduoda partijos poziciją. Tai gali būti visai nesusiję asmenys.

– R. Karbauskis nustebęs, kodėl jūs kalbate apie tai tik dabar. Iš tikrųjų ar esate pranešęs teisėsaugai arba bent jau premjerui, kad jaučiate spaudimą?

– Ten, kur būdavo nusikaltimas daromas, viską esu pranešęs visais atvejais. Čia net kalbos nėra. Bet kai Seimo nariai skambina ir prašo tai tą kelią padaryti, tai tą kelią padaryti – čia laikyčiau spaudimu.

– Tai norma Seime?

– Paklauskit visų kitų susisiekimo ministrų. Tai yra norma. Kviečia Seimo nariai, atkreipia dėmesį į savo apygardą, kad galbūt tą kelią reikėtų, galbūt tą. „Valstiečiai“ niekuo nesiskiria. Nekaltinu, kad čia kažkoks yra baisus spaudimas. Tik bandau spėlioti, kad ir apie tą kvietimų skaičių, jeigu ponas R. Karbauskis sako, kad šį ministrą mes daugiausia kvietėme į Seimą. Neneigiu, tikrai daug kartų man teko keliauti į Seimą, bet kartais tokiais trivialiais klausimais. Čia mano atsakymas į tą, kad daugiausia klausimų. Tokių klausimų neabejotinai buvo daug.

– Atnaujintos Vyriausybės sudėtį prezidentui teikia premjeras. Koks šitoje situacijoje Sauliaus Skvernelio vaidmuo. Jis jumis irgi nepasitiki? Jeigu jūsų darbas būtų tikęs, tikriausiai būtų už jus pastovėjęs. Ar jisai per silpnas atsispirti R. Karbauskiui?

– Tikrai ne man vertinti žmones. Su premjeru buvo kalbėta apie tai, kad tiesiog koalicija yra tokia sudaryta. Premjeras iš karto atvirai visiems ministrams pasakė: tokia koalicija sudaryta. Koalicijos partneriai skirs savo ministrus. Deja, tokia yra situacija. Puikiai suprantu, šioje vietoje premjero vaidmuo yra mažiausias. Čia yra tie, kas įtraukia tuos naujus partnerius, ir tie nauji partneriai kokias gavo ministerijas.

– Bet premjeras jums paaiškino iš politinės pusės, tarkim, A. Vaitkaus atvejį. Jūs sulaukėte iš premjero irgi signalų arba įspėjimų, kad elgiatės pavojingai?

– Kai informavau premjerą, kad A. Vaitkų atleisiu, premjeras pasakė, kad, be abejo, politinių įtampų bus, bet jis manęs nestabdė. Manau dėl to, kad supranta, jog tai yra ministro atsakomybė. Kaip sustabdysi? Tada tenka atsakomybė jam. Tad elgiausi taip, kaip buvau numatęs. Aišku, tikriausiai nebūtų sustabdęs, nes mačiau, kad ten yra pažeidimas. O ką daryti? Reikia spręsti.

– Iš naujojo prezidento Gitano Nausėdos bent jau jūsų atžvilgiu nebuvo išsakyta jokių priekaištų, bet vėlgi jis yra tas žmogus, kuris tvirtina naująjį kabinetą, ar ne? Ir, tarkim, dėl Krašto apsaugos arba Užsienio reikalų ministerijų greičiausiai buvo rastas kompromisas su premjeru ir netgi su koalicijos partneriais. Ar jis asmeniškai jums, turiu omeny G. Nausėdą, yra išsakęs priekaištų dėl jūsų darbo?

– Ne, prezidentas priekaištų nėra išsakęs. Tiek man, tiek viešai yra pasakęs gerų žodžių. Tikrai juos vertinu kaip rimtą pagyrimą iš prezidento. Tačiau neslėpsiu, kad kai mes bendravome su prezidentu, informavau, kad, pavyzdžiui, „E-tolingo“ projektas Seime užstrigęs, ir tai yra dėl to, kad netinkamas ministras. Palaikymo Seime nėra. Mes tą diskutavome.

– O iš prezidento ar jūs sulaukėte palaikymo?

– Prezidentas, kaip sakau, teigiamai atsiliepia. Net ir po to, ir vėliau teigiamai atsiliepė, ir aš tuo labai džiaugiuosi.

– Jūs prieš tai turėjote energetikos ministro portfelį, dabar – susisiekimo. Tada buvote deleguotas Darbo partijos atstovas, dabar – kaip „valstiečių“. Jūs turite politines vertybes ar vis dėlto postas jums yra svarbiau?

