Lietuvoje

2019.08.14 11:33

VSD: tokie veiksmai, kaip Seimo narės Rozovos, gali kelti riziką

Rozovai prieš dvejus metus neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija; atnaujinta 12.52
Gytis Pankūnas, LRT.lt, BNS2019.08.14 11:33

Lietuvos parlamentarų dalyvavimas tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje, į kurią važiavo Seimo narė Irina Rozova, yra rizikos veiksnys, teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika.

Tai VSD atstovas žurnalistams patvirtino, antradienį apsilankęs neeiliniame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.

VSD atstovas V. Mažeika teigė NSGK nariams pateikęs informaciją apie tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją.

„Tai yra parlamentinis formatas, kuris, mūsų nuomone, yra išnaudojamas užsienio politikos tikslams įgyvendinti“, – žurnalistams sakė VSD atstovas.

„Mūsų nuomone, parlamento narių dalyvavimas tokiame formate yra rizikos veiksnys“, – akcentavo V. Mažeika.

Jis, paklaustas, ar Lietuva turėtų nutraukti bendradarbiavimą su ortodoksų forumu, sakė, kad sprendimą turi priimti politikai. VSD atstovas taip pat tiesiai neatsakė, ar rekomendavo parlamentarams nevažiuoti į ortodoksų forumo renginius.

„Šito komentuoti negaliu. Tai nėra departamento kompetencija“, – pažymėjo V. Mažeika.

VSD atstovas teigė, kad departamento turima informacija apie ortodoksų forumą buvo pateikta ir Seimo valdybai, kuri išleido I. Rozovą į ortodoksų forumą, ir NSGK.

VSD atstovas atsisakė komentuoti, ar I. Rozovai buvo bandoma daryti įtaką.

Prašys papildomos informacijos, bedė pirštu į buvusį komiteto vadovą

NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas po komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad dėl I. Rozovos išvykos į ortodoksų forumą komitetas prašys papildomos informacijos iš VSD.

„(Trūksta – LRT.lt) šiek tiek informacijos, kas susiję su I. Rozovos veikla, ar jos dalyvavimas toje organizacijoje gali sukelti tam tikrų nacionaliniam saugumui, ar ne“, – aiškino D. Gaižauskas ir vėliau pridūrėt, kad „sprendimai bus priimti, gavus papildomą informaciją“.

Jis patikino, kad VSD atstovo V. Mažeikos teiginio, kad parlamentarų dalyvavimas tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje, yra rizikos veiksnys, komitetui neužtenka.

Pasak D. Gaižausko, visi parlamentarai VSD buvo įspėti apie tokio pobūdžio renginių, kaip tarpparlamentinė ortodoksų asamblėjos sesija, riziką.

„Dėl vienokių ar kitokių išvykų arba susitikimų visą laiką būna informuojami visi Seimo nariai. VSD prieš metus buvo net atlikusi vienokią ar kitokią akciją – buvo visos frakcijos informuotos apie galimas grėsmes, kaip reikia elgtis vienokiu ar kitokiu atveju. Taip kad informaciją visi parlamentarai turėjo“, – tvirtino NSGK vadovas.

D. Gaižauskas savo ruožtu teigė, kad VSD dėl tarpparlamentinė ortodoksų asamblėjos renginių pavojingumo esą NSGK buvo perspėjusi jau anksčiau, tačiau apie tai žinojo tik buvęs komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

„Komiteto pirmininkas V. Bakas šitą informaciją turėjo prieš pusantrų metų. Mes apie tai nežinojome. [...] Yra raštas pirmininkui ir yra jo parašas, kad jis susipažino prieš pusantrų metų, bet mes niekas to nežinojome“, – tvirtino D. Gaižauskas.

Pasak NSGK vadovo, rizika tokiuose renginiuose, kaip ortodoksų asamblėja, yra susijusi Kremliaus agentų veikla.

„Vienaip ar kitaip Kremlius, Kremliaus tarnybos, agentai gali tas išvykas išnaudoti. Galiu įvardinti verbavimą ar panašiai, kažkokius kompromituojančius veiksmus. Tai yra pavojinga ir reikia į tai atkreipti dėmesį“, – dėstė NSGK pirmininkas.

D. Gaižauskas teigė, kad apie prevencines priemones, siekiant, kad parlamentarai nevyktų į abejonių keliančius renginius, dar bus diskutuoja, bet, jo manymu, reikėtų įstatymo pataisų, kuriomis būtų numatyta pareiga apie Seimo narius perspėti apie renginius, kuriuose jiems gali daryti įtaką.

NSGK vadovas patikino, kad I. Rozovos dalyvavimas tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginiuose tiesiogiai grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia. D. Gaižauskas teigė tokią išvadą darantis, atsižvelgdamas į VSD pateiktą informaciją. Vis dėlto, jis kartojo, bus prašoma papildomos inforamcijos.

„Šiuo metu, ką pateikė Valstybės saugumo departamentas, tokios konkrečios informacijos, kad jos dalyvavimas galėjo sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui, negavome. Dėl to mes paprašėme papildomos informacijos“, – komentavo D. Gaižauskas.

L. Kasčiūnas: ortodoksų asamblėja – tik viena didesnio paveikslo dalis

NSGK pirmininko pavaduotojas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas po komiteto posėdžio sakė, kad Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja tėra tik viena dalelė gerokai didesnio paveikslo.

