Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį lankosi Vokietijoje, kur susitiko su kanclere Angela Merkel.
Tai trečiasis liepą prisiekusio prezidento vizitas į užsienį, anksčiau jis lankėsi Latvijoje ir Lenkijoje. Vokietijoje jis praleis dvi dienas, ketvirtadienį lankysis pas prezidentą Walterį Stenmeierį. Kiek anksčiau trečiadienį vyko G. Nausėdos ir A. Merkel bendra spaudos konferencija.
Kalbėdamas su žurnalistais G. Nausėda prisiminė laikus, kai studijavo Vokietijoje. Jis sakė prisimenąs A. Merkel kaip jauną politikę, žengusią pirmuosius žingsnius didžiojoje politikoje, bet ryškiai matomą žiniasklaidoje.
„Prisiminiau ir savo studijas Bonoje 1994-aisiais metais, padovanojau knygą apie Nidos mokyklos kroniką su savo dedikacija ir pakviečiau atvykti į Kuršių Neriją. <...> Visa tai sukūrė pretekstą šiltam, neformaliam pokalbiui“, – kalbėjo prezidentas. Jis sakė jau anksčiau girdėjęs, kad A. Merkel yra šiltas, nuoširdus žmogus.
Prezidentas su Vokietijos kanclere aptarė ir prie Lietuvos sienos Baltarusijoje statomos Astravo AE klausimą ir tai, kad latviai nutarė pirkti elektros energiją iš šios elektrinės. Paklaustas, apie tai G. Nausėda sakė: „Vien tik ekonominiais svertais sustabdyti AE, kuri pastatyta jau 90 proc. turbūt, būkime atviri, yra naivu. Stabdyti reikėjo 2011-2012 metais, kuomet mes pasirašinėjome komunikatus apie bendradarbiavimą su Baltarusija atominės energetikos srityje.“
G. Nausėda sakė besilaikantis nuomonės, kad jei energetine ir saugumo prasme Astravo AE projektas yra netvarus ir nesaugus, Lietuva neturi skatinti tokio projekto plėtojimo. Latvių sprendimą pirkti energiją iš Astravo AE jis vadino politiniu ir sakė, kad, jo žiniomis, konsultacijos su Lietuvos energetikos ministerija vyko, bet dar joms nesibaigus Latvija priėmė sprendimą.
„Dėl to tenka tik apgailestauti. Ar tai labai smarkiai nustebino? Turbū ne. <...> Mūsų pagrindinė žinutė, kurią norėjau perduoti poniai Merkel, tai kad šiandien Baltarusija labai nenori bendradarbiauti siekdama įgyvendinti saugumo standartus, jau nekalbu apie tai, kas yra nebepataisoma“, – teigė prezidentas, pridurdamas, kad Astravo AE vietos parinkimas yra visiškai geopolitinis sprendimas, padiktuotas ne pačios Baltarusijos.
Paklaustas, apie Europos Sąjungos biudžeto derybas G. Nausėda teigė, kad derybos bus kietos ir Lietuva gali reikšti pageidavimus, bet visos šalys, kurios turi reikalų su sanglaudos fondais, bendrąja žemės ūkio politika, mato riebius minusus finansinėje perspektyvoje.
„Klausimas kiek šalys donorės ar grynosios mokėtojos sugebės generuoti finansinius srautus kitoje finansinėje perspektyvoje, kad vis dėlto tie minusai nebūtų tokie ryškūs, kokie yra dabar. Mūsų argumentai nukreipti į tai, kad tam tikra prasme, Lietuva pati save nubaudė augdama taip sparčiai ir vydamasi ES vidurkį pagal BVP vienam gyventojui.
Suprantame, kad žaidimo taisyklės yra tokios ir jei tu prie to vidurkio artėji, tai tu ilgainiui nebegali tikėtis tokios paramos, dar ir „Brexit“ prisideda, bet vis dėlto tokie minusai – 26 proc. sanglaudos fondų, 24 proc. paramos žemės ūkio fondui – labai dideli skaičiai ir tai būtų didelis išmėginimas mūsų ekonomikai“, – komentavo prezidentas.