– Man svarbiau galimybė dirbti Lietuvai. Tą nuo vaikystės man tėvai skiepijo. Jau daug kartų sakiau tuos žodžius, kad tėvas man yra pasakęs apie sovietų korupciją, kad tai ne Lietuva. Lietuva yra visai kita. Lietuva yra kažkas gero, kažkas tobulo. Jeigu turi galimybę, reikia tą valyti. Tai aš save pozicionuoju kaip nepriklausomą ekspertą profesionalą, kurio tikslas – valdyti valstybę, kad jinai būtų stipresnė, nes korupcija silpnina mūsų valstybę. Tai nėra kažkokia medžioklė, susidorojimas. Tai yra valstybės stuburas. Jeigu mes sugebėsime ją sumažinti maksimaliai, o galbūt net visai išnaikinti, pamatysime visai kitą valstybę ir jos potencialą.

– Tačiau kalbate apie save dabar kaip ekspertą, tačiau dirbote politikoje, prieš tai dirbote versle. Ar galima pasakyti, kad politika yra nešvarus reikalas arba verslas nešvarus?

– Nešvarus, kiek nešvarūs žmonių santykiai. Politika atspindi žmonių santykius, žmonės ir gudrauja, ir apgauna, ir siekia savo tikslo. Bet kam, einančiam į politiką, iškart pasakyčiau taip: jeigu eini į politiką ir tikiesi švaraus žaidimo, tai taip nebus. Tačiau nereikia išgyventi, jeigu tave apgavo, nustūmė ar pergudravo. Taip veikia sistema. To nereikia priimti asmeniškai, bet, pamiršus tą, vis tiek daryti, ką gali daryti geriausiai.

– O jūs neatmetate galimybės ir grįžti į verslą, ir toliau likti politikoje? Apie tai kalba ir G. Nausėda, kad gal būtų prasminga jums kurti naują judėjimą. Bet vėl grįžtant prie to, kad vienu kartu jūs buvote tarsi Darbo partijos, kitąkart – su LVŽS. Ar jūs save toliau matytumėte politikoje? Ar iš tų partijų, kurios jau siūlė jums prisidėti, kuri nors artimiausia vertybiškai?

– Per anksti dar kalbėti. Pirmiausia eidamas pakviestas Darbo partijos, greičiau asmeniškai ponios L. Graužinienės, į tą poziciją. Ji garantavo partijai už mane, net sakė, kad atsistatydins, jeigu man nesiseks. Lygiai taip pat ir kai ponas S. Skvernelis pakvietė į šią Vyriausybę, tai kvietė mane kaip nepriklausomą žmogų, o ne kaip prisišliejusį prie kažkokios partijos.

– Kaip suprantu, jums artimesnė pozicija nepriklausyti politinei jėgai?

– Dabar man sunku pasakyti.

– O kada bus lengva?

– Pirmiausia reikia man nuvažiuoti pailsėti, paatostogauti, pabūti su šeima ir tada dėliotis, kuris man kelias geriausias: ar pasirinkti grįžti į verslą, iš kur esu atėjęs, kur visą karjerą esu daręs, ar galvoti apie kažkokį politinį kelią, bet kokį kelią – irgi nežinau. Visi keliai atviri, reikia ramiai viską apsvarstyti.

– Ar iš tiesų nežinote, ar tiesiog dar neapsisprendėte?

– Iš tiesų nežinau.

– Ar verslas ir politika turi daugiau paralelių ar skirtumų?

– Žiūrint, koks verslas. Šiaip versle viskas yra paprasčiau. Versle paprasčiau – darai ir gauni rezultatą. Politikoje kartais gauni netikėtų smūgių. Nemaža dalis tavo laiko išeina ginantis nuo nebūtų dalykų, nuo kažkokių šešėlių, kova su šešėliais. Bet tai yra politikos dalis. Visame pasaulyje taip yra, mes – ne išimtis. Lietuvoje dar ne blogiausia situacija.

– Prezidentas G. Nausėda yra išsakęs viltį, kad jūsų įpėdinis tęs pradėtus darbus. Koks artimiausias ir didžiausias iššūkis laukia jo ir ko jam palinkėtumėte?

– Jam palinkėčiau kelių dalykų ir tikrai turėsiu asmeninę progą – kalbėjau su juo telefonu. Tiesiog šiandien nepavyko susitikti, nes labai daug žurnalistų dėmesio buvo. Kita proga susitiksime. Tai „E-tolingas“. Tas, kur valstybei gali atnešti po 5 mln. per mėnesį į Kelių fondą. Tai pirmasis darbas, kurio tikrai jam reikėtų imtis. Tada strategija.

Be abejo, dar prašyčiau ir apginti tuos auditorius, kuriuos dabar bando pulti. Neseniai gavome iš Švietimo ministerijos įstaigų, kurios buvo audituotos, prašymus išduoti auditorių tapatybes. Mane labai nustebino ir išgąsdino toks prašymas, nes prašyti [auditorių] tapatybių... Koks skirtumas, kas atliko tą patikrinimą, – reikia sutvarkyti, ką blogai padarei. Bet kažkoks nebaudžiamumas galbūt skatina juos jau pereiti į kontrataką, atgauna jie kvėpavimą...