Nors Žolinė neretai įvardijama kaip derliaus šventė ar diena, kai susitinka vasara ir ruduo, LRT.lt kalbinti etnologai teigia, kad tai – tik poetiniai pagražinimai. Klimatologas Justas Kažys sako, kad anksčiau šios šventės metu žmonės spręsdavo, koks laukia ruduo, tačiau tiesos tokiame spėliojime – nedaug. Vis dėlto klimatologas atskleidė, kad šis ruduo turėtų nustebinti Lietuvai neįprastais orais.
Nors Žolinė kartais įvardijama kaip derliaus, rudens šventė ar diena, kai susitinka vasara ir ruduo, J. Kažys sako, kad šią dieną rudeniu vadinti anksti ir šį laikotarpį įvardija kaip vėlyvosios vasaros. Vis dėlto klimatologas sutinka, kad šiuo metų laiku jau gauname gerokai mažiau saulės spindulių, o saulė šviečia trumpiau, dėl to prasideda natūralus vėsimas.
„Šioks toks atvėsimas, lyginant su vidurvasariu, jau juntamas. Jau nuo birželio 23 d. praėjo beveik du mėnesiai, kai saulė keliauja vis žemyn, ypač naktys darosi vėsesnės“, – pastebi pašnekovas.
J. Kažys svarsto, kad rudens švente Žolinė gali būti ne tik dėl saulės ciklo ir jos judėjimo, bet ir dėl gamtos reiškinių. Pavyzdžiui, išskiria jis, didelė dalis augmenijos jau sunokinusi vaisių, o gyvūnai jau atsivedę jauniklių, šiuo metu pradeda aktyvėti paukščių migracija.
Pokyčių atsiranda ne tik gamtoje, bet ir žmogaus gyvenime – prasideda derliaus nuėmimas. Žolinės šventė simbolizuoja ir darbų pasikeitimą, ir kitą etapą gamtoje, tikriausiai dėl to žmonės pradėjo sakyti, kad tai jau rudens laikotarpis, kalba J. Kažys.
Koks laukia ruduo?
Anksčiau pagal orus per Žolinę žmonės spręsdavo, koks bus ruduo, tačiau klimatologas nusišypso, kad remiantis vienos dienos orais spręsti apie rudenį nereikėtų. Anot J. Kažio, dėmesį reikėtų atkreipti į ilgesnį laikotarpį.
„Jei Žolinės laikotarpiu orai pakankamai šilti, tikėtina, kad ruduo dar neskubės atkeliauti ir turėsime dar gražių ir šiltų orų. Tačiau jei šis laikotarpis yra lietinga vasaros dalis, ruduo gali būti vėsesnis, o mes galime spėti, kad jau nebelabai šils. Tačiau ta viena diena gali būti labai apgaulinga, todėl nedrįsčiau spėti, koks bus ruduo, remdamasis vien orais per Žolinę“, – šypsosi J. Kažys.
Paklaustas, kokio rudens galime tikėtis spręsdami pagal rugpjūčio orus, pašnekovas džiugiai tikina, kad, nors liepos mėnuo buvo vėsesnis, o dabar vis palyja, didesnių šalčių nėra, todėl rugsėjį galime sulaukti gražių ir šiltų orų.
„Nors remiantis dabartiniais orais dar sunku ką nors pasakyti apie rudenį, bent jau rudens pradžia neturėtų pasižymėti šalčiu ar drėgme. Lietaus gali būti, tačiau jo neturėtų būti daug. Rugsėjį orai dar turėtų palepinti ir išsilaikyti visai tinkami maloniam poilsiui ir darbų pradžiai. Galime tikėtis ne visai standartiškų ir Lietuvai įprastų orų“, – džiaugiasi J. Kažys.
Dėkoja gamtai, Dievui ir žmogui
VU Filosofijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas pabrėžia, kad Žolinė nėra lietuviška šventė, – šią datą Bažnyčia pasirinko pagal romėnišką šventę. Mitologijos tyrėjas teigia, kad jei Bažnyčia nebūtų pasirinkusi šios dienos, lietuviai tokios šventės net nežinotų.
„Tai naivus bandymas subaltinti krikščioniškas šventes ir padaryti jas lietuviškas arba baltiškas“, – sako pašnekovas.
Anot V. Ališausko, kaip svarbiausios Žolinės apeigos liaudies sąmonėje įsitvirtino žolynų šventinimas bažnyčioje. Parsinešę gėles iš bažnyčios žmonės jas saugodavo užkišę už šventųjų paveikslų.
Etnologė, folkloristė Gražina Kadžytė Žolinę vadina padėkos diena Dievui, gamtos jėgoms ir žmogui. Jos teigimu, šiuo metu surenkamas derlius, o žmogus žino, kad nepadėkojęs kitais metais gali nieko negauti. Etnologė išskiria, kad per Žolinę naujojo derliaus vaisius pašventinamas bažnyčioje, o vėliau žmonės susirenka kartu pasibūti – buvo sakoma, kad tas, kas per Žolinę neviešės ir nesusitiks su bičiuliais, visą gyvenimą nuobodžiai ir skurdžiai pragyvens.
Anot G. Kadžytės, per Žolinę žmonės vaišindavosi, savo derliumi dalindavosi su kitais, o dalį gėrybių palikdavo prie bažnyčios, kad pavalgyti galėtų ir nepasiturintieji.
Krikščioniška ar pagoniška?
Paklausta, ar minėdami Žolinę dar esame išlaikę pagoniškų papročių, G. Kadžytė atsako, kad ši diena nėra tik pagoniška ar tik krikščioniška, Žolinė įkūnija bendražmogiškąją gyvenimo išmintį: „Žmogus užsiima žemės darbais, jis mato, kad jo vieno rankos visko nepadarys, todėl jam reikia regimų ir neregimų jėgų pagalbos. Dėl to žmogus suformuluoja tam tikrus ritualus, kad galėtų paprašyti, kad jam būtų padėta, ir padėkoti.“
V. Ališauskas taip pat sutinka, kad etnologiniai papročiai, pavyzdžiui, po staltiese dėti šieno, nėra nei pagoniški, nei krikščioniški, tai – tradicija.
Paklaustas, kodėl Žolinė įvardijama kaip rudens šventė, V. Ališauskas svarsto, kad tai gali būti susieta su pirmojo derliaus minėjimu, tačiau religinė prasmė tokia nėra.
„Vis dėlto šaltiniuose nesu radęs, kad Žolinė būtų įvardijama kaip rudens šventė. Rudens pradžia yra rugsėjis, tačiau ir šis mėnuo ne visada gali būti vadinamas rudeniu. Mūsų kalendorius jau skiriasi nuo natūralaus agrarinio kalendoriaus“, – sako V. Ališauskas.
G. Kadžytė taip pat pritaria tokiai nuomonei, jos teigimu, svarstymai, kad Žolinė yra ta diena, kai susitinka vasara ir ruduo, yra tik naujausi išgalvojimai ir poetiniai pagražinimai, kadangi žmonės nesuvokia senųjų tradicijų.