„Būtent apie didesnį paveikslą reikia kalbėti. Bet kol kas mes dar neturime teisės iki galo apie tą didesnį paveikslą kalbėti. Dėl to ir norime daugiau informacijos, kad pasipildytų paveikslais visais esminiais štrichais, nes tai yra ne tik šių metų istorija. Tai yra istorija, kuri jau tęsiasi kelis metus. Todėl mums reikia kai kurių akcentų, paaiškinimų, kad būtų galima aiškiau padaryti tam tikras išvadas“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Anot jo, kalbant apie tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją, būtina suvokti, kad Rusijos interesas yra išeiti iš tarptautinės izoliacijos ir tai dabar aktyviai daroma per parlamentinį dėmenį. Pasak NSGK vicepirmininko, į šiuos procesus bandoma įtraukti ir įvairių Europos Sąjungos šalių parlamentarus.

„Jeigu vienas ar kitas Seimo narys pasitarnauja tam darbui, tam tikslui, tai jau yra rizika nacionaliniam saugumui, nes iš esmės tai gali prieštarauti ir visai mūsų užsienio politikos ir saugumo krypčiai“, – dėstė parlamentaras.

Konservatorius tvirtino, kad su kolegomis kreipsis į Seimo pirmininką dėl susidariusios situacijos, tai yra dėl to, jog į ortodoksų asamblėjos sesiją išvykusi I. Rozova negavo leidimo dirbti su slapta informacija.

„Mūsų žiniomis, ir tai buvo viešai paskelbta, ponia I. Rozova neturi ir negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Dėl to mes kreipsimės į Seimo pirmininką, kad ši informacija būtų paviešinta Seimo nariams, kurie galėtų su tuo susipažinti ir šiek tiek daugiau pasipildys tas paveikslas vienokiomis ar kitokiomis spalvomis“, – aiškino Seimo narys.

Prieš dvejus metus neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija

Parlamentarė I. Rozova dvejus metus nebeturi leidimo dirbti su slapta informacija, trečiadienį patvirtino pati politikė.

„Turėjau leidimą daug metų, atrodo, nuo 2005 metų, dabar nebeturiu. Kreipiausi prieš porą metų, negavau“, – BNS tvirtino I. Rozova.

Ji sakė neatsimenanti motyvų, kodėl jai leidimas neduotas bei žadėjo informuoti apie Seimo vadovybės nurodytus motyvus vėliau.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.

Politikė teigė, kad tai, jog neturi leidimo, netrukdo jos darbui Seime, Sveikatos reikalų komitete.

„Man išvis tai netrukdo, kadangi aš ir nenorėjau gauti to leidimo dirbti, jis man nereikalingas ir niekada nebuvo reikalingas per tuos metus, kada turėjau leidimą dirbti su slapta informacija, nė karto neėmiau tos informacijos. Visada sakau: kuo mažiau tu žinai, tuo lengviau gyvensi“, – kalbėjo I. Rozova.

Teisę parlamentarams dirbti su slapta informacija suteikia Seimo pirmininkas, gavęs žvalgybos rekomendaciją.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.

Ji praėjusią savaitę BNS sakė negavusi jokių VSD perspėjimų nedalyvauti Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginyje Gruzijoje.

Parlamentarę į renginį išleido Seimo valdyba.

Birželį Rusijos Dūmos nario Sergejaus Gavrilovo pasakyta kalba per asamblėjos renginį Tbilisyje iššaukė masinius protestus šalyje.

A. Anušauskas: leidimo susipažinti su slapta informacija netekimas – įspėjimas

NSGK narys Arvydas Anušauskas po komiteto posėdžio tvirtini, kad faktas, jog I. Rozova neteko leidimo susipažinti su slapta informacija yra reikšmingas įspėjimas politikei.

„Žmonės, kurie, pavyzdžiui, nenurodo kai kurių aplinkybių, kai kurių kontaktų arba mėgina juos nuslėpti, galiausiai tą teisę praranda. Ir, aš manau, kad kiekvienam parlamentarui tai yra tam tikras įspėjimas, nes vien tik pasiteisinimo, kad gėriau kavą ar buvau oficialiame renginyje, iš tikrųjų neužtenka. Jeigu yra kontaktai, o, pabrėžiu, VSD nerenka specialiai informacijos apie parlamentarus, o renka informaciją apie trečiųjų šalių diplomatus, kurie veikia po priedanga, renka informaciją arba vykdo kokias nors įtakos operacijas, tai, be abejonės, jeigu su jais kontaktuojama, visada patenkama į tą akiratį.

Manau, kad sulaukę papildomų, detalesnių atsakymų, mes galėsime konstatuoti kažkokias išvadas“, – komentavo konservatorius.

Buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas žurnalistams sakė, kad klausimai dėl I. Rozovos dar nėra atsakyti. Jis atkreipė dėmesį, kad šis klausimas tampa dar aktualesnis ir dėl to, kad parlamentarė priklauso valdančiajai koalicijai.

„Vienokie rūpesčiai yra, kada politikas yra opozicijoje, kitokie tie rūpesčiai, kada frakcija dalyvauja valdančiosios daugumos veikloje. Aš manau, kad, be abejo, mūsų uždavinys dabar yra surinkti maksimaliai informaciją komitetui ir pateikti ją visuomenei“, – aiškino V. Bakas.

Naujausi